„Taip, sesija prasidės keliais svarbiais kandidatūrų pateikimais, tai yra ir Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūros, tikėtina, kad jau kovo 10-ąją pradėsime. Taip pat, žinoma, ir žvalgybos kontrolieriai, vienas kandidatas ar abu – tai dar klausimai“, – žurnalistams Vilniuje antradienį sakė ji.
Seimo pirmininkė patikino, kad šiuo metu jos turimi kandidatai nedirba žvalgyboje, tačiau nedetalizavo, ar jie to nedarė anksčiau.
„Mano svarstomi kandidatai šiuo metu VSD struktūrose nedirba. Šituos visus klausimus, matyt, pristatant juos, jie turės galimybę atsakyti“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Anksčiau V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad kandidatai yra patikrinti ir gavę leidimus dirbti su slapta informacija, tad jokių kliūčių jų pateikti nėra.
Seimas 2021-aisiais priėmė įstatymą dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimo. Pagal įstatymą, nuo 2022-ųjų liepos jau turėjo pradėti dirbti du žvalgybos kontrolieriai, tačiau dėl įvairių priežasčių jų kandidatūros nebuvo pateiktos Seimui.
Seimo opozicija dėl žvalgybos kontrolierių kreipėsi į Konstitucinį Teismą, bet šis prieštaravimo pagrindiniam šalies įstatymui neįžvelgė. Parlamentarai prašė įvertinti, ar žvalgybos kontrolieriaus institutas neapriboja Seimo kontrolierių teisės ir pareigos tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.
Žvalgybos kontrolierių kandidatūras Seimui turi pateikti parlamento pirmininkas, apsvarsčius Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetams.
Žvalgybos kontrolierių tarnyba vykdys nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.
