„Kai antrą dieną sulašino antrą lašelinę – tai nukrito temperatūra ir atslūgo plaučiai, mane pastatė ant kojų. Pajaučiau, kad galiu normaliai kvėpuoti ir nebėra sunkumo. Savijauta iškart pasikeitė ir temperatūra nebekilo.
Tas smūginis vaistas palengvino organizmo būklę. Manau, kad be jo tikrai nebūtų taip greitai viskas nuslūgę. Labiausiai bijojau komplikacijų, bet dabar jau jaučiuosi gerai“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo 42 metų Rita (pavardė redakcijai žinoma – aut. past.).
Tik po savaitės pajautė Covid-19 simptomus
Prieš dvi savaites, penktadienį Rita sužinojo, kad turėjo artimą kontaktą su sergančiu koronavirusu. Tik sužinojusi visa šeima iškart saviizoliavosi. O dar po savaitės moteris pajautė koronaviruso simptomus.
„Tik po savaitės, penktadienį, pajaučiau, kad būsena jau nekokia. Viskas realiai prasidėjo šeštadienį, kaip tik tą dieną man buvo paskirtas Covid-19 testas.
Pasidariusi Covid-19 testą ir sugrįžusi pajaučiau, kad jau tikrai blogai. Temperatūra pakilo iki 38 ir jos nepavyko numušti vaistais – jų išgėrus, temperatūra liko ta pati ir stabiliai laikėsi.
Pats bjauriausias požymis, kurio niekada nebuvau patyrusi, – siaubingai laužė sąnarius ir kaulus. Taip skaudėjo rankų pirštus, kad žiūrėdavau į juos ir galvodavau: „Dieve, kaip taip įmanoma. Atrodė, kad kiekvieną piršto sąnarį suka į skirtingą pusę.“ Siaubingai sukinėjo ir skaudėjo nugarą, raumenis ir kojas“, – sakė Rita.
Vilnietei pasidarė sunku kvėpuoti, tačiau ji neduso ir nejautė stipraus skausmo plaučių srityje. O sekmadienį prarado skonio ir kvapo jutimus.
„Buvo tik laiko klausimas, kada gausiu teigiamą testą, nes visiškai nebejaučiau skonio. Tik toks intensyvus skonis kaip druskos ar citrinos galėjo būti kažkiek jaučiamas, o visas maistas buvo be skonio ir kvapo“, – prisiminė ji.
Surado gydytoją, kuri buvo persirgusi koronavirusu
Sekmadienį Rita sulaukė teigiamo Covid-19 atsakymo. Vėliau su ja susisiekė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, viską paaiškino, susitvarkė nedarbingumą ir pasakė, kad susisieks gydytoja.
Ritai paskambino valstybinės ligoninės gydytoja ir pasakė, kad nėra jokio gydymo. Tiesiog turi gulėti, gerti arbatą ir laukti, o jei būklė blogėja – vykti į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas.
„Būklė negerėjo, todėl pradėjau ieškoti kitų būdų ir kitų gydytojų. Radau gydytoją, kuri pati pavasarį buvo persirgusi ir būtent tokia forma, kaip mano.
Uoslės ir kvapo netekimas kartu persipynė su stipriais galvos skausmais, man aiškino, kad uoslės nervai tiesiogiai eina į smegenis. Susiradau gydytoją, kuri pati buvo persirgusi koronavirusu pavasarį ir savo „kailiu“ išmėgino gydymo būdą Covid-19“, – sakė pašnekovė.
3 dienas namie statė lašelines
Privačioje klinikoje dirbanti medikė Ritai rekomendavo gydymo būdą, kurį pati išbandė, kai pavasarį sirgo Covid-19. Medikė rekomendavo vaistus, nes pati negalėjo vykti pas sergančią Ritą į namus.
„Tie vaistai yra tabletėmis ir galima lašinti lašelines, kurios yra daug efektyvesnės. Ji man pasakė visus vaistus, tuomet savo gydytojos paprašiau elektroninio recepto lašintis tiems vaistams.
Čia yra paradoksas – kai išrašo elektroninį receptą, nėra nė vienos elektroninės vaistinės, kur galima pirkti receptinius vaistus. Niekas neatveža ir ši sistema visiškai nepritaikyta esant saviizoliacijoje. Tuomet paprašiau pagalbos kitų artimųjų. Palikau pasą lauke, jie nuvyko ir nupirko vaistus, padėjo lauke.
