Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė antradienį Seimui pateikė Vyriausybės programą. Naujosios Vyriausybės programa pradedama būtent nuo švietimo, arba, kaip tai įvardina valdantieji, – vienodos starto pozicijos visiems Lietuvos žmonėms.
Žada išjudinti seniai eskaluojamą klausimą
Pristačius Vyriausybės programą, darbietė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė naujosios Vyriausybės klausė, kokia ateitis laukia nacionalinio susitarimo dėl švietimo. Šį klausimą ne kartą eskalavo ir nueinanti Vyriausybė, ir prezidentas Gitanas Nausėda, vis dėlto bendro sutarimo nepasiekta.
I. Kačinskaitė-Urbonienė ministrų kabineto teiravosi, kada ir kokiu formatu planuojama pasiekti nacionalinį susitarimą dėl švietimo.
Paskirtoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pripažino, kad šis nacionalinis susitarimas – vienas svarbiausių tikslų tam, kad švietimo politika būtų ilgalaikė ir jos netrikdytų besikeičianti valdžia.
„Svarbu, kad mes sutartume dėl pagrindinių tikslų, kokius valstybė kelia švietimo sistemai įvairiuose lygmenyse, ir pagrindinių krypčių, taip pat numatytume ir finansavimo projekcijas. Nacionalinį susitarimą rengsime tikrai labai atvirai. Planuotume plačias diskusijas su švietimo bendruomene, institucijomis, interesų grupėmis.
Nereikia tikėtis, kad procesas užtruks labai trumpai. Matyčiau, kad procesas galėtų trukti pusę metų. Aišku, norisi greičiau, bet, manau, tai būtų realus laikas pasiekti susitarimo ir kad nacionalinį susitarimą pasirašytų ir jam pritartų visos politinės jėgos, esančios Seime“, – antradienį sakė J. Šiugždinienė.
Vienodas startas
Programoje pažymima, kad Lietuvos moksleivių pasiekimai yra vieni žemiausių tarp EBPO šalių, o regionuose gyvenantys vaikai negauna tokio paties lygio išsilavinimo, kaip gyvenantys didmiesčiuose.
„Vyriausybės misija švietimo srityje – sukurti tokias ugdymo sąlygas, kad kokybiškas išsilavinimas kiekvienam taptų realiu, o ne „popieriniu“ mūsų valstybės tikslu“, – rašoma Vyriausybės programoje.
Čia pat Vyriausybė išskiria pagrindinius savo siekius: prieinamą ir kokybišką ankstyvąjį ugdymą, vienodas starto pozicijas ugdyme visiems vaikams, pasaulinio lygmens mokslas ir studijos, švietimo sistema, teikianti šiuolaikinei ekonomikai ir visuomenės raidai reikalingus įgūdžius, bei sporto sistema, didinanti fizinį aktyvumą, įtrauktį ir aukštą meistriškumą.
Darželiai – visiems
Vyriausybė žada sudarysianti sąlygas visiems vaikams lankyti darželius, taip pat užtikrinti, kas savivaldybės organizuotų vaikų atvykimą į ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
Taip pat ketinama vaiko pinigus susieti su darželio lankomumu socialinės rizikos šeimoms.
Sprendžiant darželių infrastruktūros klausimą, ketinama skatinti mobilių darželių, šeimos darželių kūrimą, infrastruktūros pritaikymą ugdymui kaimo bendruomenių patalpose, miesto daugiabučiuose ar biurų pastatuose.
Žadama sudaryti galimybę vaiką pagal priešmokyklinio ugdymo programą ugdyti dvejus metus. Tiesa, šį siekį jau įgyvendino buvusi Vyriausybė, tėvams ir globėjams palikdama apsisprendimo teisę priešmokyklinio ugdymo programoje praleisti dvejus metus.
Taip pat tvirtinama, kad ikimokyklinis ugdymas bus orientuotas į ankstyvą problemų ir talentų diagnostiką, ugdymo sprendimų paiešką, ne tik vaiko priežiūrą.
Žadama įdiegti ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklos stebėsenos ir vertinimo sistemą, kad, atsižvelgus į konkrečius rezultatus, būtų galima nustatyti problemas, laiku suteikti reikalingą pagalbą ir užtikrinti ikimokyklinio ugdymo kokybę.
Galiausiai programoje žadama pasirūpinti vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, įtraukimu.
Visiems prieinama gera mokykla
Ne ką mažesnis dėmesys Vyriausybės programoje skiriamas ir mokykloms. Pirmiausiai ketina įvesti šiuolaikinio veiklos ir ugdymo kokybės standartą visose Lietuvos mokyklose.
Šis standartas turėtų numatyti veiklos ir ugdymo kokybės reikalavimus, neformalaus ugdymo prieinamumą, panaikins jungtines klases, nustatys mokytojo ir mokinių santykį, normuos administracinį ir ūkinį personalą.
Ketinama peržiūrėti bendrojo ugdymo finansavimo modelį, supaprastinti ir atnaujinti mokyklų vertinimo ir įsivertinimo sistemą, teikti pagalbą silpnesnėms mokykloms.
Vienas ambicingiausių valdančiųjų planų – „Tūkstantmečio“ gimnazijos. Teigiama, kad šios gimnazijos bus skirtos mažinti ugdymo rezultatų atskirtį tarp miesto ir rajono mokyklų. Šiose mokyklose bus kviečiami dirbti aukščiausio lygio pedagogai. „Tūkstantmečio“ gimnazijos bus keliamas tikslas tapti pedagoginių ugdymo pokyčių̨ rajonuose generatoriais.
Taip pat ketinama keisti bendrojo ugdymo turinį, skiriant dėmesį giliam dalyko supratimui, gebėjimui savarankiškai samprotauti. Atnaujintam ugdymo turiniui bus keičiama ir pasiekimų vertinimo sistema, turinti leisti, kaip rašoma programoje, įvertinti realią asmens brandą ir dar ankstyvoje stadijoje identifikuoti mokymosi spragas. Žadama užtikrinti, kad mokiniai turėtų stiprius skaitymo ir matematinius gebėjimus.
Papildomai ketinama plėsti neformaliojo ugdymo krepšelį, kad 80 proc. vaikų lankytų bent vieną neformalaus ugdymo veiklą.
Taip pat programoje aptariamas įtraukusis ugdymas kiekvienoje mokykloje, ketinimas mažinti mokinių skaičių klasėse, lituanistinių švietimo mokyklų plėtra bei kokybiškas ugdymas tautinių mažumų mokyklose.
Šiai programai dar turi pritarti Seimas.
