Pirmojo karantino metu Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos gaunamų pranešimų skaičius buvo išaugęs 16 proc. Rudenį statistika kiek sumažėjo, tačiau tai esą tikrai nereiškia, jog problemos šeimose išsisprendė.
„Karantino metu fiksuojami vaiko teisių pažeidimai ne tik socialinės rizikos šeimose, bet ir iki tol Tarnybai nežinomose šeimose. Karantino metu pagrindinė iškvietimo priežastis – alkoholis, kai vienas iš tėvų arba abu sutuoktiniai vartoja alkoholį, o tuomet seka smurtas, pyktis, triukšmas, dūžtantys daiktai ir pan.
Antroje vietoje yra tėvų nesutarimai dėl vaiko gyvenamosios vietos, lankymo ir susitikimų sąlygų pažeidimų, kai tėvai gyvena skyriumi. Vaikai neretai yra suaugusiųjų konfliktų centre“, – tv3.lt pasakoja Tarnybos atstovė spaudai Vaiva Arnašė.
Vaikų teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė tvirtina, jog šiemet pandemija paveikė visų amžiaus grupių vaikus, o galutiniai jos padariniai išryškės tik karantinui pasibaigus.
„Ir mokymosi kokybei, ir psichinei vaikų sveikatai, jeigu žiūrint į ateitį, kaip į būsimas kartas, tai tikrai gali turėti nemažai (neigiamos įtakos – aut. past.). Viskas priklausys nuo to, kaip greitai suvaldysime pandemiją ir sugrįšime į normalų gyvenimą.
Poveikis buvo jaučiamas visiems, tik klausimas, kiek. Matyt, tą kiekį mes pamatuosime vėliau ir tai yra gerokai užslėpti dalykai“, – sako E. Žiobienė.
Daugelį problemų galima pastebėti mokykloje
E. Žiobienė neslepia, jog tiek pavasarį, tiek rudenį nuotolinis ugdymas kiek apsunkina vaikų teisių apsaugos tarnybų darbą. Jos teigimu, mokykla bei mokytojai yra geri tarpininkai tarp tarnybų ir pačių vaikų, pastebintys dalykus, kurie daugeliui yra nematomi.
„Mokykla mums yra toks indikatorius, nes vaikas mokykloje gali išsakyti kažkokius savo rūpesčius, mokytojai gali pastebėti ar mėlynes, ar pakitusį elgesį, psichologinę įtampą. Kasdieniam bendravime visus tuos socialinius aspektus mokykla, mokytojas tikrai mato.
O kada visa tai dingsta, užsidaro šeimos ratelyje. Kai kurioms šeimoms, vaikams tai yra privalumas, nes tėvai jais daugiau domisi, rūpinasi. Ten, kur yra daugiau socialinių rizikų, veiksnių įvairiausių – alkoholio, smurto, nevaldomų emocijų – visa tai užsirakina savo namų erdvėje.
Ir vaikai jeigu jungiasi į pamoką nuotoliniu būdu, jau atpažinti vieną ar kitą veidą per kompiuterio ekraną mokytojui yra sudėtinga“, – aiškina Vaikų teisių apsaugos kontrolierė.
Pasak pašnekovės, mokydamiesi nuotoliu būdu patys vaikai taip pat daug rečiau išdrįsta bendraklasiams ar mokytojams pasipasakoti apie problemas, su kuriomis susiduria namie. Tiems vaikams, kurie susiduria su emociniu ar psichologiniu smurtu, mokykla tampa vieta, kurioje galima patirti žmogišką ryšį bei pasikonsultuoti su psichologu.
„Pasibaigus karantinui gali paaiškėti, kad yra nemažai pražiūrėtų situacijų“, – pripažįsta E. Žiobienė.
Mokytojai išgirsta visko
Nuotoliu dėstantiems mokytojams, pasak pašnekovės, pastarosiomis savaitėmis taip pat tenka susidurti su įvairiausiomis situacijomis moksleivių šeimose.
