Praėjusią savaitę startavęs „Basų mamų“ judėjimas surengė tris protestus prieš galimybių paso taikymą vaikams.
Pirmąjį kartą basos mamos protestavo prie Vyriausybės. Prie protestuojančių mamų tuomet prisijungė ir praeiviai vyrai, teigiantys, kad dėl vaikų gerovės yra pasirengę padaryti bet ką.
Netrukus suorganizuota ir antroji akcija prie prezidentūros – siekiant, kad jų žinutę išgirstų ir prezidentas Gitanas Nausėda. Regis, jiems pavyko, kadangi dar nė neprasidėjus protestui, į prezidentūros kiemą išėjo vyriausioji G. Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė, kuri pakvietė V. Jankauskaitę ir kitas protestuojančias mamas pasikalbėti su prezidentūros atstovais.
Trečiadienį nepritariančių galimybių paso taikymui vaikams nuo 12 metų tėvų grupė Vilniaus Daukanto aikštėje surengė trečiąją akciją „Nesprogdinkite vaikystės. Uždekime Prezidentui šviesą veikti“. Jos metu netrūko ašarų ir Seimo narių palaikymo.
Įžvelgia, kad siekiama politinių taškų
„Basų mamų“ judėjimo organizatorė – Šilalės rajono tarybos narė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) šio rajono skyriaus pirmininkė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.
Valdant LVŽS nuo 2018 metų ji ėjo žemės ūkio, o nuo 2020 metų, ekonomikos ir inovacijų viceministrės pareigas.
Politinis V. Jankauskaitės-Milčiuvienės kelias ir kitų bendrapartiečių palaikymas sukėlė abejonių Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus patarėjui Karoliui Žukauskui. Įraše, pasidalintame socialiniame tinkle „Facebook“ jis rašė, kad „Basų mamų“ akciją vertėtų vadinti „Basų valstiečių“ akcija ir niekuo daugiau.
„Jei jų grupėje pasidairysite, kas kituose miestuose organizuoja „Basų mamų“ akcijas, pamatysite ir daugiau sąsajų su valstiečiais žaliaisiais – man užteko poros minučių pavardžių pagooglinimui keliuose miestuose.
Liūdna tik tiek, kad prie akcijos dar neprisijungė basa motinėlė Ramūnas Karbauskis, bet gal viskam savas laikas“, — trečiadienį skelbė jis.
Kad akciją reikėtų vadinti politine, o ne pilietine, neabejoja ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė.
„Labai negražu, ypač iš opozicijos šiuo metu tokiu būdu bandyti trukdyti vykdyti vakcinacijos kampaniją, COVID-19 valdymą. <….> Dėti sau politinius bonusus manipuliuojant prezidentu, manipuliuojant vaikais, man atrodo, yra labai niekinga“, – naujienų portalui tv3.lt sakė ji.
Kova už vaikų gerovę ar siekis prasiskinti kelią politikoje?
Politologas Bernaras Ivanovas vertindamas tai, kad protesto akcijas rengia ir į jas aktyviai įsitraukia LVŽS nariai, teigia, kad tokius veiksmus lemia politinio susipriešinimo valdžioje aspektai. Jis taip pat priduria, kad visos temos, kurios skatins susipriešinimą, ir bus keliamos tiek opozicijos, tiek valdančiųjų daugumoje esančių.
„Politinė konfrontacija valdžioje auga. Mes matome, kad valstiečiams auginti reitingus sekasi ne taip gerai, nors kaip mes girdėjome iš apklausų, jie susilygino su konservatoriais, bet tikrai ne todėl, kad patys augo – konservatoriai krito.
<…> Čia yra būtent tos politinės kovos dalykai ir jie bus eskaluojami. Pas mus demokratijos kovos vyko ir vyks. Bus daug politinių epizodų, apie kuriuos bus diskutuojama. Tai yra normalu – tai politinei mūsų gyvenimo dalis per daug niekuo neišsiskiriančiai iš kitų epizodų. Čia tiesiog yra kontekstas jautresnis“, – apie „Basų mamų“ protestus ir politikų įsitraukimą į akcijas sako B. Ivanovas.
V. Jankauskaitė-Milčiuvienė, regis, praėjusią savaitę tapo kone dažniausiai kviečiamu žmogumi atstovėti savo poziciją tiesioginio eterio metu. Vyriausybei priėmus sprendimą taikyti galimybių pasą vaikams nuo 12 metų, ji įvairiose laidose kartu su politikais ar visuomenininkais diskutavo apie COVID-19 pandemijos suvaldymo priemones.
