Nors dar vakar ministras prabilęs apie tai, kad jei elgsimės neatsakingai, antrosios koronaviruso bangos galima sulaukti dar rugpjūtį, oficialiai pateikiami duomenys kol kas leidžia nusiraminti, kad situacija yra valdoma.
Viena lyderių tarp EBPO šalių
Paskutiniais duomenimis, bendrai pagal nustatomus ligos atvejus 100 tūkst. gyventojų Lietuva su 1,8 rodikliu tarp EBPO šalių atsiduria 4 vietoje, t. y. tarp tų šalių, kur sergamumas yra vienas mažiausių. Didžiausias rodiklis (97,7) fiksuojamas Liuksemburge, toliau rikiuojasi tokios šalys kaip Švedija (95,4), Portugalija (44,5), Rumunija (29,7).
Didžiausias sergamumas 100 tūkst. gyventojų mūsų šalyje fiksuotas 85+ metų amžiaus grupėje (116,55). Tačiau toliau šis rodiklis fiksuojamas daug jaunesnėse – 45–49, 50–54, 55–59 metų – amžiaus grupėse.
Aktyvių atvejų 1 mln. gyventojų rodiklis nuo birželio 29 d. iki liepos 12 d. su nedideliais svyravimais išlieka panašus ir yra net mažesnis.
Lietuvos 14 d. sergamumas siekia 1,9 atvejus 100 tūkst. gyventojų.
Tiesa, liepos 13 d. duomenimis, nustačius didesnį nei 5 atvejų 100 tūkst. gyventojų sergamumą Anykščių, Vilniaus, Trakų ir Kretingos rajonuose atliekama daugiau profilaktinių tyrimų.
Susirgęs vyresnis nei 70 metų miršta kas ketvirtas
Didžiausias mirštamumas – po maždaug 26 proc. nuo COVID-19 fiksuotas 75–79, 80–84, 85+ metų amžiaus grupėse.
Pateikti duomenys taip pat rodo, kad kas antras vyresnis nei 65 metų amžiaus susirgęs koronavirusu pateko į ligoninę, o kas tryliktas miršta. Tarp vyresnių nei 70 metų asmenų du trečdaliai taip pat patenkantys į ligoninę, o kas ketvirtas miršta.
Pagal mirtis 100 tūkst. gyventojų tarp EBPO šalių pirmaujanti Švedija (2,4), Jungtinė Karalystė (1,9), Rumunija (1,3).
Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per pastarąją parą buvo ištirta 3730 mėginių, iš kurių teigiamas – vos vienas. Tai reiškia, kad bendras atvejų skaičius šalyje išaugo iki 1875.
Naujų mirčių nenustatyta, o jų bendras skaičius siekia 79. Iki šiol nuo infekcijos pasveiko 1571, tai reiškia, kad per parą naujų pasveikusių asmenų neregistruota.
Šiuo metu serga 213 asmenų. Izoliacijoje – 130. Įvežtinių atvejų nuo birželio 1 d.: 48
Svarbiausia informacija apie koronavirusą
Koronavirusas yra naujos struktūros virusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus), naudoti apsaugos priemones, vengti būriavimosi, nuo kitų asmenų išlaikant bent 2 metrų atstumą.
Pakeistas atvejo apibrėžimas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), atsižvelgusi į su kelionėmis susijusius pokyčius, įsigaliojusius nuo birželio 1 d. , tikslina atvejo apibrėžimą. Nuo šiol galimai sergančiu, t. y. įtariamu atveju, bus laikomas žmogus, jaučiantis koronavirusinei infekcijai (COVID-19) būdingus simptomus ir keliavęs ar gyvenęs tose užsienio valstybėse, kurios valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu įtrauktos į SAM kiekvieną pirmadienį skelbiamą šalių sąrašą. Jame nurodyta, kokios prevencijos, grįžus iš šių valstybių, privalu imtis.
Taip pat ir toliau įtariamu užsikrėtusiu koronavirusine infekcija bus laikomas simptomus jaučiantis ir artimą kontaktų su sergančiu ar galimai užsikrėtusiu per pastarąsias 14-lika dienų turėjęs žmogus.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad, įvertinus Lietuvos epidemiologinę situaciją, nuo birželio 1-osios, tyrimai koronavirusinei infekcijai nustatyti atliekami pagal naują tvarką. Numatyta, kad profilaktinis testavimas bus vykdomas atsižvelgus į savivaldybės epidemiologinius rodiklius arba, kitaip tariant – įvertinus riziką konkrečioje savivaldybėje. Tikslingai toliau bus tiriami simptomus jaučiantieji, taip pat į ligonines planine tvarka guldomi pacientai bei užfiksavus infekcijos židinius, pavyzdžiui – užsikrėtus bendrabučio gyventojui.
Numatyta, kad toliau bus testuojami visi žmonės, kuriems pasireiškia bent vienas ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomas, t. y. temperatūra, kosulys, dusulys ir kita. Taip pat įtraukti papildomi simptomai, tai staigus uoslės ar skonio praradimas ar susilpnėjimas. Mažiau specifiški simptomai – galvos ir raumenų skausmas, šaltkrėtis, nuovargis, vėmimas ar viduriavimas.
Kaip ir iki šiol, bus tiriami visi asmenys, kuriuos ištirti nurodys Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, dirbantys infekcijos židiniuose, pavyzdžiui, kai susirgimo atvejis nustatomas bendrabučio tipo name. Be to, ir toliau tyrimai bus atliekami siekiant patvirtinti, kad žmogus jau pasveiko, vadinamieji – pakartotiniai tyrimai.
Tai reiškia, kad privalomai nebus testuojami visi be išimties iš užsienio atvykstantys ar grįžtantys keliautojai, kaip yra šiuo metu. Jie bus tikrinami tuo atveju, jei jaus koronavirusinei infekcijai būdingus simptomus.
