2016 m. Lietuvoje startavo vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema, pakeitusi iki tol galiojusią tvarką, kad užstatą atgauti galima tik už tam tikrą alkoholinių gėrimų tarą – alaus, alaus kokteilių, sidro, kriaušių sidro, vaisių vyno, vaisių vyno kokteilių, vaisių vyno gėrimų, kitų fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių ir nealkoholinių gėrimų pakuotes.
Klausimas įstrigo Seime
Tačiau Seimo narė Virginija Vingrienė dar 2017 m. registravo įstatymo pataisas, kuriomis į užstato sistemą būtų įtrauktos visos alkoholinių gėrimų pakuotės. Nors ilgą laiką šis klausimas Seime vilkintas, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas prie jo grįžo liepos viduryje.
Komiteto posėdyje V. Vingrienė akcentavo, kad šiuo metu veikianti sistema pasiteisino, todėl būtų naudinga išplėsti stiklinių pakuočių surinkimą. Tuo metu aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad pirmiausiai reikia efektyvinti pirminį atliekų rūšiavimą ir surinkimą, o išplėsta užstato sistema visiems atsietų brangiau.
Galiausiai komitetas priėmė sprendimą klausimą dar kartą atidėti Seimo rudens sesijai.
Brangtų produktai
VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ valdybos pirmininkas Saulius Galadauskas pripažįsta, kad dabartinė gėrimų pakuočių surinkimo sistema veikia tikrai labai gerai, tačiau tai nereiškia, kad ją galima plėsti be galo.
„Tikrai būtų labai puiku surinkti ir visas kitas pakuotes, bet sistema yra pritaikyta konkrečioms pakuotėms“, – tv3.lt sakė S. Galadauskas.
Jeigu vis dėlto Seimas palaimintų sprendimą sistemą išplėsti, tai padaryti galėtume ne anksčiau nei 2024 metais, mat sutartys dėl dabartinės sistemos infrastruktūros galioja būtent iki tų metų.
„Įsivaizduokite, reikia išplėsti, perdaryti taromatus, kurie nusidėvės ir nusirašys tik 2024 m. Kalbame apie milžiniškas, nelogiškas, sunkiai pateisinamas išlaidas. Yra prekybininkų nuogąstavimai ir dėl higienos, ir dėl apkrovimo. Tai mes tikrai entuziazmu nedegame. Būtų visiškai nelogiška mokėti dvigubai, nes ir taip jau skundžiasi gamintojai, importuotojai, kad sistema nepigi“, – pastebėjo pašnekovas.
Jei tektų apmokėti naująją sistemą, visos išlaidos, anot S. Galadausko, nugultų ant vartotojų pečių, todėl brangtų produktai.
„Pats kainos pabrangimas dėl užstato sistemos įvedimo, labai grubiai paskaičiavus, vartotojams kainavo po 5 eurus per metus. Galbūt produktai pabrango nuo 3 iki 6 centų už kiekvieną perkamą gėrimą. Tai tokiu atveju, jeigu dabar plėsti sistemą, kol nenusidėvėjusi infrastruktūra, tai produktai pabrangtų galbūt net iki 10 centų“, – prognozavo pašnekovas.
Išlaikome dvi sistemas
Dar vienas svarbus argumentas neskubėti plėsti vienkartinių gėrimų pakuočių supirkimo – jau egzistuojanti rūšiavimo sistema, kuri prarastų populiarumą.
„Nebetenka prasmės stiklo konteineriai, o į juos investuoti milijonai eurų ir iš valstybės, ir iš tvarkytojų. Jie nebetenka prasmės. Vien agurkų ir žirnelių stiklainiams tampa brangus konteinerių aptarnavimas, o dabar ten pagrindinę stiklo masę sudaro vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų buteliai“, – sakė S. Galadauskas.
Jam antrina ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vykdomoji direktorė Rūta Vainienė, pažyminti, kad valstybė šiuo metu ir taip išlaiko dvi atliekų rūšiavimo sistemas.
„Atnaujinti esamą sistemą – viena, bet išlaikyti paraleliai dvi sistemas – kita. Jos ir dabar yra dvi, bet konteinerinė sistema didžiąja dalimi gyvuoja todėl, kad yra stiklas. Išėmus stiklą, ji netektų prasmės, motyvacija rūšiuoti netektų prasmės. Ta sistema turėtų būti išlaikoma be rezultato. Dalis tu „varpelių“ buvo pirkti už europines lėšas ir yra įsipareigojimai europinėms institucijoms juos turėti. Valstybei tai yra prabanga“, – tv3.lt kalbėjo R. Vainienė.
Šiuo metu Europoje tik Suomija vykdo pilną stiklo surinkimą per taromatus, bet R. Vainienė teigia, kad suomių atsiliepimai – ne patys geriausi.
„Dažnai jie skundžiasi, kad, jeigu galite to nedaryti, tai nedarykite. Jie iškart įsivedė ir nelabai iš jų eina kokie atsiliepimai. O dalinę sistemą turi Kroatija – ten ne visas stiklas patenka. Seimo nariai remiasi Kroatijos pavyzdžiu. Bet ir iš ten atsiliepimai, kad korumpuota sistema. Tai turbūt ne tas modelis, į kurį turėtume lygiuotis“, – sakė pašnekovė.
Pavojus darbuotojams, nemalonumai pirkėjams
Apskaičiuota, kad išplėsta vienkartinių gėrimo pakuočių sistema neatsipirktų ir per 20 metų Lietuvai kainuotų 120 mln. eurų, o pasireiškus bent vienam iš vertintų rizikos veiksnių – iki 135 mln. eurų.
Tačiau ne vien išaugusių kaštų klausimas kelia prekybininkų nerimą. R. Vainienė mini ir prastėsiančias darbo sąlygas darbuotojams, ir nemalonią aplinką pirkėjams apsipirkti.
„Žmonės priduoda tarą jos neišplovę, taip ji sandėliuojama. Vyno buteliuose vyksta rūgimo procesas, skleidžiantis kvapą, o stipriųjų gėrimų buteliuose tiesioginis garavimas vyksta. Išplėtus sistemą, beveik dukart didėja taros surinkimas, todėl kvapo koncentracija darbuotojams būtų iki apsvaigimo“, – pastebėjo R. Vainienė.
Ji taip pat pažymi, kad dalis prekybininkų gėrimų pakuotes sandėliuoja ne atskirose patalpose, o parduotuvėje. Jei taros būtų daugiau, parduotuvėse imtų sklisti nemalonus kvapas.
„Kvapai bus jaučiami ir vartotojams. Jeigu surinkimas vyksta parduotuvės viduje, tai ir vartotojams tie kvapai būtų nedžiuginantys. Variantas – dažniau išvežti tarą, bet kokia tada čia ekologija? Koks čia yra aplinkosauginis sprendimas?“ – retoriškai klausė LPĮA vykdomoji direktorė.
Siekiant didinti stiklinių pakuočių surinkimą, efektyviau būtų plėsti konteinerinę sistemą, rodo Aplinkos ministerijos užsakymu UAB „Eurointegracijos projektai“ atlikta sąnaudų naudos analizė. Šios alternatyvos įgyvendinimas būtų beveik penkis kartus pigesnis nei užstato sistemos plėtra.
VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ statistika rodo, kad per pirmus 6 šių metų mėnesius į taromatus ir rankinio surinkimo punktus grąžintas rekordinis pakuočių kiekis – 291,7 mln. Tai 17,4 mln. vnt. daugiau nei pernai tuo pat metu.
