Norint, kad referendumai įvyktų, reikia, kad kiekviename iš jų dalyvautų daugiau kaip pusė Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą. Šiuo metu tai 1 229 165 žmonės.
Norintys dalyvauti abiejuose arba viename referendume eidami į rinkimines apylinkes kartu su prezidento rinkimų biuleteniu turi pasiimti ir biuletenį, kuris leidžia balsuoti referendume.
Nenorintys dalyvauti referendume referendumo balsavimo biuletenių gali neimti, paimti tik vieną – prezidento rinkimų biuletenį. Jei biuletenį paėmėte, bet nenorite balsuoti referendume, galite jo nedėti į balsavimo voką. Balsavimo aktyvumas skaičiuojamas nuo rastų biuletenių balsadėžėje.
Rinkėjai, dalyvaujantys dvigubos pilietybės referendume turės pasirinkti: sutinka ar nesutinka, kad Lietuvos piliečiai įgiję kitos valstybės pilietybę išsaugotų ir Lietuvos pilietybę, o tiksliau – turėtų dvigubą pilietybę. Tam, kad Lietuvos piliečiai galėtų turėti dvigubą pilietybę privalu pakeisti Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnį, kuris apibrėžia pagrindines Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo nuostatas, pagal kurias Lietuvos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais ir išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Referendume bus teikiama balsuoti dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo teksto: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“
Šis referendumas yra privalomasis, o ne patariamasis, nes siekiama pakeisti Konstitucijos pirmo skirsnio „Lietuvos valstybė“ nuostatą. Šiame skirsnyje aprašyti Lietuvos pilietybės santykių teisinio reguliavimo pagrindai ir jie gali būti keičiami tik surengus privalomąjį referendumą.
Norint, kad referendumas dėl pilietybės įvyktų ir dviguba pilietybė būtų įteisinta Lietuvoje reikia, jog balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Tuo atveju, jei referendumas būtų sėkmingas ir rinkėjai pasisakytų už dvigubą pilietybę būtų keičiama Konstitucija ir Lietuvos piliečiai, iš Lietuvos išvykę po 1990 metų kovo 11 dienos, galėtų būti kartu ir kai kurių kitų valstybių piliečiais.
Tiesa, referendumo sėkmės atveju į dvigubą pilietybę galėtų pretenduoti tik europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę norintys gauti Lietuvos piliečiai. Tai šalių, kurios priklauso Europos Sąjungai, NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) ir yra Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime.
Šiems blokams nepriklausančiose šalyse gyvenantys Lietuvos piliečiai negalėtų pretenduoti į dvigubą pilietybę. Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse, taip pat tokiose šalyse, kaip Pietų Afrikos Respublika ar Argentina, kur yra nemažai senųjų išeivių iš Lietuvos, gyvenantys tautiečiai dvigubos pilietybės gauti negalės. Jei referendumas įvyktų ir būtų pakeista Lietuvos Konstitucija, Lietuvos piliečiai galėtų turėti dvi ir daugiau pilietybes.
Šiuo metu taip pat yra apie 30 tūkst. žmonių, kurie turi dvigubą pilietybę, dabar dvigubą pilietybę Lietuvos pilietis gali turėti jei:
asmuo buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11 arba yra asmens, ištremto iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11 palikuonis (vaikas, anūkas ar proanūkis);
asmuo pasitraukė, išvyko iš Lietuvos iki 1990 03 11 arba yra palikuonis asmens, pasitraukusio, išvykusio iš Lietuvos iki 1990 03 11;
vaikas įgijo dvigubą pilietybę gimimu; įvaikinimo ir santuokos atvejai ir Lietuvos pilietybės įgijimas išimties tvarka arba turint pabėgėlio statusą.
Temos, kurios aptariamos:
Dėl privalomosios karo tarnybos – dvigubą pilietybę turintys jaunuoliai pilietinę pareigą teoriškai turėtų atlikti dvejose šalyse. Įgyti dvigubą pilietybę arba išlaikyti Lietuvos pilietybę įgydami kitos valstybės pilietybę galės tik tų valstybių, kurios yra draugiškos NATO arba ES valstybės, piliečiai. Manoma, kad šį klausimą bus galima išspręsti sutarimais susitarimais.
Dėl galimybės būti renkamu Seimo nariu ar kandidatuoti prezidento rinkimuose (šiuo metu dvigubą pilietybę turintys asmenys to daryti negali) norint tai pakeisti, reikėtų keisti Konstituciją.
Dėl mokesčių, pensijų, sveikatos apsaugos – pensiją dvigubą pilietybę turintys asmenys gaus iš tos valstybės, kurioje dirbs, mokesčius mokės toje valstybėje, kurioje tuo metu gyvens, o medicinines paslaugas, išskyrus būtinąją medicininę pagalbą, gaus, jei mokės privalomojo socialinio draudimo (PSD) įmokas.
Referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo:
Šiame referendume Lietuvos piliečiai spręs, ar mažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 121. Sėkmingo referendumo atveju būtų keičiamas 55-as Konstitucijos straipsnis, kuris kalba apie Seimo narių skaičių. Dabar Konstitucijos 55-asis straipsnis sako:
„Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami keturiems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių. Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.“
Referendumui teikiama 55-ojo Konstitucijos straipsnio pataisa, kuri skamba taip: „Seimą sudaro Tautos atstovai – 121 Seimo narys, kurie renkami keturiems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių. Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.“
Tai ne pirmas kartas bandant sumažinti Seimo narių skaičių. 2016 m. gruodį LVŽS frakcija įregistravo Konstitucijos pataisą, pagal kurią parlamentarų sumažėtų iki 101. Nors Vyriausybė pataisoms pritarė, toliau projektas nepasistūmėjo.
Tokį pat pasiūlymą dar 2014 m. yra registravęs ir konservatorius Antanas Matulas. Pirmą kartą pakeisti Seimo narių skaičių bandyta dar 1995 – tąkart bandyta surinkti parašus referendumui dėl šio klausimo, tačiau tai pavyko tik 1996 m. Vis dėlto dauguma referendumo dalyvių nuostatai nepritarė.
Vėliau tokių bandymų per referendumus buvo dar trys, o siūlomas Seimo narių skaičius kito nuo 71 iki 131. Seimo narių skaičius ne kartą bandytas keisti ir ne referendumo keliu.