Gydytoja įstatymiškai negalėjo atvykti pas mane į namus, nors ji jau persirgo ir teigė, kad koronaviruso nebijo. Bet ji negali atvykti į namus, padaryti kraujo tyrimo, ar paklausyti plaučių. Net ir už pinigus medikai negali namie tau teikti pagalbos“, – stebėjosi pašnekovė.
Laimė, vienas iš Ritos šeimos narių turi medicininį išsilavinimą ir tris dienas namuose jai lašino lašelinėmis paskirtus vaistus ir vitaminų dozes.
„3 dienas lašino vaistus ir iškart sulašindavo didelė dozę vitamino C ir kitų vitaminų. Vaistas su veikliąja deksametazono medžiaga skirtas nuo artrito, plaučių ligų, astmos ir kitų ligų.
Tris dienas lašino po lašelinę šių vaistų ir vitaminų dozę. Šį smūginį būdą galima taikyti maksimaliai tris dienas. Jei per tris dienas nepadeda, tai reiškia, kad jau yra sunkesnė arba vidutinė forma, liga eina į plaučius“, – pažymėjo Rita.
Vienam šie vaistai gali padėti, kitam – ne
Esminis dalykas, kad vienam žmogui tie vaistai gali padėti, kitam – ne. Simptomai koronaviruso taip pat gali skirtis.
„Man jie padėjo, tačiau, kai aš sirgau, tuo pačiu metu viena moteris gydėsi lygiai tuo pačiu būdu, bet jai nepadėjo. Po trijų dienų ji išvažiavo į Santaros klinikas su abipusiu plaučių uždegimu.
Gydytojai patys skaito, daug domisi ir ieško būdų, kaip gydyti, bet jų yra visokių“, – sakė pašnekovė.
Moteris patarė kitiems žmonėms nelaukti ilgai ir nenualinti savo organizmo. Jei būklė sparčiai blogėja ir kyla aukšta temperatūra, siūlo kreiptis į gydymo įstaigą.
„Jei yra didelė temperatūra – tai nelaukite, neleiskite organizmo deginti. Vykite į priėmimą, kvieskite greitąją, nes kai pažeidžiamos plaučių alveolės, tuomet jau reikia aparatų.
Nemanykite, kad ši liga yra lengva ir tai tik peršalimas. Ji kiekvienu atveju yra unikali, todėl jos ir neatseka. Manau, kad gydytojai jau turi gydymo būdus, kurie pasiteisino ir gali padėti“, – teigė vilnietė.
Rita teigė, kad šiuo metu ji jaučiasi gerai, tačiau trūksta jėgų ir dar kankina nuovargis. Dar nejaučia skonio ir kvapo, vargina galvos skausmai, bet moteris viliasi, kad greitu metu ir tai praeis.
„Kai jautiesi sveikesnis, labai svarbu judėti, nes gali atsirasti antrinis atkritimas ir plaučių komplikacijos.
Vėliau dar bandysiu ozono terapiją, kuri aktyvina smegenų veiklą ir padeda įveikti nuovargį“, – teigė Rita.
Veryga – apie galimą vaistą nuo koronaviruso: jo turime pakankamai
Primename, kad birželio antroje pusėje skelbėme, kad sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad deksametazonas, kuriuo Jungtinės Karalystės medikai pradės gydyti koronavirusu sergančius pacientus, yra senas ir žinomas vaistas, o jo Lietuvoje yra pakankamai.
„Vaistas yra seniai naudojamas medicinoje, jis daugeliui būklių naudojamas gydyti, tikrai nebrangus, paprastas, seniai žinomas vaistas“, – BNS tuo metu sakė ministras.
„Jeigu jis tikrai yra efektyvus ir jį patvirtins kaip tinkamą gydyti, mums net kažko ypatingai stengtis nereikia, mes jo Lietuvoje tikrai turime, tai nėra joks deficitinis preparatas“, – teigė jis.
Ministras patikino, kad medikai šį vaistą gydymui nuo koronaviruso tikrai galės naudoti, kai tik bus patikrintas jo efektyvumas.
„Užtektų to, kad yra efektyvumas, aiškumas, kad jis padeda, tai mūsų medikai jį tikrai galės naudot“, – tvirtino A. Veryga.
Pasak jo, tam, kad būtų galima naudoti šį vaistą koronaviruso pacientų gydymui, būtina papildyti gydymo metodikas, iškart po to vaistą bus galima naudoti.
„Tai žinoma, kai tik gausim normaliai duomenis, patys medikai turi susipažinti. Kodėl gi ne, tai nesudėtingas sprendimas“, – kalbėjo ministras.
Jis pridūrė, kad Lietuvos medikai su JK kolegomis konsultuojasi ir keičiasi informacija, tačiau kol kas nenurodė, kada galima tikėtis sprendimo dėl deksametazono naudojimo.
A. Vergos patarėja Lina Bušinskaitė taip pat pridūrė, kad šis medikamentas yra receptinis, skiriamas sąnarių ligoms, onkologinėms ligoms, sunkioms alergijoms, esant antinksčių nepakankamumui kaip pakaitinė terapija ir kitiems susirgimams gydyti.
„Oksfordo universiteto mokslininkų grupės vadovaujamas tyrimas, apie kurio rezultatus pranešta antradienį, parodė, kad deksametazonas išgelbėjo trečdalį itin sunkiai sirgusių koronaviruso pacientų.
Apie tai paskelbęs britų sveikatos apsaugos ministras teigė, kad šiuo metu derinami formalumai, kad šiuo vaistu būtų galima gydyti koronavirusu sergančius žmones.
Lietuva ir mūsų šalies sveikatos sistema tikrai pasinaudos kolegų iš Didžiosios Britanijos patirtimi šiuo vaistu gydant koronavirusu (COVID-19) užsikrėtusius pacientus.
Juo labiau, kad to vaisto (dexamethasone) mūsų šalyje yra, nes juo gydomos kitos ligos. Pavyzdžiui, jis skiriamas gydyti sąnarių ligoms, onkologinėms ligoms, sunkioms alergijoms, esant antinksčių nepakankamumui kaip pakaitinė terapija ir kitiems susirgimams gydyti.
Kaip geriausia vartoti šį vaistą, spręs ir rekomendacijas teiks medikai ekspertai ir klinikiniai farmakologai, kurie vertina galimybes ir pateiks rekomendacijas dėl šio vaisto skyrimo mūsų šalies pacientams.
Šis vaistas yra receptinis. Apie jo skyrimą ir naudojimą sprendžia gydantis gydytojas, jis skiriamas tik ligoninėje gydomiems pacientams.
Kol kas įrodymai yra maži apie šio vaisto veiksmingumą. Visgi Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas rodo, kad didžiausia nauda buvo tiems pacientams, kurie buvo labai sunkios būklės ir buvo intubuoti (taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija) arba jiems reikėjo papildomai deguonies terapijos. Kitaip tariant, šis vaistas buvo veiksmingiausias sunkiausiems pacientams“, – komentare rašė L. Bušinskaitė.
Įspėjo dėl veiksmingų vaistų koronavirusui gydyti
Po dienos Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) informavo, kad britų mokslininkai apibendrino klinikinio tyrimo „Recovery“, kurio metu buvo vertinami įvairūs galimi COVID-19 ligos gydymo būdai, duomenis.
Tyrimo metu buvo vertinamas ir koronavirusinės infekcijos gydymo efektyvumas deksametazonu. Paaiškėjo, kad šis vaistas itin veiksmingas gydant sunkia koronavirusinės infekcijos forma sergančius pacientus.
Klinikinio tyrimo „Recovery“ metu, vertinant gydymą deksametazonu, 2104 hospitalizuoti, sunkia COVID-19 ligos forma sergantys pacientai atsitiktinės atrankos būdu dešimt dienų buvo gydomi 6 mg deksametazono doze vieną kartą per parą (vaistas buvo leidžiamas į veną arba vartojamas per burną). Jų sveikatos būklė buvo palyginta su 4321 paciento, kuriems atsitiktinės atrankos būdu buvo taikytas įprastas simptominis gydymas.