Ar tokio dėmesio būtų sulaukęs bet koks protesto akcijų organizatorius, nepriklausantis jokiai politinei partijai, B. Ivanovas teigia tiksliai atsakyti negalintis, tačiau neatmeta, kad šiuo metu LVŽS partijos „vyksta kastingas“, ieškoma naujų lyderių, o V. Jankauskaitė-Milčiuvienė – vienas iš kandidatų.
„Žaliųjų partijoje po to, kai jie taip „nukraujavo“ per Skvernelį, vyksta kastingas ir peržiūros įvairių galimų lyderių, koordinatorių, gebančių ar negebančių žmonių. Tai yra kastingo dalis – bando portfolio savo formuoti“, — kalbėjo jis.
Visgi „Basų mamų“ protesto akcijų poveikio B. Ivanovas sako, kad sureikšminti tikrai nereiktų: „Aš nepasakyčiau, kad akcija daro labai didelį įspūdį, ji veikiau parodė, kad nelabai yra kam protestuoti. Nedidelėje būrelyje žmonių nematyčiau visuotinio sujudimo“.
Pati V. Jankauskaitė-Milčiuvienė naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad nuolat gauna klausimų, ar organizuojamos protesto akcijos – kova už vaikų gerovę, ar vieno žmogaus siekis prasiskinti kelią politiniame fronte.
„Aš nežinau, kaip atsakyti jiems visiems. Ar man pasakyti, kad aš išstoju iš partijos? Daugelis galbūt ir laukia to žingsnio. Bet aš noriu pasakyti ir kitą dalyką – aktyvūs žmonės Lietuvoje priklauso ne vienai organizacijai. Tų aktyvių žmonių yra labai mažai. Jei kam atrodo, kad yra labai daug aktyvių žmonių, tai taip nėra.
Taip, aš priklausau ir politinei organizacijai. Ar tai yra kažkokia nuodėmė? Ar aš turėčiau blogai jaustis, kad priklausau? Gyvename demokratinėje valstybėje, kurioje yra daug nuomonių ir mes jas galime išreikšti“, – nurodo ji.
Ji taip pat primena, kad prieš mėnesį prie prezidentūros už LGBTQ teises protestavusią mamą Rasą Račienę palaikė valdančiąją jėgą atstovaujantys politikai ir tuomet niekur nebuvo diskutuojama, ar šitaip siekiama politinių taškų: „Galėjo ir valdančioji dauguma ateiti ir atsistoti („Basų mamų“ organizuojamų protestų prieš galimybių pasą vaikams metu – aut. past.). Kas trukdė ateiti Sejonienei? Ateiti ir atsistoti, palaikyti Lietuvos mamas. Ji – dviejų dukrų mama“.
Visgi J. Sejonienė sako net ir sulaukusi asmeniško kvietimo į šią akciją nebūtų joje dalyvavusi, tačiau ragina V. Jankauskaitę-Milčiuvienė prisidėti prie vaikų švietimo pandemijos klausimais.
„Pati turiu du mažamečius vaikus, stengiuosi juos ir šviesti ir informuoti, suteikti visas galimybes gyventi kuo normalesnį gyvenimą. Stengiuosi aiškinti, kodėl reikalinga dėvėti kaukę. Labai laukiu, kai ir to amžiaus, kurio yra mano vaikai grupėms bus patvirtinta vakcinacija. Mes tikrai vakcinuosimės.
Aš ir mano šeima, kiek tik galime, prisidedame prie situacijos valdymo, nes suprantame, kad tai yra ne tik mūsų, bet ir visų reikalas. Labai apmaudu, kad ponia neprisideda. Man toks pigus politikavimas jautriais klausimais yra labai neskanus“, – nurodo ji.
Ar pilietinis judėjimas išaugs į politinį?
„Mūsų vis daugėja. Viskas yra neformalu. Mes dar nesame įsteigę nei jokios organizacijos, nieko – esame neformalus judėjimas“, – apie susibūrusias „Basas mamas“ ir jas palaikančius tėčius kalbėjo organizatorė.
Pasiteiravus, ar ateityje galima tikėtis, kad judėjimas peraugs į asociaciją ar politinį judėjimą, V. Jankauskaitė nurodė, kad gretinti su politika organizacijos tikslų nereikėtų, bet asociacijos įkūrimo tikėtis galima.
