Seimo nariai mano, kad šiuo metu nereikėtų skubėti pakeisti kai kurių Darbo kodekso nuostatų. Jų nuomone, dar tikrai mažai laiko praėjo, tik dvi savaitės karantino, ir tai paveikė tikrai ne visas įmones. Parlamentarai laukia Finansų ministerijos ir Vyriausybės vertinimų.
Karbauskis: nereikėtų kurti apokaliptinių scenarijų
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tv3.lt teigė, kad šiuo metu nereikėtų skubėti keisti Darbo kodekso nuostatų.
„Tikiuosi, kad Vyriausybė pateiks savo vertinimą. Bet mano supratimu, šiuo metu nereikėtų nieko keisti. Kalbame apie solidarumą ir jis neturi būti nukreiptas tik į vieną pusę. Jis turėtų pasireikšti visomis kryptimis. Suprantu, kad darbdaviai siekia išsaugoti pajamas ir sumažinti išlaidas.
Karantine esame jau antra savaitė, karantinas pratęstas – dar dviem savaitėms. Aišku, kad situacija negerėja, bet ji vis tiek bus išspręsta. Aš esu tuo įsitikinęs. Kaip kuriose šalyse jau išsprendė, tai taip atsitiks ir Europoje, tik tie procesai čia truputį vėliau vyksta“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Pasak „valstiečių“ lyderio, skubėdami keisti Darbo kodeksą, būtų padaryta „meškos paslauga“ tiems patiems darbdaviams, nes pasibaigus kriziniam laikotarpiui nebus lengva surasti kvalifikuotų darbuotojų.
„Aišku viena, kad tas verslas, ypač stambesnis verslas, kuris dabar kuria apokaliptinius scenarijus vos po dviejų savaičių karantino – tai toks verslas yra keistas. Lazda turi du galus. Jei neįvertinę aplinkybių pradėsime lengvinti žmonių atleidimo klausimus, tai tokiu atveju pakenksime kitiems. Dabar svarbiausia saugoti žmonių pajamas ir jų darbo vietas“, – sakė parlamentaras.
R. Karbauskis mano, kad pasibaigus karantinui ir kriziniam laikotarpiui, sunkiausia bus atsigauti paslaugų sektoriui: „Vartojimas ir judėjimas taip staiga neatsigaus net pasibaigus karantinui. Tam tikrose sektoriuose nuostoliai gali būti didesni ir trukti ilgesnį laiką. Stambesni verslai, kurie turėjo didesnius atlyginimus, kurių produktai buvo inovatyvūs, konkurencingi rinkoje – tai jie lengvai ir atsigaus. Rimtos ir solidžios įmonės supranta, kad dviejų, trijų mėnesių ar net pusės metų krizė negali turėti tokių baisių nuostolių, kad ji nebegalėtų veikti.“
Jei Finansų ministerija ir Vyriausybė nuspręstų, kad reikia svarstyti pataisas dėl Darbo kodekso netaikymo, tai Seimas susirinktų: „Seimas savo pareigą atliktų. Bet klausimas vienas – ar tai yra būtina. Šiuo metu yra keletas įstatymų, kuriuos tikrai būtina priimti ir priimsime, nes Vyriausybė juos jau pateikė Seimui. Ar Darbo kodeksas bus svarstomas Seime, dar negalime atsakyti. Dabar Finansų ministerija ir Vyriausybė turėtų įvertinti situaciją“, – sakė R. Karbauskis.
Glaveckas: kai kurie darbdaviai gali tuo piktnaudžiauti
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas ir Liberalų sąjūdžio narys Kęstutis Glaveckas mano, kad dar per anksti kalbėti apie Darbo kodekso keitimus ir jis turėtų likti, koks yra.
„Manau, kad dalis darbdavių pasinaudotų tuo vardan darbo vietų ir jų išsaugojimo, o kita dalis gali tuo piktnaudžiauti. Man atrodo, kad šis paketas, kuris dabar yra priimtas, tos strategijos ir reikėtų laikytis.
