Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Kovo viduryje Vyriausybė žadėjo milijardus ekonomikai gaivinti ir verslui remti. Kur tie žadėti pinigai? Kodėl jie nepasiekia verslo?
Problemų turbūt čia yra įvairių – galima būtų kalbėti nuosekliai, kad mes buvom tikrai labai apsidžiaugę, kada reakcijos Vyriausybėje į prasidėjusį nuosmukį ekonominį, susijusį su nauja pandemija, buvo labai greitos. Ir kovo vidury paskelbtos, kaip tada skelbė, neeilinės gelbėjimo priemonės verslui palaikyti, ekonomikai palaikyti. Iš tikro nuteikė labai pozityviai. Dėl to, kad pakankamai neblogas įrankių paketas buvo sugalvotas, kaip palaikyti verslą, ekonomiką. Bet kaip visada – prisimenu dar kovo vidury, dalyvaudami įvairiose diskusijose pabrėžėm, kad problemos prasidės, kai pradėsim įgyvendinti programą.
Kaip visada, detalėse slypi velniava. Tai kai mes pradėjom žiūrėt, kiek ir kaip tie pinigai, per kokius kanalus gali pasiekt verslą, tai pasirodė, kad žemiau esančios grandys po Vyriausybės sprendimu nėra adekvačiai pasiruošusios tam pinigų dalinimui. Pinigų įliejimui į ekonomiką ir prasidėjo problemos su įgyvendinimu pačios programos. Ir tada mes pamatėm, kad iš tiesų valstybės arba viešo administravimo resursai turi būt atitinkamai paruošti tos programos įgyvendinimui. Tada prasidėjo problemos, susijusios su tų pinigų pasiekiamumu ekonomikai.
Tai šiandien ką ir turim – iš esmės turim gerą programą, bet galim kalbėt apie pinigų kiekį, kuris mums atrodo, bus didesnis, bet problema yra įgyvendinimas. Ir dar praeitą savaitę, kada man teko diskutuoti kartu su ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovais, su bankais, komerciniais bankais veikiančiais Lietuvoje, tai tos priemonės, kurios dar tada buvo atidirbinėjamos ir buvo pateiktos bankams, bankai iš karto pasakė, kad reikės kokių trijų savaičių, kol jų valdybos aprobuos tas priemones, kol jie prisitaikys prie tų priemonių įgyvendinimo, pertvarkys savo IT sistemas. Ir tik tada galima tikėtis efektyvaus pinigų įliejimo per finansinius tarpininkus.
Tai šiandien mes esam toj situacijoj, kai finansiniai tarpininkai tiktai pradeda atitinkamai persitvarkyti, kad galėtų efektyviai padėti ekonomikoj sunkumus patiriančioms įmonėms.
O gal nėra joks delsimas, gal apskritai neįmanoma per tokį trumpą laiką, per vieną mėnesį, imt ir surast tokius didžiulius pinigus verslui? Gal Lietuva niekuo neišsiskiria iš kitų Vyriausybių?
Ne, aš manau, kad dėl to, kaip surasti pinigų, kiek man teko pačiam kalbėt su finansų ministru – pakankamai operatyviai ir man finansų ministras kaip teigė, kad pasiskolinome pusantro milijardo tai manau, kad pinigų kiekis pirmai pradžiai tikrai neblogas. Aišku, kad mums atrodo, kad jų reikės daugiau, bet čia ne pagrindinė diskusija yra.
Pagrindinė – kaip tie pinigai galėtų efektyviai apsiekti verslą ir palaikyti jų gyvybingumą. Čia turbūt problema yra. Ir tos priemonės, geriausiai veikiančios priemonės yra tos, kurios „Invegoje“ buvo atidirbtos anksčiau. Kitaip tariant, tos priemonės, kurios jau veikia rinkoje, jos geriausiai dabar ir veikia. Bet tos naujos priemonės, paskolų garantijos, individualios portfelinės garantijos, tai čia reikia kito masto ir tam reikėjo laiko pasiruošt. To laiko dar neužteko.
Kita bėda yra dar viena, kad visa ta pagrindinė pagalba per „Invegos“ struktūrą eina daugiau smulkiom ir vidutinėm kompanijom, problema – ką daryti su didžiosiom. Jos jau irgi patiria sunkumų ir atrodo, kad jų lėtėjimas yra ne toks agresyvus, bet ateity prognozuojamas. Tai mano galva čia reikia greitinti pagalbos verslo fondo kurimą, kuriuo dabar užsiėmęs Lietuvos bankas. Aš suprantu, kad yra eilė laiko praleista ratifikavimui Europos struktūrose, bet čia reikia aiškumo, kaip tie pinigai pasieks verslą – per obligacijas, per kapitalizaciją.
Reikia diskusijos su politikais – kaip efektyviausiai, kokiais kriterijais remiantis tie dalykai bus padalyti.
Jūs pasakėt vieną dalyką, kad verslo tie pinigai nepasiekė. Štai Lietuvos banko valdybos narys M. Jurgilas sako kaip tik atvirkščiai, kad Vyriausybės siūloma nekilnojamojo turto kompensavimo priemonė prilygintina subsidijai išskirtinai vieno sektoriaus stambioms įmonėms komercinio nekilnojamojo turto. Tai nėra pavyzdys, kad per karantiną kaip tik remiamas stambus verslas, o ne smulkus ir vidutinis?
Na, jeigu kalbėt apie tą priemonę, kurias paminėjot, tai ji dar nėra nei Vyriausybėj patvirtinta, nei paleista ir beje ji orientuota yra išimtinai į smulkias įmones, kurios šiandien yra sustabdytos Vyriausybės nutarimu ir gali veikti. Jos yra išsinuomojusios patalpas kaip tik šita priemonė yra skirta joms susidūrusiom jau su sunkumais negalinčiom veikti padėti.
O kalbėti apie tai, kad tai yra stambaus verslo rėmimas mažų mažiausiai nėra teisinga. Tie pinigai nueis ir ką Vyriausybė padarė iš efektyvių priemonių, kartoju – ji dar net nepradėjus veikt yra, tai padės mažiesiems atlaikyti sunkmetį. Tam jinai ir buvo orientuota.
Visą pokalbį žiūrėkite video reportaže.
