Naujasis korpusas bus unikali ligoninė, kurioje bus izoliuojami ir gydomi labai sunkios, komplikuotos ir įprastiniam gydymui nepasiduodančios būklės ligoniai bei tie, kurie serga retomis užkrečiamosiomis ligomis.
„Šioje ligoninėje veiks skubios pagalbos, intensyviosios terapijos bei infekcinių ligų skyriai suaugusiems ir vaikams, taip pat atskiros operacinės, bus reikiama diagnostikos įranga bei mikrobiologinė ir virusologinė laboratorijos, išimtinai skirtos tik šiame korpuse esantiems pacientams tirti ir gydyti, – pranešime cituojamas Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai Kęstutis Stašaitis. – Tokiu būdu infekcinėmis ligomis sergančių pacientų srautai nesimaišys su kitais pacientais Kauno klinikose, todėl infekcijų plitimo pavojaus rizika ligoninėje bus minimizuota.“
Pastate veiks ir infekcinių ligų centras – padalinys, kuriame bus užtikrinamos daugiadalykės komandos paslaugos infekcinėmis ligomis sergantiems pacientams.
„Žmogus į ligoninę atsineša ne tik infekcinį susirgimą, bet ir visas kitas jau turimas savo ligas. Tai gali būti imunosupresyvūs, onkologiniai pacientai, ar po transplantacijos, ar turintys įvairių sudėtingų lėtinių ligų. Būtent tokie atvejai diktuoja tai, kad reikia dirbti komandoje, kuri sudaryta iš įvairių specializacijų gydytojų bei gydytojo infektologo. Taip bus užtikrinamas kokybiškas visapusiškas gydymas“, – sako Kauno klinikų Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. Auksė Mickienė.
Pasak ministerijos, sprendimas priimtas atsižvelgus į COVID-19 pandemijos atskleistas silpnąsias Lietuvos ir visos Europos sveikatos apsaugos sistemos vietas bei prognozuojant, kad tokių ar net pavojingesnių virusų epidemijos gali pasikartoti.
„Pačios niūriausios mokslininkų prognozės sako, kad infekcinės ligos netolimoje ateityje taps viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje“, – teigė K. Stašaitis.
Pagal patvirtintą infekcinių ligų valdymo ir kontrolės koncepciją, Lietuvoje bus du universitetiniai infekcinių ligų klasterio centrai: Kauno, kuris aptarnaus Vidurio ir Vakarų Lietuvą, ir Vilniaus, kuris aptarnauja Rytų ir Pietryčių Lietuvą.
Be numatytų dviejų universitetinių infekcinių ligų klasterio centrų veiks dar trys regioniniai centrai Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Jie turės užtikrinti infekcinių ligų gydymo pajėgumus, o ištikus krizėms sukurs sąlygas kovoti su protrūkiais ir pritaikyti efektyviausią gydymo būdą.
Sveikatos apsaugos ministerijos Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėjos Alvydos Naujokaitės teigimu, Europos Sąjungoje (ES) tik kelios valstybės turi šiuolaikiškus infekcinių ligų centrus. Todėl Europos Komisija pritarė, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose ES valstybėse būtų modernizuojami infekcinių ligų centrai.
Infekcinių ligų korpuse taip pat veiks trečio biosaugos lygio virusologinė laboratorija, kuri bus išimtinai skirta tik šiame korpuse esantiems pacientams tirti.
„Tokios Kaune dar nėra buvę. Reikia suprasti, kad liga pačioje pradžioje dar būna nežinoma, bendriniai simptomai gali nebūti stipriai išreikšti. Medikams reikia sužinoti ir nustatyti, su kuo turi reikalą bei kaip gydyti negaluojantį pacientą. Todėl pirmiausia, pacientas bus izoliuojamas ir stengiamasi kuo greičiau nustatyti, kuo jis serga. Tokio aukšto lygio laboratorija suteiks galimybes tai padaryti“, – sako A. Mickienė.
Gydytoja infektologė tikisi, kad įgyvendinami pokyčiai, naujausia įranga bei ES standartus atitinkanti infekcinių ligų gydymo praktika suteiks daugiau profesinių galimybių gydytojams infektologams ir padės populiarinti šią specialybę. O tai reiškia, kad ateityje leis lengviau suvaldyti infekcinių ligų protrūkius, užtikrins efektyvų infekcinių ligų gydymą ir diagnostiką.
Kauno klinikų infekcinių ligų klasterio centro sukūrimo projektas yra finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis. Įgyvendinant projektą numatyta statyti 15 tūkst. kv. m. ploto pastatą, kuriame veiks penki skyriai.
Planuojama, kad naujo pastato statybos darbai prasidės dar šiemet, o rangos darbai bus užbaigti 2025-aisiais.
