„Koronaviruso ligos COVID-19 pasaulinė pandemija jau padarė didelę įtaką viskam: asmenims, įstaigoms ir šalims. Dar nežinome, kiek ilgai ir plačiai SARS-CoV-2 virusas plis ir kokia bus šios pandemijos pabaiga. Pagal poveikio mastą šalis galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: pirmoji grupė jau matė pandemijos viršūnę, antroji kategorija yra viduryje, kur atvejai pasiekia piką, o trečioje grupėje augimas tik prasideda“, – rašo jis.
Tikinama, kad dar dabar, pirmajai šios infekcijos bangai jau rimstant, šalys baiminasi, kad tai dar ne pabaiga.
„Pirmos kategorijos šalys, panaikinus judėjimo apribojimus, baiminasi galimos antrosios protrūkio bangos. Nors dar niekas nežino, kokia yra COVID-19 ateitis, panašu, kad dauguma ekspertų sutinka, kad jis niekur nedings. Kitų koronavirusų, sukeliančių SARS ir MERS, epidemiologija iš esmės skiriasi nuo SARS-CoV-2. Todėl šie patogenai nepateikia naudingų modelių, kaip numatyti ir ko tikėtis iš naujojo koronaviruso pandemijos.
Pandeminis gripas – geriausia palyginamojo modelio alternatyva, bandant nustatyti COVID-19 pandemijos ateities viziją. Nuo 1700 m. pradžios įvyko bent aštuonios pasaulinės gripo pandemijos, iš kurių keturios nuo 1900 m. – 1918–19 m., 1957 m., 1968 m. ir 2009–10 m. Pagrindinių COVID-19 ir pandeminio gripo epidemiologijos panašumų ir skirtumų nustatymas gali padėti įsivaizduoti tris galimus COVID-19 pandemijos scenarijus“, – rašo ULAC vadovas.
Jis taip pat pateikia 3 įmanomus variantus, kaip pasaulis gyvens ir tvarkysis su dar 2019 metų pačioje pabaigoje prasidėjusia ir netrukus visą pasaulį užgulusia liga.
„1 scenarijus. Po pirmosios COVID-19 bangos 2020 m. vasarą gali sekti pasikartojantys susirgimų pakilimai, palaipsniui mažėjantys per 1–2 metus. Geografiniai skirtumai gali priklausyti nuo žmonių elgsenos ir apribojimo priemonių, kurias per ateinančius 1–2 metus gali prireikti periodiškai atstatyti ir vėl sušvelninti.
2 scenarijus. Po pirmosios COVID-19 bangos, ateinantį – 2020 m. rudenį ar žiemą, gali sekti didesnė susirgimų banga ir viena ar kelios mažesnės 2021 m. Dėl šio modelio rudenį gali reikėti vėl peržiūrėti epidemijų valdymo priemones, bandant užkirsti kelią infekcijos plitimui ir sveikatos priežiūros sistemų perdegimui.
Šis scenarijus yra panašus į tai, kas atsitiko 1918–19 m. gripo pandemijos metu, kai nedidelė banga prasidėjo 1918 m. kovą ir išnyko vasaros mėnesiais. O vėliau daug didesnis antrasis susirgimų pikas įvyko 1918 m. rudenį, trečiasis pikas – 1919 m. žiemą ir pavasarį, o 1919 m. vasarą ši banga išnyko, signalizuodama apie pandemijos pabaigą.
3 scenarijus. Po pirmosios COVID-19 bangos 2020 m. pavasarį ir vasarą gali vykti „lėtas“ nuolatinis viruso perdavimas, tačiau be aiškaus bangų modelio. Šis scenarijus gali šiek tiek skirtis geografiškai ir tam gali turėti įtakos įvairiose srityse taikomų apribojimų priemonių apimtys. Nors šio trečiojo scenarijaus ankstesnių gripo pandemijų metu nebuvo pastebėta, COVID-19 ši galimybė išlieka. Tikėtina, kad dėl šio trečiojo scenarijaus nereikės iš naujo pakeisti sušvelnintų priemonių, nors atvejų ir mirčių bus ir toliau“, – tikina S. Čaplinskas.
Profesorius mano, kad visuomenė vis dar turi būti pasirengusi kovoti su šiuo virusu, net jei jis ir atsitraukė. Jis teigia, kad net pandemijai ir išnykus pats virusas niekur neatsitrauks ir toliau vyraus visuomenėje, tačiau tikėtina, kad susirgimų skaičius ir sunkumas bus kitoks.
„Nepriklausomai nuo to, koks bus tolesnis pandemijos scenarijus, turėtume būti pasirengę dar bent 18–24 mėnesių reikšmingos COVID-19 veiklos, o karštosios vietos – židiniai – periodiškai pasirodys įvairiose geografinėse vietose. Pandemijai išnykus, tikėtina, kad SARS-CoV-2 ir toliau cirkuliuos žmonių populiacijoje ir sinchronizuosis pagal sezoninį modelį, mažėjant susirgimų sunkumui.“
