Statybų techniniame reglamente (STR) „Gyvenamieji pastatai“ numatyta, kad pastato aukštuose, esančiuose žemiau kaip 25 m nuo žemės paviršiaus, atstumas nuo vidinės palangės viršutinio krašto iki grindų turi būti mažiausiai 0,85 m, išskyrus langus, išeinančius į lodžijas, terasas, galerijas, arba jeigu langas apsaugomas ne mažesnio aukščio aptvaru.
Langas, prie kurio daugiausia laiko praleido įvykį tiriantys pareigūnai, yra be jokio išorinio aptvaro. Jei skaičiuotume, kad kiekvienas daugiabučio aukštas yra maždaug 3 metrai, šeštame aukšte esančio buto palangė turėtų būti bent 0,85 metro aukštyje.
Jeigu šalia nebuvo jokio baldo ar kito daikto, ant kurio galima būtų pasilypėti, mažametis vargiai būtų galėjęs pats persiropšti per tokio aukščio palangę.
Sprendžiant iš įvykio vietos fotografijų ir kai kurių skaitytojų komentarų, palangė iš tikrųjų galėjo būti įrengta žemiau. Jeigu taip, tai kas dėl to turėtų atsakyti? Jo projektuotojai, statytojai ar institucijos, pripažinusios jį tinkamu naudoti?
Nelaimės tyrimą kontroliuoja Vilniaus prokurorai. Tačiau jie neatskleidžia jokių detalių, ar tragediją galėjo lemti būtent netinkamas lango įrengimas. Į tv3.lt klausimus apie galimai netinkamą daugiabučio projektavimą ar statybas Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyrius atsakė lakoniškai:
„Pranešame, kad ikiteisminiame tyrime dėl žuvusio vaiko iškritus per langą, tiriamos visos versijos. Taip pat bus vertinamas lango per kurį iškrito vaikas reikalavimų atitikimas statybos reglamentui.“
Ilgos statybos ir neaiškus remontas
Registrų centro duomenimis, namas, iš kurio iškrito vaikas, pradėtas statyti 1999 m. o baigtas tik 2010 m. Be to, iš karto po naujo daugiabučio pastatymo buvo pradėtas paprastas jo remontas. Jis truko iki pat 2017 m.
Pastato gyventojai neoficialiai sako, kad iš tikrųjų buvo atliekamas ne pastato remontas, o ant jau pastatyto namo buvo pristatyta mansarda – du papildomi aukštai.
Ar jie įrengti tinkamai ir ar langai reikiamame aukštyje, negalėjo pasakyti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Jos Konsultavimo skyriaus specialistas Ričardas Indrašius informavo, kad šio daugiabučio statybai leidimas išduotas 1997 m. Statybos užbaigimo procedūros atliktos 2011 m. rugpjūtį. Taigi, visai kitais metais, nei nurodoma Registrų centre ir iki remonto, po kurio galėjo atsirasti nelemtas langas.
Pasak specialisto, tuo metu statybos leidimus išduodavo apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba.
„Į statybos užbaigimo komisiją, pagal kompetenciją vertinti statinio atitiktį projektui ir teisės aktų reikalavimams buvo į traukti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Valstybinės energetikos inspekcijos, Vilniaus visuomenės sveikatos centro ir Žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos atstovai. Minėti atstovai statybos užbaigimo aktą pasirašė.
Inspekcija nėra įpareigota saugoti projektų, konkretaus projekto taip pat neturime, todėl negalime atsakyti dėl priimtų projektinių sprendinių“, – komentavo R. Indrašius.
Jo teigimu, sprendžiant iš statybos užbaigimo akto, statinį projektavo bendrovė „Jungtinės architektų dirbtuvės“. Tačiau jos direktorė Angelė Mockaitienė negalėjo pasakyti, kaip buvo suprojektuotas pastatas, nes jis esą suprojektuotas seniai.
Susisiekti su daugiabučio gyventojų bendrijos pirmininku nepavyko. Ankstesnė pirmininkė teigė neprisimenanti nei pastato projektuotojų, nei statytojų.
Bendrovė, kuriai buvo išnuomota valstybinė žemė daugiabučiui statyti, yra bankrutavusi ir likviduota 2013 m.
Kokia architekto atsakomybė
Paprašyta pakomentuoti, ar ir kaip galėjo nutikti, kad daugiabučio langas buvo suprojektuotas netinkamai, Architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė kalbėjo:
„Jeigu tai buvo STR pažeidimas, tada, aišku, kyla klausimas, kurioje projekto stadijoje jis atsirado. Būna, kad neteisingai suprojektuoja architektas, būna, kad statybininkai padaro taip, kaip jiems vietoje išeina.
Nežinia, kurioje vietoje galėjo atsirasti ta klaida. Bet, aišku, jeigu iškrito dėl to, kad normų buvo nesilaikyta, tai yra baisu. Čia labai skaudus atvejis, kai pasitvirtina, kad tie įstatymai rašomi ne taip, kaip kas užsimanė, bet jie yra pagrįsti.“
Ji tikino, kad architektams žinomi visi STR reikalavimai ir „iš oro“ niekas namų nebraižo.