„Nemažai mokytojų skundžiasi, sako, kad pamokos metu vaikams jungiantis pamatai visas tas šeimynines scenas. Kad tėčiui kažkas nepavyksta jungiantis, jis ir keiksmažodį vieną kitą pasako. Ar vaikui pasako: „kur tu glušas žiūri“. Tu tokių terminų mokytojai irgi girdi“, – sako Vaikų teisių apsaugos kontrolierė.
Nors dėl emocinio smurto šiemet itin daug kreipimųsi kontrolieriaus tarnyba ir nesulaukė, E. Žiobienė aiškina, jog trintis namų ūkiuose šiuo metu yra itin didelė, o tėvams taip pat tenka nemažas psichologinis krūvis.
Situacija, regis, greitu metu nesikeis – karantinas pratęstas iki sausio pabaigos. Pasak E. Žiobienės, pusantro mėnesio nuotolinio mokymo dar nėra pasaulio pabaiga, tačiau, jeigu situacija dar labiau užsitęs, galima susidurti su dar rimtesnėmis problemomis.
Dabar, jos teigimu, itin svarbus yra mokytojų ir ugdymo įstaigų administracijų indėlis.
„Pirmas dalykas yra mokytojų inovatyvumas, kūrybiškumas. Visi mokytojai skundžiasi, kad labai sunku dirbti su didele klase, srautu, tai yra tos srautinės pamokos, kuriose mokytojas paaiškina ir būna kuo daugiau grupelių darbo. Dalinti klasę skirtingais pjūviais.
Ypatingai kalbant apie klasės auklėtojo rolę – turėti kuo daugiau individualaus kontakto su vaikais, o ypač jeigu pastebi rizikos veiksnių. Daugiau individualaus pokalbio, bendravimo, atkreipti dėmesį į tokius dalykus. Galbūt į vaiko nuotaiką, galbūt žinome, kad jau problematiška šeima“, – tv3.lt dėsto Vaikų teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė.
Problemos įvairios
Pandemija sukėlė ir problemas, nesusijusias su švietimu. E. Žiobienė pasakoja, jog padaugėjo ir situacijų, kuomet atskirai gyvenantys išsiskyrę tėvai nepasidalina vaiko globa.
„Pavyzdžiui, tėvai atskirai gyvena, o mama arba tėtis, kuris gyvena su vaiku, nesutinka vaiko atvežti, neleidžia bendrauti, bijodami užsikrėtimo galimybių. Tai čia labai subtilu, ypatingai tiems, kurie teismais vieni kitiems grasina.
Mes aiškiname, kad pirma bandykite vienas su kitu susitarti, nes kol nėra įvesta neįprastosios padėties, jūs turite susitarti, kaip galėtų vaikas pamatyti tą skyrium gyvenantį tėtį ar mamą. Vieni naudojasi proga ir iš tikrųjų neleidžia bendrauti“, – pasakoja pašnekovė.
Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateikta statistika rodo, jog pavasario laikotarpiu buvo gauta beveik 700 pranešimų apie galimą smurtą prieš vaiką. Didžioji dalis, 302 pranešimai, buvo apie fizinį smurtą.
Tarnybos atstovė V. Arnašė teigia, jog per pandemiją darbo netrūko ir „Pagalbos vaikams linijos“ darbuotojams.
„Rudenį, karantino laikotarpiu, Tarnyboje veikianti „Pagalbos vaikams linija“ daugiausiai sulaukė vaikų kreipimųsi dėl patiriamo smurto ir prievartos šeimose (psichologinio, fizinio, nepriežiūros), taip pat buvo aptariama ir psichosocialinė sveikata (kylančios mintys apie savižudybę) ir kiti, su buitimi susiję sunkumai.
Suaugusieji taip pat kreipėsi norėdami pasitarti ar pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus, teiraudamiesi informacijos, ką daryti, kai karantino laikotarpiu nesudaromos galimybės skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku. Pastaruoju metu padaugėjo klausimų, kada galima palikti vieną vaiką be suaugusiųjų priežiūros“, – pasakoja V. Arnašė.
Kaip Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba dirba karantino metu:
