Jei iš skaičių manoma, kad eismo įvykių padaugėjo, dar slogiau atrodo per šiuos eismo įvykius sužeistų žmonių skaičiai. Jei praėjusiais metais per eismo įvykius buvo sužeisti 1538 žmonės, tai šiemet – net 1849. Tik žuvusių žmonių skaičius nuo 86 sumažėjo iki 75. Per pirmąjį pusmetį šiemet žuvo 53 vyrai (amžiaus vidurkis 47 metai) ir 22 moterys (amžiaus vidurkis 49 metai). Taip pat trys nepilnamečiai asmenys. Deja, bet dabartiniais duomenimis, žuvusiųjų yra dar daugiau, nes jau žinoma, kad 7-metės gyvybės pareikalavo liepą Molėtų rajone įvykusi avarija.
Beveik kas antra nelaimė įvyksta dėl greičio. Kas tai lemia?
Su greičiu Lietuvos keliuose yra tikra katastrofa. Nelaimių skaičius dėl šios priežasties vis auga. Baisiausia, kad žmonės to nepripažįsta. Kai pasirodo straipsnis apie greičio ribojimus, tai pasipila isteriški komentarai, keiksmažodžiai. Atrodo, kad žmonės kategoriškai nenori pripažinti, jog avarijos įvyksta būtent dėl per didelio greičio.
Manęs klausė dėl tos avarijos prie Molėtų, kur žuvo maža mergaitė. Sako, juk ten darė posūkį į kairę, todėl tikrai ne dėl greičio įvyko nelaimė. Ginčytis net nenoriu dėl to. Esmė, kad tai parodo, jog žmonės visada stengiasi rasti pasiteisinimų. Tai nelygus kelias buvo, tai blogas oras pasitaikė.
Bet kai kalbame apie saugų greitį, tai jis juk apima visas įmanomas eismo sąlygas. Reikia pasirinkti greitį atsižvelgiant į kelio dangą, paros sąlygas, reljefą ir kitus niuansus. Kai dalyvauji eisme, turi paisyti ne tik taisyklių, bet ir įvertinti realią situaciją. Kartais atrodo, kad liberaliausia greičio viršijimui šalis Europoje – Lietuva. Viskas prasideda nuo mąstymo. Jei nebaudžiama, reiškia, kad galima. Trūksta griežtesnės kontrolės Lietuvos keliuose.
Ar išaugę avarijų skaičiai gali būti susiję su senųjų greičio matuoklių išmontavimu?
Taip, žinoma, kad tai gali būti susiję. Teoriškai tikrai taip gali būti, bet nesinori suabsoliutinti. Teoriškai net klimatas gali daug ką nulemti. Kai atšiauresnės žiemos, tai mažiau avarijų, nes žmonės mažiau keliauja. Vasarą tas eismo judrumas daug intensyvesnis.
Bet kuriuo atveju, tokie statistiniai šuoliai nėra gerai. Mums trūksta auklėjimo šioje srityje. Greičio kontrolės taip pat reikia. Įstatymas veikia tada, kai žmogus žino, kad jei nusižengs, tai tave nubaus.
Net kas penkta tragiška nelaimė – susijusi su pėsčiaisiais. Ar kaltas tik neatidumas?
Pagal galiojančią tvarką vairuotojai sustoję prieš perėjas gali pradėti judėti tik tada, kai pėsčiasis išėjo iš jos. Atsakykite, ar kas nors tai kontroliuoja? Mes galime pasakyti, kad reikia sustoti prieš perėjas, bet reikia kontroliuoti, ar taip yra daroma.
Pareigūnai turi budėti prie perėjų, bausti pažeidėjus ir parodyti, kad sistema veikia. Taip, žmonės visur ir visada skuba. Bet tas skubėjimas kelyje jau primena ligą. Net atrodo kaip psichologinė problema.
Žinoma, pėstieji taip pat nepaiso savo pareigų. Bėda ta, kad labai nebenorime mokyti jaunų žmonių eismo taisyklių dar mokykloje. To jie mokosi, kai ateina į vairavimo mokyklą. Todėl ir turime tokią situaciją.
Tas pats ir su elektrinių paspirtukų ar dviračių vairuotojais. Žmogus neturi vairuotojo pažymėjimo, bet jis gali važiuoti gatve, naudotis šviesoforų sistema. Kaip jis gali dalyvauti žaidime, pavojingame gyvybei, bet neprivalo žinoti taisyklių? Kartais atrodo žmonės, kaip iš dangaus nukritę. Iš kitos pusės, kaip galime reikalauti laikytis taisyklių, jei nereikalaujame jų išmokti.
Net 14 proc. tragiškų eismo įvykių nutinka, kai išvažiuojama į priešpriešinę eismo juostą. Kaip spręsti šią problemą?
Pasikartosiu, viskas susiję su skubėjimu, nesugebėjimu teisingai įvertinti situaciją ir atitinkamai reaguoti. Ateityje lenkimų turėtų iš viso nebelikti. Tam reikia pertvarkyti kelius taip, kad žmogus neturėtų galimybės lenkti.
Yra sprendimų, tik jie brangiai kainuoja. Vienas iš pavyzdžių – Panevėžio aplinkkelis. Ten tam tikrą atkarpą yra dvi juostos vienoje pusėje ir viena kitoje bei atvirkščiai. Per vidurį yra tvorelė, kuri eliminuoja bet kokią galimybę išvažiuoti į priešingą eismo juostą.
Ką galėtumėte pasakyti apie tuos 8 proc. tragiškų eismo įvykių, kurie nutinka dėlto, jog nebuvo duota pirmenybė pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei?
Kaltas – skubėjimas. Žmonės, greičiausia, pagalvoja, kad prašoks, suspės, bet... Tokie žmonės nesupranta eismo. Mato, kad automobilis yra toli, bet neįvertina jo judėjimo greičio. Dalis vairuotojų kartais nesugeba įvertinti eismo situacijos.
Per pirmą pusmetį šiemet eismo įvykiuose žuvo 53 vyrai ir 22 moterys. Ką pasako šie skaičiai?
Sunku tai paaiškinti. Gal moterys atlieka mažiau pavojingų manevrų arba juos daro važiuodamos lėčiau nei vyrai. Vėl grįžtame prie to, kad didžiausią įtaką turi pasirinktas važiavimo greitis.
Nelaimių priežastys
Vertinant šių metų sausio-birželio mėnesių statistiką, net 49 iš 100 eismo nelaimių, kuriose žūsta žmonės, įvyko dėl leistino greičio viršijimo.
Antra dažniausia tragedijų priežastis – pėsčiųjų perėjose nepraleidžiami pėstieji ir kitos vairuotojų nevykdomos pareigos pėstiesiems. Dėl to įvyko net 21 proc. visų tragiškų nelaimių.
Dėl įvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą bei dėl kitų lenkimo taisyklių pažeidimų per pirmąjį šių metų pusmetį kilo 14 proc. tragiškų avarijų.
Verta paminėti, kad net 8 iš 100 eismo įvykių, kuriuose žūsta žmonės, įvyksta ir dėl to, kad yra nepraleidžiamos pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės.