„Tai yra normalus procesas, nes žmonės jungiasi. Trečiadienį Lietuvoje vyko akcijos, apie kurias aš net nežinojau. Žinojau, kad bus Klaipėdoje, Šiauliuose, bet akcijos vyko ir Kaune, ir Kėdainiuose, Jurbarke. Panevėžys labai nustebino – teatralizuotą protesto akciją surengė.
Žmonės jungiasi, jų daugėja ir kaip jie patys supranta, taip interpretuoja akcijas“, – sako ji.
Ji taip pat nurodė, kad paskutinis protestas organizuotas gali būti ne paskutinis, jei nebus sureaguota į anksčiau siųstas akcijos dalyvių žinutes: „Aš manau, kad čia dar daug ko galima tikėtis, jei niekas nesikeis. Kol kas neturime jokių ženklų. Žmonės Lietuvoje yra išsigandę, ir neramūs, sakantys, kad nežino, ko tikėtis“.
V. Jankauskaitė-Milčiuvienė taip pat tikina, kad valdantiesiems privalu savo akimis pamatyti, „kiek ši tauta įskaudinta“.
„Viena mama su trimis vaikais sakė, kad nebegali gyventi šioje šalyje, jau yra paskutinis lašas. Ir kai girdi tokias tautos nuotaikas, galvoji, kad visi, kurie sėdi šioje Vyriausybėje ir prezidentūroje galėtų kaip karaliai pasakose apsirengti elgetomis ir išeiti į gatves paklausyti, ką kalba tauta.
Galbūt jiems irgi reikėtų išeiti, nuvažiuoti į kaimą, nueiti prie parduotuvės pastovėti ir išgirsti paprastus lietuvius žmones, ką jie kalba. Manau, jiems tuomet nebebūtų taip ramu gyventi“, – aiškino ji.
Praėjusią savaitę Su prašymu stabdyti Vyriausybės ketinimus įvesti galimybių pasą nepilnamečiams vaikams ir apeliuodami į šalies vadovų sąžinę, moralę ir atjautą, „Basos mamos“ išplatino ir laišką šalies vadovams, kuriame juos įspėja, kad „abejingumas ir nestabdymas pavojingo sprendimo, žinant kas laukia, prieštarauja ir pagrindinėms krikščioniškoms nuostatoms“.
Šį penktadienį jos išsiuntė ir žinutę pirmajai šalies poniai Dianai Nausėdai, kuriame prašo nenuvilti „jaunosios kartos, nes ji bus nūdienos įvykių liudytojais savo vaikams“.
Surengtą piešinių konkursą vadina manipuliacija
„Basos mamos“ ne tik protestavo prie Vyriausybės ir prezidentūros pastato. Jos surengė ir kalėdinį piešinių konkursą vaikams „Mano Šv. Kalėdos pandemijos fone“, kuriuo kviečia vaikus dalintis emocijomis, kurios susikaupė ir kurios liejasi belaukiant gražiausių metų švenčių.
V. Jankauskaitė-Milčiuvienė patvirtina, kad surengti šį konkursą buvo ne jos, bet vienos iš mamų idėja.
„Mes paskelbėme apie šitą akciją viešojoje ir viena moteris išsiuntė kai kurioms mokykloms kaip kvietimą prisijungti prie akcijos, jei jie norėtų dalyvauti. Nori – dalyvauja, nori – ne. <…> Kaip ir bet kuri kita iniciatyva, kaip ir bet kuri kita visuomeninė iniciatyva, kuri kviečia vaikus dalyvauti ir akcijose piešti, rašyti ar kurti“, – sako ji.
Visgi ne visiems ši idėja atrodo šviesi. Socialiniuose tinkluose kilo ne viena diskusija, kurioje teigiama, kad nei mokytojai, nei tėvai nėra šiuo konkursu sužavėti, kadangi tai atrodo kaip manipuliavimas svetimais vaikais, norint pasiekti savų tikslų.
J. Sejonienė šį konkursą taip pat vadina „eiline manipuliacija“: „Lygiai taip pat kaip bandymas kažkokį prezidento palankumą įgyti manipuliuojant pačiu prezidentu. Ir piešinių konkursas yra manipuliacija vaikais.
Vaikai nesupranta ir nevertina dalykų, dėl ko tai yra daroma, bet jau pats konkurso pavadinimas man kelia labai didelių abejonių, ar siekiama informuoti, ar sutelkti žmones pandemijos metu, ar siekiama priešintis pandemijos valdymo priemonėms, kurios yra neišvengiamos“.
