Širdgėlą išgyvenantys artimieji įsitikinę – jų mylima mama, močiutė, karantino metu patekusi į palaikomojo gydymo ir slaugos namus, buvo numarinta medikų be galimybės pasiskųsti artimiesiems.
„Prisidengdami karantinu gydytojai leido sau nedirbti, nes nėra kontrolės, o sunkios būklės žmogus negali niekam pasiskųsti.
Galima numanyti, kad prižiūrima močiutė buvo tik pirmomis dienomis, kai sunkiai, ne iki galo teisingai, bet kažką sakydavo telefonu, o paskui gydytojai sau leido daryti „nieko“ ir tiesiogine prasme kankino žmogų“, – sako netektį išgyvenanti šeima.
Insultas ištiko karantino metu
Artimieji pasakojo, kad 80-ies metų senolė dėl ištikusio insulto dar balandžio 8 d. buvo išvežta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (RVUL), kur jai buvo suteikta reikiama pagalba.
„Dvi paras ji buvo reanimacijoje, po to buvo perkelta į palatą. Po to RVUL gydytojams patarus ji buvo perkelta į slaugos ir palaikomojo gydymo Šv. Roko ligoninę.
Mums pasakė, jog tai yra būtina, nes yra didelė tikimybė, kad insultas pasikartos, o tokio tipo ligoninėje jai laiku suteiks reikiamą pagalbą. Kitu atveju, jei pasiimsime močiutę namo, tikėtina, jog galime netekti brangaus, artimo žmogaus“, – pasakojo moters vaikai Olga ir Viačeslavas.
Be abejo, šeima sutiko su tokiu siūlymu, tačiau šiandien gali konstatuoti, kad tai buvo klaida.
Tikino, kad močiutei nieko netrūksta
Kadangi vis dar buvo taikomos karantino priemonės, lankyti močiutės Šv. Roko ligoninėje negalima buvo. Todėl artimieji sako nuolatos skambinę ir bendravę su gydytojais telefonu.
„Medikai sakė, kad insultas pažeidė smegenų dalį, kuri yra atsakinga už kalbėjimą bei supratimą. Iš pradžių gydytojai perduodavo jos mobilaus telefono ragelį, kad mes su ja pasikalbėtume, kad ji išgirstų pažįstamus balsus.
Kalba būdavo nerišli, jautėsi, kad žmogus ganėtinai sudėtingos būklės. Keletą paskutinių kartų, kai buvo bandyta kalbėtis su močiute, ji minėjo, jog nori valgyti“, – prisiminė artimieji.
Kaip pasakojo jie, po poros savaičių tiesioginis ryšys su močiute nutrūko – jos telefonas jau buvo išjungtas, tikėtina, išsikrovė ir daugiau su ja artimieji pasikalbėti galimybės neturėjo.
„Visą informaciją gaudavome iš gydytojų telefonu, kurios esmė buvo tokia: nors būklė stabili, sunkiai kontaktuoja, bet ji yra visiškai prižiūrima – daromi masažai, kadangi negali vaikščioti, statomos lašelinės, stebi psichiatrai, neurologai ir pan.“, – pasakojo Olga.
Pasigedo paso ir juvelyrikos dirbinių
Šeima sakė ne kartą siūlė apmokėti bet kokias paslaugas, tačiau visada atsakymas buvo neigiamas, nes močiutė neva turi viską, nieko nereikia.
„Prašydavo tik vandens. Vandens kartu su sauskelnėmis suaugusiems bei saldainiais nuvežėme daug ir absoliučiai viską gavome atgal tuose pačiose maišuose, kai močiutė mirė. Taigi tą vandenį greičiausiai tiesiog statė kažkur į šoną ir tiek žinių...“ – konstatavo Olgos vyras Valerijus.
Negana to, kaip teigė jis, buvo pamestas ir močiutės pasas.
„Tiksliau, kaip paskui paaiškėjo, jo net neištraukė iš daiktų, kai močiutė buvo atvežta į Šv. Roko ligoninę iš RVUL.
