„Vokietijos lyderystė ir įsipareigojimas kolektyvinei gynybai yra pavyzdys sąjungininkėms. Lietuva ir toliau visapusiškai stengiasi atlikti priimančiosios šalies vaidmenį, užtikrindama optimalias sąlygas čia dislokuotiems Vokietijos kariams“, – įraše „X“ rašė užsienio reikalų ministras.
Lietuvai siekiant iki 2027 metų pabaigos priimti Vokietijos karių brigadą, Vilnius ir Berlynas pernai sutarė dėl vokiečių karių ir jų šeimos narių teisių Lietuvoje.
Seimas šį dokumentą ratifikavo pernai spalį, sprendimą parėmė visi salėje buvę 88 parlamentarai.
„Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas gynybos srityje siunčia galingą žinią mūsų priešininkams: esame vieningi ir toliau stiprėsime kartu“, – rašė K. Budrys.
Sutartimi Vokietijai suteikiama teisė Lietuvoje naudotis sutartais infrastruktūros objektais, veikti juose, atgabenti savo gynybos įrangą, steigti vokiškas švietimo įstaigas, taip pat karines valgyklas ir parduotuves, kurioms bus taikomos mokestinės išimtys. Lietuva įsipareigoja teikti vokiečiams logistinę pagalbą.
Lietuva taip pat įsipareigoja sudaryti sąlygas atvykstantiems kariams ir civiliams gauti būtinas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau esant reikalui Vokietijos karinės pajėgos galės „steigti sveikatos priežiūros, odontologijos ir veterinarijos įstaigas“.
Dokumente taip pat apibrėžiama brigados karių bei kito personalo atvykimo ir išvykimo tvarka, galimybė patekti į Lietuvos karinės infrastruktūros objektus, galimybė steigti karinį paštą, radijo stotį, vairavimo mokyklas.
Be kita ko, dvišalis susitarimas apima įdarbinimo, mokesčių ir jų išimčių, aplinkos apsaugos, muitinės procedūrų, teisėsaugos klausimus, įskaitant galimą sulaikymą ir kalinimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
