„Besiptomiai ligos nešiotojai – tai žmonės, kuriems užsikrėtus koronaviruso infekcija jokie simptomai nepasireiškia. Jie gali sudaryti apie 80 proc. visų užsikrėtusiųjų. Tačiau daugumai besimptomių nešiotojų lengvi ar minimalūs simptomai pasireiškia vėliau. Taip jie tampa viruso platintojais „be dokumentų”. Užsikrėtę žmonės virusą gali perduoti ankstyvoje ligos stadijoje, kai simptomų dar nėra, o viruso koncentracija organizme jau didelė. Kodėl vieni žmonės yra besimptominiai viruso nešiotojai, o kiti kenčia nuo gyvybei pavojingos COVID-19 ligos, neaišku“, – teigia profesorius.
S. Čaplinskas taip pat pastebi, kad besimtomiai infekuotieji dažniausiai būna vaikai ir sveiki jauni žmonės. Profesorius taip pat išskyrė, kokie sveikatos veiksniai yra svarbūs kūnui kovojant su koronavirusu.
„COVID-19 simptomai paprastai pasireiškia per 14 dienų (būtent todėl karantino švelninimo efektas vertinamas kas 14 d.). Imuninė sistema lemia, kokia bus infekcijos baigtis. Stiprus imuninis atsakas inkubaciniu laikotarpiu gali apriboti bendrą viruso koncentraciją organizme ir neleisti jam patekti į plaučius. Ligos sunkumą lemia į plaučius prasiskverbusių viruso dalelių skaičius. Gera sveikata taip pat svarbus organizmo imuninio atsako į virusą veiksnys. COVID-19 suserga nedaug vaikų, nes jų įgimtas imuninis atsakas yra stipresnis nei suaugusiųjų.
Genetika taip pat gali turėti įtakos infekcijų baigčiai, nes gali sukelti ankstyvą adaptacinį imuninį atsaką, kai virusas atpažįstamas ir su juo kovojama ankstyvojoje stadijoje. Tačiau kai kurių žmonių organizmas į infekciją reaguoja labai stipriomis ir ilgai trunkančiomis citokinų audromis – tai visaapimantis, ir, kartais, mirtinas imuninis atsakas, kuris sukelia labai stiprų uždegimą ir organų pažeidimus. Vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems lėtinių plaučių ligų, daug dažniau išsivysto ūminis kvėpavimo nepakankamumo sindromas. Manoma, kad vyresnio amžiaus žmonių plaučiuose yra mažiau ACE2 receptorių, kurie leidžia virusui patekti į šeimininko ląsteles, bet jis taip pat reguliuoja organizmo imuninį atsaką, o svarbiausia, uždegimo stiprumą organizme. Vaikų plaučiuose, priešingai, yra daugiau ACE2 receptorių, tačiau jie neserga taip stipriai, kaip suaugusieji“, – įžvalgomis dalijasi profesorius.