Mums pasakė, jog iš šios ligoninės ji buvo atvežta be dokumentų ir daiktų. Tiek dokumentus, tiek daiktus (juvelyriniai dirbiniai, kurie buvo ant jos ištikus insultui) paskui radome tarp daiktų. Kur jie galėtų būti, paaiškėjo tik po pareiškimo į policiją dėl vagystės ir pokalbio su RVUL atsakingais gydytojais.“
Dėl galimos gangrenos išgabenta į ligoninę
Galiausiai paskutinėmis birželio mėnesio dienomis senolės sūnus Viačeslavas sulaukė skambučio iš Šv. Roko ligoninės ir buvo pranešta, jog pamėlynavo močiutės kojos, galimai pas ją vystosi gangrena ir ji buvo išvežta į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę Antakalnio g. 57.
„Pokalbio metu su Šv. Roko ligoninės darbuotojais į sūnaus klausimą, kaip gali būti gangrena, buvo atsakyta, jog tikėtina dėl to, jog mažai judėjo ir suburbėta kažkas neutralaus be jokio paaiškinimo.
Iš čia kyla klausimas – o kaip gi minėti masažai bei „reikiama“ priežiūra, apie kurią ne kartą buvo sakyta telefonu?“ – nuostabos ir apmaudo neslėpė Valerijus.
Trūko skysčių, buvo išsekusi
Vėliau tą pačią dieną kalbantis su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojais ir norint išsiaiškinti, kaip jaučiasi motina, sūnui buvo pasakyta, kad ji yra alkana, išsekusi, prašo valgyti bei jos kraujagyslės yra itin blogos būklės dėl skysčių trūkumo.
Nors medikai dar bandė stabilizuoti senolės būklę, liepos pirmąją vėlai vakare artimiesiems buvo pranešta apie jos mirtį.
„Medicininiame mirties liudijime, kuri išdavė Vilniaus miesto klinikinė ligoninė be pagrindinės mirties priežasties prie kitų svarbių patologinių būklių, sąlygojusių yra tokios diagnozės kaip pragulos, išsekimas dėl prastos mitybos, hipovolemija (skysčių trūkumas).
Šios trys papildomos diagnozės reiškia tik vieną dalyką – žmogus buvo paliktas, nejudinamas, nemaitinamas bei kankinamas troškuliu“, – apmaudo neslėpė artimieji.
Jų teigimu, prisidengdami karantinu gydytojai tiesiog leido sau nedirbti.
„Jei buvo daromi masažai, iš kur tos pragulos? Dėl visos šitos istorijos atsakinga Šv. Roko ligoninės IV ilgalaikio gydymo skyriaus vedėja.
Tikėtina, jog „prisidengiant“ karantino draudimais lankyti pacientus buvo „numarintas“ ne vienas žmogus šioje įstaigoje prižiūrint šiai gydytojai“, – tvirtino šeimos nariai ir pridūrė besitikintys, kad šios istorijos paviešinimas padės išgelbėti kam nors gyvenimą ir pasikartojus karantinui privers medikus dirbti sąžiningai ir laikytis duotos Hipokrato priesaikos.
Ligoninė: pacientė jau pateko sunkios būklės
Paprašyta pakomentuoti šį atvejį Šv. Roko ligoninė informavo, kad reaguojant į pateiktą informaciją, buvo pradėtas vidinis tyrimas, kurio metu išanalizuota minimos pacientės medicininė dokumentacija ir rašytiniai Šv. Roko ligoninės darbuotojų paaiškinimai.
Pabrėžiama, kad balandžio 21 d. į įstaigą atvykusios O. Statkevič būklė buvo sunki.
„Pacientė buvo gulinti, sąmoninga, tačiau kontaktas apsunkintas dėl dalinės sensomotorinės afazijos ir kognityvinio sutrikimo, dezorientuota“, – rašoma atsiųstame atsakyme.