Šiuo metu per anksti daryti keitimus. Verslininkai, kurie dabartiniu metu turi problemų, jie turėtų strateguoti taip, kad galėtų išsilaikyti. Aš žiūrėčiau atsargiai ir neskubėčiau su korekcijomis. Reikėtų išklausyti specialistų nuomonių iš Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Darbo kodekso veikimo sustabdymas reikštų, kad labai smarkiai sumažėtų pajamų į biudžetą. Tą galima kažkaip kompensuoti, bet visą sistemą padaryti reikia tikrai daugiau nei kelių dienų“, – sakė parlamentaras.
Pasak K. Glavecko, jei būtų linkstama koreguoti Darbo kodeksą, tai reikėtų koreguoti pagal sektorius.
„Reikėtų sektoruoti, kad nebūtų taikomi visiems. Čia būtų ir tie sektoriai, kurie sąlyginai mažai nukentėjo, ir kurie išties atsidūrė labai blogoje padėtyje. Protingiau ir efektyviau būtų taikyti sektorinį būdą. Išskirčiau dalį maitinimo, paslaugų ar transporto sektorių. Manyčiau, kad galėtų būti taikoma iki 15 proc. Lietuvos sektorių.
Jeigu būtų parengtas sektorinis projekto pasiūlymas, tai tuomet gal ir būtų galima pradėti kalbėti apie jo įgyvendinimą ir korekcijų svarstymą Seime. Tai būtų beprecedentis atvejis, bet situacija šiuo metu taip pat neeilinė. Tai būtų galima kai kuriems sektoriams padaryti keliems mėnesiams, nes kitam būtų per didelė žala valstybei“, – sakė politikas.
Tomilinas: tokie pakeitimai gali sukelti ilgalaikę krizę
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas ir „valstiečių“ frakcijos narys Tomas Tomilinas socialiniame tinkle „Facebook“ ramino, kad Darbo kodekso atšaukimas dar tikrai nesvarstomas Seime.
„Pandemijos metu kiekviena interesų grupė stengiasi išnaudoti situaciją savo naudai. Tačiau Seimas, Vyriausybė, manau, laikysis tvirtai ir elgsis tik pagal šią logiką:
Ekstremalios situacijos metu atsakomybe turi būti dalinamasi. Panašu,kad kai kas nepasimokė iš 2008-2010 metų. Tad verslas skatinamas ne dirbti dieną-naktį, taip sukeliant pavojus darbuotojų sveikatai, o visomis priemonėmis išlaikyti darbo vietas.
Valstybė garantuos net iki 90 proc. darbo vietos kaštų. Kitą savaitę kelsim pagalbos darbo vietai kartelę iki 900 eurų vienam žmogui per mėnesį. Kai kurių interesų grupių brukami DK keitimo siūlymai tiesiogiai prieštarauja šiai logikai, nes siūlomas lengvesnis atleidimas“, – skelbė parlamentaras.
Pasak jo, Darbo kodeksas lieka pagrindine veiksminga garantija, kad toks stambus mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimas bus subalansuotas ir visi karantino metu prisidės solidariai prie sunkmečio įveikimo.
„Praeities krizės, vykusios ne tik Lietuvoje, mus moko, kad reikia didinti darbo vietų skaičių, taikyti įvairius naujo darbo kodekso privalumus: dalinį darbą, darbą iš namų, projektinį darbą. Vietoj to, kad siūlyti darbuotojams dirbti mažiau, kaip yra krizės metu visada daroma, pvz. Prancūzijoje, kad ir pusę dienos, samdyti daugiau žmonių, Lietuvos verslas siūlo ilgesnius viršvalandžius. Tai - absurdas.
Karantino sąlygomis keičiasi mūsų įpročiai. Mes vartojame mažiau, tad mūsų poreikiai mažėja. Todėl atsiranda didesnės galimybės padėti tiems, kam stringa pajamų. Valstybės mastu tai vyksta per drąsų biudžeto nukreipimą į darbo vietų išsaugojimą, bet sektorių ir įmonių lygmenyje, tai gali taip pat puikiausiai veikti.
