SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė taip pat nurodė, kokiais atvejais galėtų būti įvestos griežtesnės viruso plitimo kontrolės priemonės.
„Yra kriterijai, nustatyti sveikatos apsaugos ministro, kurie buvo stebimi jau praėjusį sezoną. Tie patys kriterijai nustatyti ir šiemet – kiek yra hospitalizuojama asmenų, kiek yra reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriuose, koks bendras sergamumo rodiklis, kokia ligos našta. Taip pat vertinamos konkrečiai savivaldybei būdinga situacija ir gali būti priimamas sprendimas dėl epidemijų skelbimo“, – komentavo SAM specialistė.
Jos aiškinimu, paskelbus epidemiją gali būti taikomos griežtesnės infekcijų kontrolės priemonės, tokios kaip rekomendacija dėl nuotolinio darbo, renginių ribojimas, taip pat – specifiniai reikalavimai asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
„Taip pat gali būti taikoma kaukių dėvėjimo rekomendacija, išskyrus asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kur kaukių dėvėjimas gali būti privalomas“, – sakė G. Megelinskienė.
Trečdalis stacionaro lovų užguldyta COVID-19 ligoniais
Kaip konstatavo Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė, COVID-19 sezonas po truputį įgauna pagreitį – šiandien iš ryto Vilniaus universiteto ligoninėje, Infekcinių ligų centre maždaug trečdalis stacionarinių lovų šiuo metu kaip tik užimta tų pacientų, kurie gydomi dėl COVID-19 infekcijos.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad didžiausią riziką susirgti COVID-19 liga ir patirti komplikacijas arba net mirti turi tie žmonės, kurie priklauso rizikos grupėms“, – kalbėjo L. Jančorienė.
Ji pasakojo, kad į priėmimo skyrius ne tik Vilniuje, bet ir kitose gydymo įstaigose kreipiasi žymiai daugiau pacientų, tačiau tiems, kurie nepriklauso rizikos grupėms, dažniausiai užtenka suteikti skubią pagalbą ir gydymą tęsti jie gali namuose.
„O tam, kam jau reikia stacionarinės pagalbos, deguonies tiekimo, galima sakyti, be išimčių visi pacientai, kurie stacionarizuojami, priklauso rizikos grupėms. Taigi ta rekomendacija skiepytis yra labai atitinkanti realų poreikį“, – komentavo gydytoja infektologė.
Paklausta, kaip skiriasi dabar ir pandemijos pradžioje gydyti ligoniai, L. Jančorienė pažymėjo, kad labiausiai yra pasikeitęs pačių žmonių imuninis atsakas į virusą.
„Tas visuomeninis imunitetas, kurį visi įgijome tiek po skiepų, tiek persirgtos ligos arba kartu tiek vieno, tiek kito, tai ir pakeitė tą situaciją. Pasikeitė ne virusas, o mūsų pačių atsakas į infekciją, todėl dabar ir išsikristalizavo tos grupės, kurios generuoja silpnesnį imunitetą, kurios jį greičiau praranda arba jie gauna imunosupresinius vaistus, arba patys serga imunosupresinėmis ligomis, todėl tie žmonės ir lieka rizikos grupėse, tai labai panašu kaip ir gripo infekcijos atveju“, – klabėjo profesorė.
Aukštas imunizacijos lygis
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė savo ruožtu pasidžiaugė pavasarį Lietuvoje atlikto seroepidemiologinio tyrimo rezultatais. Jis atskleidė, kad visuomenės imunizacijos lygis nuo COVID-19 ligos yra labai aukštas.
„Iš 517 žmonių, kurie dalyvavo tyrime, buvo tik 5 asmenys, kurie neturėjo antikūnų ir nebuvo deklaravę, kad persirgo arba buvo vakcinuoti. Taigi buvo tik mažiau nei 1 proc. žmonių neimunizuoti nuo COVID-19.
Didelė dalis – virš 70 proc. žmonių turi vadinamąjį hibridinį imunitetą, kuris susidaro tiek po persirgimo, tiek po vakcinacijos. O tie žmonės, kurie buvo vakcinuoti arba vakcinuoti ir persirgę, 100 proc. asmenų vis dar turėjo antikūnų prieš virusą. Priminsiu, kad buvo matuojami tiek tie antikūnai, kurie susidaro ir po vakcinos, ir persirgimo, tiek tie, kurie – tik persirgimo“, – kalbėjo profesorė.