Nurodoma, kad visą hospitalizacijos laikotarpį pacientei buvo reikalinga pagalba atliekant visus apsitarnavo veiksmus.
Teigiama, kad gydymosi ligoninėje metu buvo įgyvendinamos visos RVUL pateiktos rekomendacijos tolimesniam gydymui ir slaugai.
„Buvo taikytas rekomenduotas medikamentinis gydymas, giliųjų venų trombozės profilaktikos priemonės (kompresinė terapija, skirti antikoaguliaciniai vaistiniai preparatai ir kt.). Dėl O. Statkevič hipomobilumo, jai taikyti masažas, kineziterapija ir fizioterapija.
Visos hospitalizacijos metu pacientė gulėjo funkcinėje lovoje, ant antipragulinio čiužinio, pagal sudarytą grafiką buvo vartoma, užtikrinama aktyvi slauga. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl garbaus pacientės amžiaus ir gretutinių susirgimų, audinių trofika buvo sutrikusi, todėl, nepaisant taikomų pragulų profilaktikos priemonių, išsivystė odos vientisumo pažeidimai“, – teigė ligoninė.
Apetitu nesiskundė
Teigiama, kad pacientė buvo girdoma ligoninės tiekiamais gėrimais, jai pageidaujant, buvo įpilama ir artimųjų atnešamo vandens.
„Dėl sunkaus kognityvinių funkcijų sutrikimo pacientė išgerdavo nepakankamą kiekį skysčių, todėl organizmo skysčių balanso užtikrinimui buvo skiriamos lašinės infuzijos. Dėl šios priežasties dalies atnešto vandens neprireikė, ir jis, kartu su kitais daiktais, buvo grąžintas pacientės artimiesiems po jos išrašymo iš ligoninės.
O. Statkevič maitinimas buvo organizuojamas pagal specialaus dietinio maitinimo reikalavimus, skirtus gulinčių pacientų fiziologinių poreikių užtikrinimui. Pacientė visą gydymosi laikotarpį apetito stoka nesiskundė, patiekiamo maisto neatsisakydavo, papildomo maisto nenorėdavo", – rašoma atsiųstame atsakyme.
Perkelta įtariant trombozę
Ligoninė kartu reiškė užuojautą šeimai ir apgailestavo, kad dėl šalyje paskelbto karantino pacientų artimieji neturėjo galimybės ligoninėje lankyti savo artimųjų.
Pabrėžiama, kad visą gydymosi ligoninėje laikotarpį pacientės artimieji buvo informuojami apie O. Statkevič teikiamas slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas. Sveikatos būklei pasikeitus, birželio 30 d., pacientės sūnus nedelsiant buvo informuotas apie perkėlimo į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą būtinybę.
Birželio 30 d. pablogėjus pacientės sveikatos būklei ji skubos tvarka, įtariant trombozę, buvo išsiųsta angiochirurgų konsultacijai į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę, kurioje pacientė buvo hospitalizuota.
Pažymėta, kad giliųjų venų trombozės išsivystymo pacientams, patyrusiems galvos smegenų infarktą, dažnis yra iki 75 proc. atvejų. Mirtingumas tokiais atvejais sudaro iki 15 proc.
„Perkėlimo dieną pacientė suvalgė patiektus pusryčius, trijų valandų laikotarpiu, iki jos pervežimo į kitą gydymo įstaigą, nei gydančiam gydytojui, nei kitam ligoninės personalui, nuogąstavimų dėl jaučiamo alkio jausmo nebuvo išsakiusi.
Mes suprantame pacientų artimųjų rūpestį, vertiname artimiems asmenims skiriamą dėmesį ir patikiname, kad tikrai labai stengiamės, kad šios pandemijos akivaizdoje kiekvienas pacientas ir jo artimieji jaustųsi komfortiškai, pagarbiai, gautų kokybiškas paslaugas ir visą reikiamą informaciją", – teigė ligoninė.