Žmonėms šiandien sėdint namuose neretai užtenka ir 2/3 buvusių pajamų, tad įmonės turi naudoti šiuos resursus kitų darbo vietų išlaikymui. Turi mažėti daugiausiai uždirbančiųjų atlyginimai, gali išnykti arba pamažėti „bonusai“, premijos, pelno paskirstymas nebūtiniausioms investicijoms.
Pagrindinė investicija šiuo metu yra savo darbuotojų sveikata ir saugumas, būtent tai ilgalaike prasme tik turi prasmę, nes tokiais nepamatuotais DK pakeitimais galim sukelti ilgalaikę krizę, o tada žlugsim bet kuriuo atveju visi“, – skelbė T. Tomilinas.
Darbdaviai kreipėsi į Vyriausybę dėl laikino Darbo kodekso keitimo
TV3.lt primena, kad šalies darbdavius atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Vyriausybę ir profesines sąjungas prašydamos pusmetį netaikyti Darbo kodekso nuostatų dėl vėlavimo mokėti atlyginimą, trumpinti terminą dėl įspėjimo apie atleidimą, mažinti išeitines, be darbuotojo sutikimo išleisti jį nepanaudotų kasmetinių atostogų, darbo dieną prailginti iki 12 val.
Darbdaviai rašte kritikuoja priimtus sprendimus, kuriais supaprastinama prastova ir numatoma galimybė jos laikotarpiu padengti dalį prastovoje esančių darbuotojų algos: „Nors ši priemonė viešai pozicionuojama kaip paramos verslui dalis, tačiau savo prigimtimi tai yra ne tiek verslo, kiek darbuotojų paramos priemonė, kadangi skatina verslą nenaikinti darbo vietų ir su valstybės pagalba užtikrinti žmonėms bent minimalų pragyvenimo šaltinį.“
Verslo organizacijos nurodo, kad yra būtinos papildomos priemonės, daugiau orientuotos į verslo poreikius: „Verslui gyvybiškai svarbu karantino laikotarpiu sumažinti išlaidas ir stabilizuoti finansinius srautus, pvz., panaudojant tam Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšas. Be to, turime nemeluoti visuomenei, kad pavyks išsaugoti visas darbo vietas – deja reikės atleisti dalį darbuotojų tam, kad išsaugotume bent dalį darbo vietų.“
Taigi, darbdavius vienijančios organizacijos siūlo pusę metų netaikyti 10 nuostatų, kurios palankios darbuotojams. Pavyzdžiui, siūloma atsisakyti kodekso straipsnio, numatančio, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas ne dėl savo kaltės ir jam delsiama išmokėti darbo užmokestį, tuomet darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis lygus vienam darbo užmokesčiui, padaugintam iš tiek mėnesių, kiek delsiama atsiskaityti.
Darbdaviai nori, kad savo iniciatyva nutraukia sutartį be darbuotojo kaltės, įspėjimo terminas būtų 14 d., nepriklausomai nuo darbuotojo stažo. Dabar reikia įspėti prieš mėnesį, jei darbuotojas dirbo bent metus. Be to, terminai dvigubinami tiems, kam iki pensijos liko mažiau nei 5 metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 2 metai.
Darbdaviai taip pat nori teisės vienašališkai keisti darbuotojo funkcijas. Numatyti, kad darbo dienos trukmė būtų 12 val., o vidutinė darbo savaitės trukmė – 48 val. Taip pat siūloma, kad darbdaviai galėtų išleisti darbuotojus nepanaudotų kasmetinių atostogų be jų sutikimo.
Raštą pasirašė Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomasis direktorius Ričardas Sartatavičius, taip pat Investuotojų forumo, Darbdavių konfederacijos, Pramonės, prekybos ir amatų rūmų, Verslo konfederacijos, Žemės ūkio rūmų vadovai: Rūta Skyrienė, Danukas Arlauskas, Giedrė Ražinskienė, Valdas Sutkus, Sigitas Dimaitis.
