„Vienas svarbiausių klausimų ir yra su tuo susijęs, nes vykstant tokio masto atakai prieš Ukrainą (...), (oro erdvės pažeidimų – ELTA) tikimybė smarkiai išauga, tai yra natūralu. Tyčios elementas reiškia, kad čia jau nebe apie Ukrainą, čia yra apie NATO kaip taikinį. Dėl to reagavimas ir atsako priemonės turėtų būti visai kitos“, – trečiadienį Seime žurnalistams komentavo K. Budrys.
„Tai nėra kažkokia pilka neapibrėžta situacija, jeigu yra tyčia naikinamas taikinys NATO teritorijoje. Tai yra agresijos aktas, kuris apibrėžtas tarptautinėje teisėje, numatant, kad užpulta valstybė turi teisę gintis ir visos kitos tarptautinės bendruomenės narės gali prisidėti, o kalbant apie NATO, pareigą jai padėti“, – tvirtino paskirtasis ministras.
Dėl to, nurodė politikas, NATO įvertinimas bus be galo svarbus planuojant tolimesnius sprendimus.
„Tai labai svarbu tolimesniems sprendimams priimti“, – pridūrė jis.
Mano, kad regione bus dislokuoti papildomi pajėgumai
Lenkija savo ruožtu trečiadienį paprašė Aljanso aktyvuoti 4–ąjį NATO straipsnį. 4–asis straipsnis numato konsultacijas, jei kuri nors NATO narė mano, kad kyla grėsmė jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
K. Budrys teigė, kad istoriškai visi tokie svarstymai ir pasitarimai baigdavosi konkrečiais sprendimais, ką Aljansas turi ar gali padaryti papildomai.
„Ar kalbėtume apie parengties lygio pakeitimą, ar apie papildomus pajėgų dislokavimus, kitas priemones ir bendrą atsaką (...). Esu įsitikinęs, kad mes tuos atsakymus turėsime. Tai nėra kažkas, kas įvyko ir išgaravo ore“, – sakė jis.
Anot jo, trečiadienio incidentas Lenkijoje parodė, kad regione nėra pakankamai oro gynybos priemonių. Tikėtina, svarstė politikas, kad po visų diskusijų NATO lygmenyje, bus nuspręsta regione dislokuoti papildomus pajėgumus.
„Tai rodo, kad sąjungininkai šią situaciją vertina labai rimtai ir kad, tikėtina, bus papildomi pajėgumai čia regione“, – sakė paskirtasis ministras.
Ministras taip pat akcentavo, kad išeitys tvarkytis su oro erdvės pažeidimais yra dvi – naikinti problemos priežastį, arba numušinėti dronus savo teritorijoje.
„Išeitys yra dvi – naikini šaltinį arba priežastis, stabdai agresiją ar naikini tas vietas, iš kur pasiekė tie objektai, arba naikini dronus virš savo erdvės“, – kalbėjo K. Budrys.
„Čia taip pat atsiranda erdvės šnekėti apie naikinimą NATO priemonėmis virš Ukrainos oro erdvės, ko Ukraina ne kartą prašė“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad trečiadienio rytą Lenkijos ginkluotosios pajėgos numušė dronus virš savo teritorijos po pakartotinių oro erdvės pažeidimų vykstant Rusijos atakai prieš Ukrainą. Tai patvirtino šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie objektus, Lenkija uždarė keturis oro uostus, įskaitant pagrindinį Varšuvos Šopeno oro uostą.
Lenkijos kariuomenė trečiadienį paskelbė, kad Rusijos atakos prieš Ukrainą metu šalies oro erdvė buvo „pakartotinai“ pažeista dronų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
