Kauno laidojimo namų „Rekviem“ salėje – balta urna gubojų žieduose. Šarvojimo salėje skamba dainos, kurioms eiles parašė D. Teišerskytė.
Ištarti paskutinį „sudie“ į laidojimo namus renkasi velionės artimieji, bičiuliai. Keli iš jų su naujienų portalu tv3.lt pasidalijo prisiminimais apie D. Teišerskytę.
Dalios Teišerskytės sūnus prisiminė jautrų mamos klausimą
D. Teišerskytės sūnus Linas Proškevičius sako, kad apie mamą atmintyje išliks daugybė šiltų prisiminimų, ypač tų, kuriuose šeima kartu leido laiką.
„Mes esame ne kartą greitai susiorganizavę keliones: sušokdavome su šeima į mikroautobusiuką ir išrūkdavome į Europą pakeliauti. Tos improvizacijos, ta bendrystė ir buvimas kartu buvo, ko gero, patys smagiausi atsiminimai.
Mes taip nesidžiaugdavome, kai ją vėl išrinkdavo į Seimą ar mama gaudavo papildomas regalijas, įgaliojimus ar garbę, o kai pabūdavo su mumis ar pasiimdavo anūkus ir išskrisdavo į Turkiją“, – šypteli L. Proškevičius.
Vienas iš ryškiausių prisiminimų – pokalbis, kurio metu mama uždavė rimtą klausimą.
„Ji paklausė: ar gera aš buvau mama? Ar tu norėtum, kad būčiau kitokia? Man buvo gana paprasta atsakyti, neišskiriant vienos gyvenimiškos pamokos: „Aš stebiu, kaip tu gyveni, mokausi iš tavo klaidų, randu tai, ką tu darai puikiai ir stengiuosi, kad tai taip pat būtų mano gyvenimo kelyje“, – sako vyriausiasis D. Teišerskytės sūnus.
Natūralu, kad kaip ir kiekvienoje šeimoje, tarp mamos ir sūnaus pasitaikydavo ginčų. Vienas iš paskutinių įvyko paskutinėmis D. Teišerskytės gyvenimo dienomis, kai reikėjo priimti svarbų sprendimą: likti gydytis ligoninėje apsuptai specialistų ar likusias dienas praleisti namuose su artimaisiais.
„Paskutinis pasiginčijimas buvo dėl važiavimo iš ligoninės namo. Sakau, dėlto yra gydytojai, slauga ir t.t. Jos buvo griežtas: „Namo!“ Kai atvažiavau jos pasiimti, vietoj „labas rytas“ buvo „važiuojam“.
Prakalbo apie paskutines Dalios Teišerskytės dienas
Mirusią poetę Dalią Teišerskytę draugai ir kolegos mini geriausiais žodžiais – jų atmintyje velionė išliks kaip stipri asmenybė, kurios nepalaužė dideli gyvenimo išbandymai. D. Teišerskytės sūnus Linas Proškevičius naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad mama tokia išliko iki paskutinės savo gyvenimo akimirkos, nors jautė artėjant pabaigą. Sūnus prakalbo apie paskutinius mamos žodžius ir lemtingą ženklą.
Sunkiai ligai vis labiau progresuojant, poetę palaikė ir ja rūpinosi abu jos sūnūs. Tačiau net ir sunkiomis akimirkomis D. Teišerskytė neprarado savo charizmos. Kaip pasakoja L. Proškevičius, „visą pabaigą mama pati sudirigavo ir sureguliavo“.
Kaip vėliau paaiškėjo, paskutinį susitikimą su skaitytojais D. Teišerskytė nuo šeimos nuslėpė. „Rytais mes ją veždavome į ligoninę, kad jai įstatytų lašelines ir taikytų gydymą. Po pietų, kai ją parveždavau namo, ji sakydavo: eisiu pagulėti, pailsėti, jau tu važiuok. Pasirodo, niekur ji neidavo gulėti, o atvažiuodavo jos kolega ir jie keliaudavo į susitikimus su skaitytojais“, – šypteli L. Proškevičius.
Trečiadienį, per D. Teišerskytės šermenis, įvyko kai kas, ko artimieji nepamirš dar ilgai – dangus jiems tarsi pasiuntė lemtingą ženklą, atsisveikinimo žinią.
„Vakar atsisveikinome su kūnu laidojimo namuose, kurių langai yra su vaizdu ir Nerį. Kaip tik ta atsisveikinimo akimirka sutapo su nuostabiu purpuriniu saulėlydžiu“, – sako L. Proškevičius.
Prabilo artimas Dalios Teišerskytės bičiulis: turėjome daug planų
Verslininkas, įmonės „Karališkas tigras“ vadovas Mečislovas Subelis su poete buvo ilgamečiai draugai. Juodu kadaise supažindino buvusi Seimo narė Janina Narvilienė. „Nuo tų laikų mes ir bendravom“, – sako K. Subelis.
