„Vidaus reikalų ministerijos pozicija, kai šis įstatymas buvo svarstomas Seime, buvo toks, kad tiek Rusijos piliečiams, tiek Baltarusijos piliečiams šioje situacijoje, šiame laikotarpyje, turi būti taikomi tokie pat ribojimai“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją uždaromame Tverečiaus pasienio kontrolės punkte su Baltarusija kalbėjo A. Bilotaitė.
„Seimas priėmė kitokį sprendimą, pasikeitus aplinkybėms ir situacijai, mes matome, kad gali būti priimtas galbūt ir kitoks sprendimas parlamente, bet čia jau parlamento valia“, – sakė ji.
Klausiama, ar VRM teiks tokį projektą, ministrė pabrėžė, kad tai yra Užsienio reikalų ministerijos (URM) kompetencija, taip pat tokia iniciatyva svarstoma Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK), tad šiuo metu tariamasi, kad tokie siūlymai nesidubliuotų.
„Čia ne mūsų iniciatyva einantis projektas, čia URM turi tą iniciatyvą, šiuo metu NSGK svarsto, tai mes bandome nesudubliuot, kad tas siūlymas išeitų iš vienos institucijos“, – sakė A. Bilotaitė.
Seimas yra priėmęs įstatymą dėl ribojamų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pastariesiems ribojimų įvesta mažiau.
Iki kitų metų gegužės 3-iosios rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, tačiau Rusijos piliečiams dar papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.
Prezidentas Gitanas Nausėda laikėsi pozicijos, kad Baltarusijos piliečiams turėtų būti taikomos tokios pačios sankcijos kaip rusams, tačiau Seimas atmetė tokį jo veto dėl laisvesnių sąlygų baltarusiams.
Seimo NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas komitete atnaujino diskusiją šiuo klausimu ir tikisi, jog palaikymo tokiai iniciatyvai Seime atsiras po to, kai Baltarusijoje pradėjo veikti Rusijos samdinių grupuotė „Wagner“.
