Ekologai kreipiasi į valdžios atstovus ir prašo, kad šie skatintų ūkininkus saugoti pelkes, rinktųsi aplinkai draugiškesnius ūkininkavimo metodus. Skeptikai aiškina, kad klimato kaitos padarinius jusime bet kokiu atveju, todėl reikia apskaičiuoti, ar atkūrinėti išsausėjusias pelkes apsimoka. O gamtos apsaugos specialistai sako, kad veiksmų privalome imtis kuo greičiau arba turėsime atsisveikinti su išskirtinėmis mūsų paukščių rūšimis.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Dirviniai sėjikai į Lietuvą dažniausiai parskrenda kovo pabaigoje ir krauna lizdelius aukštapelkių plynėse. O pelkėse spiečiasi uodai, kuriais minta išsiritę jaunikliai. Dėl šiltėjančio klimato ir ūkinės veiklos pelkės nyksta ir šiems paukščiams vis sunkiau rasti maisto. Dirviniai sėjikai mūsų šalyje įrašyti į raudonąją knygą, taip pat, kaip ir kiti pelkiniai gyvūnai ir augalai.
„Tos rūšys yra būtent labai prieraišios pelkėms. Gal paminėtina yra daugiau paukščiai, kaip dirvinis sėjikas, tetervinas, čia tokios chrestomatinės jau rūšys“, – aiškino gamtos apsaugos ekspertas Leonas Jarašius.
Ir nors gali atrodyti natūralu, kad dėl besikeičiančio klimato tam tikros rūšys išnyks bet kokiu atveju, visgi mokslininkai pabrėžia – grėsmė kyla visai ekosistemai.
Pelkės nuo seno vadinamos gyvybės lopšiu. Mokslininkai aiškina, kad toks pavadinimas – ne veltui. Mat pelkės yra ne tik puiki vieta klestėti išskirtinėms gyvūnų ir augalų rūšims, jos sugeria ir filtruoja paviršinius vandenis.
„Pelkės yra ta kempinė, kuri sugeria vandenį. Ir labai, labai daug jo sugeria. Po to iš lėto atiduoda ir maitina mūsų visus upelius. Turime vėl grįžti prie to, kad turėtume švaraus vandens ir jo pakankamą kiekį, jog mūsų upės būtų vėl vandeningos, normalios, kad ten būtų gyvybė“, – sakė miškininkas, biologas botanikas Remigijus Daubaras.
Sako, kad gali būti beprasmiška
Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas Seime surengė konferenciją, kurioje aptarė pelkių išsaugojimo ir atkūrimo klausimus. Tikslas – apsaugoti tai, kas dar neišnyko, kol ne per vėlu.
„Sustabdyti sausinimu pagrįstą pelkių naudojimą žemės ūkyje. Kadangi didžioji dalis, beveik 40 procentų visų Lietuvoje esančių pelkių naudojama žemės ūkyje“, – kalbėjo Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo vadovas Nerijus Zableckis.
Organizatoriai teigia, kad trūksta politinės valios ir visuomenės įsitraukimo siekiant apsaugoti pelkes ir kartu su jomis nykstančias rūšis. Seimo narys, agronomas Kęstutis Mažeika tvirtina, kad pelkių atkūrimas gali būti beprasmis.
Politikas teigia, kad šylantis klimatas bet kokiu atveju daro įtaką ekosistemai ir naivu tikėtis, kad tai pavyks sustabdyti.
„Hidrologinis vandens lygis yra vis žemiau ir žemiau. Klimato kaita. Turbūt reikėtų įsivertinti moksliškai, kuriose vietose galbūt net niekaip neįmanoma tos pelkės atkurti“, – sakė K. Mažeika.
Ragina vystyti pelkininkystę
Visgi mokslininkai teigia, kad pelkės išsausėjo ne dėl klimato, o dėl žmogaus ūkinės veiklos. Trys ketvirtadaliai Lietuvos durpynų yra nusausinti dirbtinai, apie 40 procentų jų naudojama žemės ūkyje.
„Mes prašome, visų pirma, stabdyti, nebesausinti. Keisti žemėnaudą iš to sausinimu pagrįsto į šlapių pelkių naudojimą. Vystyti pelkininkystę“, – kalbėjo N. Zableckis.
Pelkių atkūrimo ir apsaugos aktyvistai sako, kad pokyčiai turi būti naudingi visiems. Viena pagrindinių siūlomų alternatyvų – pelkininkystė. Naudodami pelkėse natūraliai augančius augalus ūkininkai prisideda prie ekosistemų išsaugojimo ir patys junta naudą.
Ekologai prašo valdžios, kad ši ne tik plačiau komunikuotų, bet ir finansiškai skatintų ūkininkus rinktis tvarumą. Mokslininkų skaičiavimu, daugiau kaip pusės Lietuvos žemės ūkio sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų priežastis yra intensyvus nusausintų dirvožemių ūkinis naudojimas.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:





















































































































































































































