Bičiuliai, kaip mena M. Subelis, susitikdavo ne tik renginiuose ar scenoje.
„Šiaip mes daržininkai. Auginom pomidorus, dalinomės vienas su kitu. Auginome rožes. Aš jai esu atvežęs daug rožių“, – prisimena verslininkas.
Kartu su D. Teišerskyte jie turėjo daug planų, sako M. Subelis. Vienas iš jų – išleisti bendra dainą apie partizanus. Deja, liga buvo pernelyg stipriai pažengusi ir D. Teišerskytė nespėjo pamatyti, kaip jos eilės tampa daina.
„Planų buvo daug. Ir mūsų dainą kartu pristatyti, ir jos vakarą surengti, ir Mikalojaus Noviko plokštelę išleisti, kur beveik pusė dainų yra jos tekstai. Mes žinojome, kad liga klastinga, bet ji buvo per daug klastinga. Galvojome, kad Dievas mums dar duos sekančius metus“, – atsidūsta M. Subelis.
Nors paskutinai poetės gyvenimo mėnesiai nebuvo legvi, M. Subelis sako, kad iš D. Teišerskytės, kaip ir visuomet, sklido šypsena, motiniškas priėmimas.
„Ji buvo Lietuvos poezijos aristokratė. Turėti tą aristokratiškumą – tai yra kraujyje. Ji daug dirbo, laikėsi žodžio ir tai, atrodo, jai išeidavo lengvai“, – kalba M. Subelis.
„Dalia yra šviesa. Net ir pačiu blogiausiu momentu ji visada kalbėjo šviesiai. Bet Dalia – daugiabriaunė asmenybė. Jos lietarūta, poezija – tik viena briauna, o jų buvo labai daug. Visas atspėti, reikia panardyti“, – priduria verslininkas.
Poetė, ilgametė Seimo narė D. Teišerskytė mirė lapkričio 27-ąją po sunkios ligos. Šermenys suplanuoti gruodžio 1-ąją nuo 14 val. Kaune, laidojimo namuose „Rekviem“. Velionės urna išnešama šeštadienį, D. Teišerskytė bus palaidota Petrašiūnų kapinių panteone.
Aktorė Violeta Mičiulienė prisiminė paskutinę Dalios Teišerskytės žinutę
Atsisveikinti su D. Teišerskyte atvykusi aktorė Violeta Mičiulienė naujienų portalui tv3.lt sakė, kad jųdviejų draugystė turėjo labai ilgą laiką.
„Tai buvo žmogus, šalia kurios visada jausdavausi, kad man reikia pasitempti. Ji buvo tas žmogus, kuris skatino mane rašyti, vis sakydavo, kad sulauks to laiko, kai padovanosiu jai savo knygą“, – kalbėjo ji.
Moteris atskleidė, kad per gimtadienį paskambinusi pasveikinti D. Teišerskytės, jos balso nebeišgirdo.
„Turbūt tik palaimintas žmogus gali sugebėti savo gimimo datą suderinti su mirties. Galvoju, kad būna žmonės, kurie išeina lyg ir nebuvę, o yra žmonių, kurie išeidami pasilieka. Dalytė buvo viena iš jų“, – sakė ji.
Aktorė prisiminė paskutinį kartą, kai D. Teišerskytė pasveikino ją su gimtadieniu.
„Mes daug kalbėjome apie angelus. Aš išsisaugojau paskutinę jos žinutę: „Tu esi angelas, atsiųstas į tą keistą pasaulį.“ Pasakiau, kad šiuos žodžius galiu grąžinti jai atgal. Mes dabar būsime truputį kitokie, nes būsime be jos.“
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad žurnalistė, poetė, Lietuvos politinė ir visuomenės veikėja Dalia Teišerskytė mirė lapkričio 27 dieną. Ji iškeliavo anapilin per savo gimtadienį, sulaukusi 79-erių.
Su Dalia Teišerskyte atsisveikina ir Aidas Manikas: „Niekada nemačiau jos piktos“
Ištarti paskutinio „sudie“ ir atsisveikinti su poete Dailia Teišerskyte į Kauną atvažiavo ir atlikėjas Aidas Manikas.
Aidas Manikas teigė, jog visų pirma, Dalią Teišerskytę prisimena kaip talentingą poetę.
