Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, komentuodamas informaciją apie galimą vienašališką jūrinės sienos pokytį, nurodė, jog toks Rusijos sprendimas teisiškai nieko nereikštų.
„Pradėkime nuo to, kad kažkoks vienašališkas pareiškimas, kuris jokiu būdu dar nėra patvirtintas ir (...) nepagrįstas tarptautine teise, jokiu tarptautiniu pripažinimu – yra iš principo niekinis“, – trečiadienį Palangoje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
„Mano įsitikinimu, tai yra bandymas pamatuoti temperatūrą, kažkiek įmesti sumaišties, kažkiek chaoso, kažkiek įtampų ir pažiūrėti, kaip reaguojama“, – tęsė jis.
L. Kasčiūnas mano, jog tokie Rusijos žingsniai gali būti susiję su pokyčiais Baltijos jūroje ir Švedijos bei Suomijos prisijungimu prie NATO.
„Su kuo tai gali būti susiję? Manau, kad keičiasi galios balansas Baltijos jūroje. Kitaip tariant, Rusija supranta, kad su Suomijos, Švedijos įstojimu į NATO iš esmės Baltijos jūra tampa vidine NATO jūra“, – samprotavo jis.
„Tai, tam tikra prasme, matyt verčia imtis tokių keistų sprendimų, provokacijų“, – aiškino Krašto apsaugos ministerijos vadovas.
Vis tik, pažymėjo L. Kasčiūnas, svarbiausia situaciją vertinti ramiai.
„Viską vertinkime blaiviai, svarbiausia, ramiai, išlaikytai ir solidžiai. Tokių atvejų gali būti ir daugiau. Tiesiog tai yra realybė. Prie to nepripraskime, bet turėkime tai galvoje“, – pridūrė jis ir patikino, kad kol kas realių signalų, jog Rusija išties ketina keisti jūrines sienas, nėra.
Estijos ministras: mus testuoja, bet mes nešoksime į ugnį
L. Kasčiūnui antrino ir Estijos kolega Hanno Pevkuras. Anot jo, tokios provokacijos yra dar vienas ženklas, jog Rusijai tarptautinė teisė nerūpi. Politikui taip pat pasirodė keista tai, jog apie Maskvos planus paskelbė tik vienas laikraštios.
„Vadinu šiuos žingsnius parengta improvizacija. Rusija mus testuoja – kaip mes reaguosime“, – kalbėjo H. Pevkuras.
„Mes nešoksime į ugnį. Mes tai matome labai ramiai, gausime visą reikalingą informaciją. Kaip matome, Rusija jau atsitraukia“, – teigė jis, referuodamas į naujausius pranešimus iš Maskvos.
„Kiekvieną sykį, kai ką nors pamatote – ypač, iš Rusijos žiniasklaidos – mano patarimas: prašau, būkite atsargūs. Įpratai, tai arba melagienos, arba tyčinės psichologinės operacijos“, – apibendrino jis.
Latvijos gynybos ministras: ši provokacija – viso NATO Aljanso klausimas
Savo ruožtu Latvijos gynybos ministras Andris Sprūds akcentavo, kad tai ne pirma Rusijos hibridinė ataka, su kuria tenka susidurti Baltijos šalims. Jis priminė nelegalius migrantus, kibernetines atakas, dezinformacijos kampanijas. Pasak jo, tokiu būdu Kremliaus režimas testuoja NATO valstybes.
Ministras taip pat pabrėžė, kad ši provokacija yra viso NATO Aljanso klausimas.
„Reaguoti svarbu, tačiau nereikia perreaguoti. Neturėtume panikuoti, nes žinome, su kuo susiduriame. Turime reaguoti vieningai – taip, kaip tą darėme ir anksčiau. Šiuo atveju, tai nėra tik Lietuvos ar Suomijos iššūkis, tai viso NATO Aljanso iššūkis. Mes palaikome Lietuvą ir prireikus bus imtasi atitinkamų priemonių“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Sprūds.
Remdamasis Rusijos vyriausybės nutarimo projektu, leidinys „The Moscow Times“ skelbia, jog Maskva vienašališkai nusprendė pakeisti šalies jūrų sienas su Lietuva ir Suomija.
Dokumente, kurį parengė Rusijos gynybos ministerija, nurodoma, kad Rusija ketina paskelbti dalį vandenų rytinėje Suomijos įlankos dalyje bei teritorijoje netoli Kaliningrado srities Baltijsko ir Zelenogradsko miestų savo vidiniais vandenimis.
Tam, kad galėtų pasiekti šį tikslą, Rusija pakeitė taškų, nustatančių bazines linijas, nuo kurių matuojamas Rusijos teritorinės jūros ir gretimos zonos palei pakrantę bei salas plotis, geografines koordinates.
Remiantis vyriausybės nutarimo priedu, pasienyje su Suomija Rusijos vyriausybė planuoja pakoreguoti koordinates prie Jagrų, Somerso, Hoglando, Rodšero, Malyj Tiuters ir Vigrundo salų, taip pat prie šiaurinės įplaukos į Narvos upę.
Tuo metu pasienyje su Lietuva Rusija ketina peržiūrėti teritorijas palei Kuršių neriją, Tarano kyšulį ir Baltijos neriją.
Reaguojant į situaciją, trečiadienį į Užsienio reikalų ministeriją (URM) iškviestas Rusijos atstovas išsamiai paaiškinti susiklosčiusią situaciją.
Laurynas Kasčiūnas su Baltijos šalių kolegomis aptarė bendrus projektus, saugumo aktualijas
L. su Latvijos ir Estijos gynybos ministrais gegužės 22 d. Palangoje aptarė bendrus projektus, saugumo ir gynybos aktualijas.
„Baltijos šalys pastaraisiais metais aktyviai bendradarbiauja NATO oro policijos, karinių jūrų pajėgų, bendrų pratybų srityse, Baltijos gynybos koledže rengiant karininkus. Taip pat šalys sinchronizuotai planuoja pajėgumus, koordinuoja bendrus įsigijimus“, – prieš susitikimą skelbė KAM.
Susitikimo pabaigoje gynybos ministrai pasirašytas bendrų veiksmų komunikatas.
Šiemet Lietuva vadovauja Baltijos šalių saugumo ir gynybos bendradarbiavimo formatui.
Antradienį L. Kasčiūnas Palangoje susitiko su Vokietijos kolega Borisu Pistoriumi.
Vokietijos, Baltijos šalių ministrai Lietuvoje lankosi vykstant Šiaurės grupės gynybos ministrų susitikimui. Ketvirtadienį 12 Europos šalių gynybos ministrai aptars saugumo situaciją Baltijos jūros ir Šiaurės Atlanto regionuose, paramą Ukrainai. Į renginį yra pakviestas ir Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas.
Šiaurės grupė – Jungtinės Karalystės vadovaujamas formatas, įkurtas 2012 metais. Jame dalyvauja 12 šalių: trys Baltijos šalys, penkios Šiaurės šalys, Lenkija, Nyderlandai ir Vokietija.
Ši grupė veikia kaip konsultacinis forumas Europos saugumo klausimais, NATO ir Europos Sąjungos santykių tematika, kitomis regionui aktualiomis temomis, tokiomis kaip karinis mobilumas, virsmo technologijų vystymasis ir klimato kaita. Susitikimai vyksta gynybos ministrų ir gynybos politikos direktorių formatuose dukart per metus.
Šiaurės šalių grupė papildo kitus Lietuvos dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo formatus gynybos srityje.