„Reikia pasakyti, kad prie projekto dirba ne tik architektas, bet ir konstruktoriai, kiti specialistai. Nežinau, kuris čia iš projekto dalyvių galėjo padaryti klaidą. Paprastai architektas būna ir projekto vadovas. Nežinia, kaip buvo, bet architektas turėjo sužiūrėti“, – komentavo sąjungos vadovė.
Anot jos, paprastai architektai paprastai draudžiasi atsakomybę, nes jų klaidos gali turėti skaudžių pasekmių. Ne tik tokių, kai klaida pasibaigia mirtimi, bet ir dėl galimų didelių finansinių nuostolių.
Statybininkai privalo vadovautis projektu
Statybų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas atkreipė dėmesį, kad jeigu viskas buvo daryta tvarkingai, tai iš dokumentų galima atsekti, kas atsakingas už galimą klaidą.
„Pirmiausia turbūt reikėtų pažiūrėti apskritai, ar buvo projektas tai rekonstrukcijai. Jei projektas buvo, ar buvo atlikta projekto ekspertizė. Tokiu atveju, jeigu projektuotojas kažką praleidžia arba suklysta, ekspertai dažniausia pastebi ir projekte klaidos ištaisomas.
Dar gali būti vienas klausimas, ar statybos metu darbai buvo atlikti laikantis projekto reikalavimo čia reikalinga didesnė analizė. Įvertinti tai žinant tik žiniasklaidos informaciją yra laibai sunku“, – komentavo pašnekovas.
Pasak jo, jeigu vykdyta daugiabučio rekonstrukcija, esminiai statinio elementų pakeitimai, tai turėjo būti statybos leidimas ir projekto ekspertizė.
„Ir, žinoma, tada statybininkai – ar jie padarė darbus prisilaikydami projekto. O techninis prižiūrėtojas, kuris prižiūrėjo visą statybą, turėjo atitinkamai pasirašinėti statybos žurnale ir vertinti, ar darbai daromi pagal projektą. Visa atsekamumo grandinė yra, tik reikia susirasti dokumentus“, – aiškino D. Gedvilas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatymuose numatyta detali pastato pripažinimo tinkamu naudoti procedūra, ją atliekančios institucijos:
„Teisės aktuose visas surašyta tik klausimas, ar buvo laikomasi reikalavimų. Šiandien negaliu atsakyti. Jei tyrimas bus atliekamas, gal bus tiriama, ar dėl neatsargumo vaikelis iškrito, ar iškrito todėl, kad statinys įrengtas netinkamai, sunku pasakyti.“
Asociacijos vadovas apgailestavo, kad projektavimo kokybė esą yra suprastėjusi. Pati asociacija pasisako už tai, kad būtų grąžintas privalomas projektavimo įmonių atestavimas, kuris prieš kurį laiką buvo panaikintas.
Svarbiausia – priežastinis ryšys
Advokatas, baudžiamosios teisės ekspertas Giedrius Danėlius paaiškino, kad net jei pastatas buvo suprojektuotas ar pastatytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, architektų ar statytojų kaltę dar tektų įrodyti.
„Čia pagrindinis klausimas yra kaltės klausimas. Pasekmės, kaip tokios, yra, mechanizmas įvykęs ir pavojingi padariniai yra atsiradę. Jeigu yra kažkoks pažeidimas, tai čia kyla kaltės ir priežastinio ryšio klausimas“, – komentavo advokatas.
Pasak jo, teoriškai nelaimė galėjo įvykti net ir tuo atveju, jeigu palangė buvo tinkamame aukštyje. Pvz., šalia galėjo būti koks baldas ar kitas daiktas, ant kurio vaikas galėjo palypėti ir taip iškristi:
„Jei palangė ir bus 0,85 metro, bet prie jos dar bus kokia spintelė ar vaikiškas stalelis ar kėdutė, tada vaikas gali palipti nuo vieno ant kito daikto ir tada persiversti. Akivaizdu, kad tada nebūtų statybininkų kaltės.“
Anot advokato, tiriant bylą turės būti išsiaiškintas faktas – ar suprojektuota teisingai, ar pastatyta teisingai, ar institucijos tinkamai viską atliko pripažindamos pastatą tinkamu naudoti.
„Jei projektuotojas numatė vienaip, tarkim, sąmoningai suplanavo, gali būti projektuotojo atsakomybė. Statybininkas gauna brėžinius ir padaro. Jei projektuotojas suprojektavo gerai, bet statybininkas nesilaikė projekto, tada kyla klausimas dėl jo atsakomybės. Visur išlieka priežastinio ryšio ir kaltės klausimas. Nuo ko tai yra įvykę“, – aiškino advokatas.
Anot jo, gali būti pripažinta dalinė atsakomybė tiek vaiką tuo metu prastai prižiūrėjusiai auklei, tiek architektui, statytojams, tiek institucijų specialistams.