„Šiandien, važiuodamas čia, visą laiką galvojau apie jos šypseną, juoką, pozityvumą. Man atrodo, tai – žmogus, iš kurio kiti galėjo mokytis pozityvumo, gerumo vienas kitam. Aš niekada nemačiau jos piktos.“
Pasiteiravus, kokius Dalios žodžius prisimena, Aidas kiek pagalvojęs tarė:
„Tiesiog paskutinį kartą kalbėjome apie dainavimą, ji pagyrė, kad aš tobulėju, sakė: „Eik pirmyn, Aidai, stenkis, dirbk, nesustok.“
Man sunku patikėti, kad jos nėra. Visada išliks jos šypsena. Žiūrėjau televizijos laidą apie ją ir nubraukiau ašarą, o šandien toks šiltumas apėmęs.“
Juozas Statkevičius apie Dalią Teišerskytę: „Ji buvo užgrūdinta gyvenimo“
Dizaineris J. Statkevičius D. Teišerskytę pažinojo nuo jaunystės ir prisimeną ją kaip labai šviesią, nuoširdžią asmenybę.
„Ji priėmė viską taip, kaip yra. Jeigu ir buvo liūdesys, kažkokios istorijos, ji vis tiek išliko moterimi su savo natūralia angliška šukuosena, visada pasidažiusi, visada graži. Ji nedingo – ji yra persona. Tokios šviesos kaip pas Dalią aš linkėčiau visiems“, – naujienų portalui tv3.lt sako dizaineris.
D. Teišerskytei gyvenimas nepagailėjo išbandymų: moteris išgyveno skyrybas, vėliau sužinojo apie klastingą ligą. Anot J. Statkevičiaus, visi šie išbandymai suformavo jos stiprų charakterį.
„Dalia visą laiką viskuo dalinosi. Ji buvo užgrūdinta gyvenimo. Tokie žmonės turi ir rūstumo, ir nebijo pasakyti tiesos, ir turi gerą širdį. Dalia tokia buvo ir ji visada tokia išliks atmintyje“, – teigia dizaineris.
Pašnekovo manymu, tam tikri gyvenimo įvykiai, suteikė Daliai įkvėpimo kurti.
„Kartais skyrybos, kokia nors nelaimė pastumia į [kūrybą]. Dalia nebijojo būti viena. Aišku, kad reikia žmogaus šalia, kuris tave palaiko, bet dalis vienatvės tave prablaško nuo kasdieninės rutinos. Ji tave pastato į vietą, tu susikaupi. Todėl ir Dalios poezija ilgesinga, sakyčiau, vieno žmogaus“, – teigia J. Statkevičius.
Dalios Teišerskytės gyvenimas
D. Teišerskytė gimė 1944 m. lapkričio 27 dieną Leonavoje, Raseinių rajone. 1950-1953 metais mokėsi Kretingos vidurinėje mokykloje, 1953 m. su likusiais šeimos nariais buvo ištremta į Sibirą, kur iki 1959 m. mokėsi Rusijos Irkutsko srities miškų ūkio septynmetėje mokykloje, 1959-1962 m. dirbo miškų ūkio darbininke.
1962 m. grįžo į Lietuvą, 1962-1963 m. mokėsi Mosėdžio vakarinėje mokykloje, dirbo daržininkystės ūkyje. 1963-1967 m. mokėsi Kauno technologijos technikume, dabartinėje Kauno kolegijoje, nuo 1967 m. dirbo spaustuvėse.
1974 m. ji baigė studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, įgijo žurnalisto specialybę. 1970-1973 m. vadovavo Kauno centriniam lektoriumui, 1973-1976 m. buvo Kauno menininkų namų direktorė.
Atgimimo laikotarpiu D. Teišerskytė įsteigė Madų ir poezijos teatrą, laikraštį vaikams „Tukas“, „Mibilinos“ mokymo centrą, 1989-2000 m. ėjo UAB „Gabija“ viceprezidentės pareigas. Ji buvo laikraščio „Jaunystė“ vyr. redaktorė, 1990-2000 m. ėjo žurnalo „Gabija“ redaktorės pareigas.
1995 m. ji buvo viena iš Moterų partijos kūrėjų, partijos tarybos pirmininkė, nuo 1999 m. tapo Lietuvos liberalų sąjungos nare, nuo 2005 m. – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nare, tarybos nare, nuo 2006 m. – sąjūdžio pirmininko pavaduotoja.
2000-2004 m. D. Teišerskytė buvo LR Seimo narė, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė, pirmininko pavaduotoja. 2002 m. buvo išrinkta Kauno miesto savivaldybės tarybos nare, tačiau mandato atsisakė.
2004-2008 m. buvo LR Seimo nare, Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininko pavaduotoja, vėliau dar dvi kadencijas, 2008-2012 m. ir 2012-2016 m., D. Teišerskytė buvo Seimo narė.
2022 m. D. Teišerskytei įteiktas trečiojo laipsnio Santakos garbės ženklas.
D. Teišerskytė buvo žinoma ne tik dėl aktyvios politinės veiklos, bet ir kaipo menininkė – ji parašė 15 poezijos ir prozos knygų, sukūrė daugiau kaip 400 estrados dainų tekstus, parašė šimtus straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniuose.