Tarp pacientų, kuriems buvo taikytas vien tik įprastas gydymas, nebuvo skirta deksametazono ir kuriems reikėjo dirbtinės plaučių ventiliacijos, mirštamumas 28 ligos dieną buvo didžiausias – siekė net 41 proc., pacientų, kuriems papildomai reikėjo tik deguonies terapijos, mirštamumas buvo 25 proc., tuo tarpu pacientų, kuriems nereikėjo jokios kvėpavimo intervencijos, mirštamumas siekė 13 proc.
Vertinant rizikos santykį (angl. risk rate), tarp pacientų, kurie buvo gydyti deksametazonu ir kuriems reikėjo dirbtinai ventiliuoti plaučius, mirtingumas buvo net trečdaliu mažesnis nei negydytų deksametazonu, o tarp pacientų, kuriems papildomai buvo taikyta deguonies terapija, mirusiųjų buvo mažiau penktadaliu. Tarp pacientų, kuriems nereikėjo kvėpavimo palaikymo, vartojant deksametazoną, naudos nebuvo.
Kas tai per vaistas?
Deksametazonas – tai sintetinis gliukokortikoidas. Jis įeina į įvairių farmacinių formų sudėtį: akių lašai, injekcinis tirpalas ar tabletės. Gali būti vienas arba sudėtyje su kitomis veikliosiomis medžiagomis. Deksametazono gydomąjį poveikį nulemia tai, kad jis stipriai (maždaug 30 kartų labiau už fiziologinį gliukokortikoidą hidrokortizoną) slopina uždegimą ir imunitetą.
Šis vaistas skiriamas gydant tam tikras nervų sistemos bei plaučių ir kvėpavimo takų ligas (ūminę astmą, ūminį obstrukcinį laringitą), taip pat sergant išplitusiomis sunkiomis ūminėmis odos ligomis, tokiomis kaip eritrodermija ir paprastoji pūslinė, sergant autoimuninėmis ligomis, tokiomis, kaip sisteminė raudonoji vilkligė, sisteminis vaskulitas, reumatoidinis artritas, sunkus sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas.
Deksametazonu gydomi suaugę asmenys, sergantys idiopatine trombocitopenine purpura. Minėtas preparatas kartu su antiinfekciniu gydymu skiriamas ir sergant tuberkulioziniu meningitu, taip pat skiriamas gydant kai kurias onkologines ligas.
Protrūkis gydant koronavirusą
Kaip teigia VVKT viršininkas Gytis Andrulionis, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šį britų atradimą vadina protrūkiu gydant sunkius COVID-19 ligonius.
„Nors informacija apie deksametazono veiksmingumą yra nauja, ji atidžiai vertinama ir analizuojama. Nedelsiant bus sprendžiama, ar įtraukti šį vaistą į nacionaliniu lygiu suderintą gydymo protokolą COVID-19 ligoniams ir pradėti juo gydyti šalies pacientus. Kaip geriausia vartoti šį vaistą, gydant koronavirusine infekcija sergančius asmenis, spręs medicinos ekspertai, klinikiniai farmakologai, taip pat bus tariamasi ir bendradarbiaujama ir su kitų valstybių mokslininkais“, – sakė VVKT vadovas.
Deksametazonas – receptinis vaistas ir gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, tokių, kaip padidėjęs jautrumas, susilpnėjusi reakcija, depresija, nemiga, svorio padidėjimas, hipertenzija ar net širdies raumens plyšimas po neseniai ištikto miokardo infarkto, stazinis širdies pakankamumas polinkį turintiems pacientams, širdies dekompensacija.
Informaciją apie galimus vaisto šalutinius poveikius galima rasti pakuotės lapelyje, kuris yra įdėtas į kiekvieno vaisto pakuotę, taip pat VVKT interneto svetainėje.
Kadangi, remiantis britų mokslininkų duomenimis, deksametazonas veiksmingas gydant tik sunkius COVID-19 pacientus, VVKT primygtinai ragina žmones būti atsakingais ir nevartoti šio vaisto profilaktiškai, neužsiimti savigyda, o dėl savo sveikatos bei gydymosi būdų karščiuojant, kosint ar jaučiant kitokius simptomus, konsultuotis tik su gydytojais. Lietuvoje šio vaisto yra pakankamai, nėra fiksuota jokių šio vaisto tiekimo sutrikimų.
Čia galite pamatyti, kaip atliekame Covid-19 testai:
