dviguba pilietybė

Nepavykus pilietybės referendumui, valdantiesiems ir opozicijai atstovaujantys 74 parlamentarai siūlo leisti išsaugoti pilietybę tiems, kurie įgyja NATO valstybės pilietybę. Ketvirtadienį jų vardu Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas įregistravo tai numatančią Pilietybės įstatymo pataisą. Pasak A. Bagdono, tai vienas iš teisėkūros žingsnių užtikrinant, kad sekmadienį nepavykus referendumui bent daliai pasaulio lietuvių liktų viltis išsaugoti Lietuvos pilietybę.

Išankstiniame balsavime gyventojai jau renka ne tik prezidentą, bet ir balsuoja referendume dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Kol didelė dalis žmonių piktinasi, kad referendumo klausimo formuluotė yra neaiški, konstitucinės teisės žinovas teigia, kad formuluotė yra aiški, o problema yra ta, kad ji buvo per mažai aiškinama viešoje erdvėje.

Sekmadienį kartu su prezidento rinkimais vyks referendumas dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo. Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke sako, kad dvigubos pilietybės klausimą reikia išspręsti visiems laikams – tik, deja, ji jaučia Seimo narių politinės valios trūkumą. Apie tai, ar dvigubos pilietybės klausimas sprendžiamas per lėtai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ kartu su žurnalistu Edmundu Jakilaičiu diskutavo D. Henke.

Gegužės 12 dieną vyks ne tik prezidento rinkimai, bet ir referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo, kitaip tariant, galimybės turėti dvigubą pilietybę. Artėjant referendumui vis daugiau žmonių piktinasi, kad nesupranta klausimo formuluotės, todėl neaišku, kokį atsakymą pasirinkti. Nors klausimo formuluotė priimta Seimo nutarimu, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovė referendumo klausimą paaiškino plačiau.

Likus kiek daugiau nei mėnesiui iki referendumo balsavimo dėl daugybinės pilietybės, tiek dalis politikų, tiek komunikacijos ekspertų pasigenda informacijos šiuo klausimu. Baiminamasi, jog dėl tokios vangios agitacinės kampanijos referendumas gali ir žlugti. Visgi, balsavimo iniciatoriai tvirtina, jog sąmoningai pasirinkta kitokia komunikacinė strategija – daugiausiai informacijos gyventojus pasieks būtent per artimiausias savaites, taip stengiantis, jog klausimas neprarastų aktualumo.

Parlamentarai antradienį pradėjo svarstyti siūlymą privalomąjį referendumą dėl daugybinės pilietybės įteisinimo surengti 2024 metų gegužės 12 dieną. Už tokį nutarimo projektą po pateikimo balsavo 101 Seimo narys, vienas buvo prieš, keturi susilaikė. Planuojama, kad referendumas vyktų drauge su prezidento rinkimų pirmuoju turu.

Parlamentas ketvirtadienį pradės svarstyti siūlymą privalomąjį referendumą dėl daugybinės pilietybės įteisinimo surengti 2024 metų gegužės 12 dieną. Tokį Seimo nutarimo projektą registravo per 60 parlamentarų. Planuojama, kad drauge su referendumu vyktų ir prezidento rinkimų pirmasis turas. Siūloma referendume balsuoti dėl tokios Konstitucijos nuostatos: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Seimo darbo grupė teikia formuluotes dėl daugybinės pilietybės įteisinimo: siūloma kitąmet su prezidento rinkimais dėl to rengti privalomąjį referendumą. Referendume būtų balsuojama dėl Konstitucijos pataisos, kuria iš pagrindinio šalies įstatymo būtų išbraukiamas draudimas turėti dvigubą pilietybę. Sąlygos jai gauti bei draudimai būtų nustatyti konstituciniame įstatyme.

Norvegijos teismas išteisino buvusio artimo Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininko sūnų Andrejų Jakuniną, trečiadienį pranešė jo teisininkas. 47 metų A. Jakuninas buvo suimtas spalį, apkaltinus jį vasarą prabangia jachta „Firebird“ vykusios kelionės į Arkties salyną metu skraidinus dronus virš Svalbardo archipelago. Jis yra buvusio Rusijos geležinkelių vadovo Vladimiro Jakunino, kartais vadinamo V. Putino patikėtiniu, sūnus.

Rašidas yra vienas iš šimtų tūkstančių Tadžikistano piliečių, kurie pastaraisiais metais įgijo antrą – Rusijos – pilietybę. Kaip ir dauguma kovoti tinkamo amžiaus dvigubą pilietybę turinčių vyrų, Rusijai tęsiant savo invaziją Ukrainoje ir paskelbus apie mobilizaciją, jis susidūrė su dilema. Rašidas gali arba likti Rusijoje ir rizikuoti būti išsiųstas kovoti į Ukrainą, arba grįžti į savo gimtąjį Tadžikistaną, kur jo laukia slegiantis skurdas, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.

Seime svarstomas siūlymas, kad siekiant įteisinti dvigubą pilietybę iš Konstitucijos būtų išbraukti jos ribojimai ir perkelti į atskirą konstitucinį įstatymą. Rezoliuciją su tokiu siūlymu priėmė šią savaitę posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija, tokį Konstitucijos keitimo variantą svarsto ir parlamente sudaryta darbo grupė referendumui dėl daugybinės pilietybės pasirengti.

Tūkstantis dalyvių ir maždaug trys tūkstančiai žiūrovų – tiek Filadelfijoje, JAV susirinko į 6 metus lauktą Šiaurės Amerikos lietuvių šokių šventės koncertą. Dalyviai čia sako pasijautę kaip Lietuvoje, o kai kurie per pasirodymus taip susijaudino, kad net verkė. Į šventę atvyko ir prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia, kuriuos susirinkę tautiečiai pasitiko šiltai, tačiau priminė ir skaudų dvigubos pilietybės klausimą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Su Britanijoje gyvenančiais lietuviais susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda pažadėjo, kad valdžia grįš prie klausimo, kaip atverti galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę kitos šalies pasą gavusiems emigrantams. Šalies vadovo teigimu, nors šiemet vykusiame referendume pritrūko balsų, jis parodė, kad Lietuvos piliečiai vis palankiau žiūri į dvigubą pilietybę.

Keičiantis gyventojų nuomonėms, Lietuva turės grįžti prie referendumo dėl dvigubos pilietybės, sako Italijoje su vietos lietuviais susitikęs Gitanas Nausėda. „Tikrai negaliu šiandien pasakyti, kad tai įvyks po trijų metų ir septynių mėnesių, bet manau, kad tai yra logiškas žingsnis, nes esame judančiame laive, žmonių nuomonės keitėsi radikaliai pastaraisiais metais ir, manau, dar keisis ateityje“, – žurnalistams ketvirtadienį Romoje sakė G. Nausėda.

2019 m. gegužės 12 d. drauge su prezidento rinkimų pirmuoju ratu Lietuvoje vyksta du referendumai dėl dvigubos pilietybės bei dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Portalas tv3.lt pateikia visą informaciją, kurią turite žinoti prieš eidami į balsavimo apylinkes. Norint, kad referendumai įvyktų, reikia, kad kiekviename iš jų dalyvautų daugiau kaip pusė Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą. Šiuo metu tai 1 229 165 žmonės.

Nenumaldomai artėjant dienai, kai Lietuva referendume spręs dvigubos pilietybės suteikimo savo piliečiams klausimą, buvęs šalies vadovas, prezidentas Valdas Adamkus sako, kad neleidimas žmonėms turėti dvigubą pilietybę yra bausmė už tai, kad jie išvyko, o tai – nesąžininga. Prezidentas V. Adamkus, viešai pasisakantis už dvigubos pilietybės suteikimą, tikina, kad tai padėtų tautiečiams išlaikyti ryšį su tėvyne, sutvirtinti norą priklausyti tautai.

Kartu su LR Prezidento rinkimais surengti net du referendumus – dėl Seimo narių skaičiaus ir dvigubos pilietybės – yra bravūriškas valdančiųjų žingsnis. Kaip buvo galima prognozuoti, prezidento rinkimų kampanija 90 ar net daugiau procentų uždengė abiejų referendumų agitacijos ir informavimo kampanijas, komentuoja Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. Algis Krupavičius.

Apie dvigubą pilietybę, tokių piliečių teises ir pareigas sklando ne vienas mitas, o sprendimo šalininkai ir priešininkai tuos pačius dalykus pristato visiškai skirtingai. Pasak vienų, „papildomi“ piliečiai Lietuvai atneš naudą, na, o kiti tikina, kad 300 tūkst. dvigubą pilietybę turinčių žmonių privers keisti Konstituciją, balsuos ir Lietuvoje gyvenantiems žmonėms išrinks valdžią.

Gegužę vyksiantis referendumas dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo sulaukia vis daugiau žinomų Lietuvos žmonių dėmesio. Legendinis Lietuvos krepšininkas, o dabar LFF prezidento pareigas užimantis Arvydas Sabonis teigia, jog balsuoti referendume būtina. Užsienyje gyvenantys lietuvių emigrantų vaikai, suėjus 18-ai metų, dažnai yra priversti pasirinkti vieną pilietybę, todėl turi atsisakyti lietuviško paso. Tai neramina ir ne vienerius metus užsienyje praleidusį Sabonį.

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovai kritiškai vertina kaip alternatyvą dvigubai pilietybei siūlomą kai kurių politikų ir visuomenininkų siūlomą „lietuvio pasą“ – jis neatstotų tikro dokumento. Šią savaitę parlamente posėdžiavusi Seimo ir PLB komisija priėmė „lietuvio paso“ iniciatyvą įvertinančią rezoliuciją.

 Holivudo aktorė Ruta Lee kviečia aktyviai dalyvauti referendume dėl dvigubos pilietybės. Prieš dvi savaites sulaukusi žinios apie atstatytą Lietuvos pilietybę R. Lee BNS sakė jau netrukus besitikinti sulaukti Lietuvos respublikos paso ir gegužę eiti balsuoti prezidento rinkimuose bei referendume dėl dvigubos pilietybės. „Lietuva turi gerbti savo vaikus, nesvarbu, ar jie išsisklaidę po visą pasaulį – jie yra Lietuvos vaikai, ir jų vaikai lieka Lietuvos vaikai.

Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės negali būti rengiamas dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka. Teismas išaiškino, kad referendumai Lietuvoje gali vykti tik vieną dieną. Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sakė, kad referendumams turi būti taikomi tokie pat principai, kaip ir rinkimams, o jie vyksta vieną dieną – sekmadienį.

Dauguma parlamentarų pritaria, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės turėtų vykti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka.  Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė sakė, kad referendumo surengimas prezidento rinkimų dieną garantuotų didesnį balsuotojų skaičių. „Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, ta papildoma diena per antrąjį prezidento rinkimų turą papildomai atneša apie 8 proc. naujų rinkėjų, vadinasi, 8 proc.

Penktadienį per nenumatytą posėdį Seimas planuoja pailginti laikotarpį, skirtą referendumui organizuoti. Šią pataisą pasiūlė Seimo darbo grupė, atsakinga už pasirengimą referendumui dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo. Šiuo metu įstatymas numato, kad referendumas vykdomas ne vėliau kaip po trijų mėnesių ir ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių po Seimo nutarimo priėmimo dėl jo surengimo.

 Referendumo dėl pilietybės organizavimas gali kainuoti 1,8 – 2,5 mln. eurų Vilnius, rugsėjo 15 d. (BNS). Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) suskaičiavo, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo gali kainuoti nuo 1,8 mln. iki 2,45 mln. eurų. Šią savaitę ji pateikė Seimo darbo grupei, atsakingai už pasirengimą referendumui, pirminius savo skaičiavimus.

Premjeras Saulius Skvernelis atsargiai vertina valdančiųjų Seime registruotą siūlymą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo mažinti referendumo kartelę visam Konstitucijos pirmajam skirsniui. „Aš rezervuotai žiūriu į kartelės nuleidimą, nes jei vėl įsivelsime į procesus su Konstituciniu Teismu ir abejonėmis, tai neprisidės prie sutelkto darbo, kurį galėtume pradėti daryti, agituoti, kad žmonės ateitų į referendumą ir pasisakytų“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė premjeras.

Organizuojant referendumą dėl dvigubos pilietybės išplėtimo būtų tikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) išaiškinimo, ar balsavimas su dviejų savaičių pertrauka neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, mano Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė. „Aš palaikyčiau idėją kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis tartų savo galutinį žodį ir sudėliotų taškus.

Seimo pirmininkas, penktadienį susitikęs su Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovais, pripažino, kad prezidentės veto dėl dvigubos pilietybės referendumo kartelę sumažinusių pataisų turi pagrindo ir gali būti neatmestas Seime. „Svarstysime veto, kas bus nutarta, tada ir matysime, dabar aš negaliu vienas iš karto sakyti.

Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) prašo Seimo atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl dvigubos pilietybės referendumo kartelę sumažinusių pataisų. „Mes paraginome Seimą (...) pakartotinai apsvarstyti pilietybės referendumo pakeitimą, apsvarstyti tai, priimti įstatymą ir kreiptis iškart į Konstitucinį Teismą, kad jis pasakytų savo sprendimą, kad nebūtų jokių klausimų dėl konstitucingumo“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime PLB atstovas Rimvydas Baltaduonis.

Seimas nuleido kartelę referendumui dėl dvigubą pilietybę leidžiančių Konstitucijos pataisų. Už Referendumo įstatymo pakeitimus balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo trys ir 16 parlamentarų susilaikė. Referendumo įstatymo pataisos Konstitucijos pirmo skirsnio 12 straipsniui, apibrėžiančiam pilietybę, daro išimtį dėl jos priėmimo – reikėtų mažiau balsų nei kitiems pirmo skirsnio straipsniams.

 Seimo darbo grupė dėl dvigubos pilietybės įteisinimo referendumo penktadienį svarstys galimas formuluotes. „Pradėsime spręsti referendumo formuluotės klausimą. Ko gero, šį posėdį galutinio sprendimo dar neturėsime, bet kitame posėdyje bandytume priiminėti, kad formuluotė būtų visiems aiški ir konkreti“, – žurnalistams sakė darbo grupės vadovas, Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius.

Konstituciniam teismui pradėjus nagrinėti bylą dėl dvigubos pilietybės, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos seniūnas Ramūnas Karbauskis mano, kad spręsti šį klausimą reikėtų nevienadieniu referendumu. Seimo prašymu Konstitucinis teismas antradienį sprendžią, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams.

 Konstitucinis Teismas (KT) antradienį atsivers bylą dėl dvigubos pilietybės galimybių. Seimo prašymu teismas aiškinsis, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams. Seimas šių metų birželio pabaigoje kreipėsi į KT prašydamas išaiškinti 2006 metų nutarimo ir 2013 metų sprendimo pilietybės klausimais nuostatas.

Seimas šimtus tūkstančių užsienio lietuvių paliesiantį dvigubos pilietybės įstatymą siunčia Konstitucijos sargams. Nepaisant to, kad Konstitucinis Teismas anksčiau yra išsakęs nuomonę, kad dvigubą pilietybę plėsti galima tik referendumu pakeitus Konstituciją, Seimo nariai pasiryžo dar kartą lipti ant to paties grėblio. Kol valdžia tikisi naujo sprendimo, teisininkai prognozuoja dar vieną nesėkmę.

Pilietybės įstatymo pataisos dėl platesnio dvigubos pilietybės instituto bus teikiamos, tačiau jo formuluotės svarstant gali keistis, braukiant Kovo 11-osios ribą, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Pilietybės įstatymo pataisos yra vienintelė galimybė išplėsti dvigubą pilietybę, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, jis kartu tikisi palankaus Konstitucinio Teismo (KT) vertinimo. „Manau, kad tai (Pilietybės įstatymo pataisos) yra galimybė pasiekti, kad būtų išplėstas ratas žmonių, kurie gali gauti dvigubą pilietybę.

Jau ne vienerius metus apkalbamas dvigubos pilietybės klausimas, panašu, gali gali sulaukti naujo dėmesio. Valstiečių siūlymas organizuoti referendumą 2019 metais, kartu su Prezidento rinkimais, gali būti rengiamas net kelias dienas, ir dar pirmą kartą naudojant elektroninį balsavimą. Tačiau, anot Vyriausiosios rinkimų komisijos, tai nebūtinai didins aktyvumą, o ir kainuos daug.

Pasaulio lietuvių bendruomenė skelbia pradedanti plačią diskusiją dėl dvigubos pilietybės įteisinimo ir užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių lygios balso teisės. Šią savaitę bendruomenės atstovai dėl to planuoja susitikti su daugeliu pareigūnų ir visuomenės veikėjų. „Dar pusė Lietuvos yra išsibarsčiusi visame pasaulyje. Kiekvieno išvažiavimas turi savo istoriją, bet daugelis jų išdidžiai save vadina lietuviu, galinčiu ir norinčiu prie Lietuvos augimo prisidėti mažu ar dideliu darbu.

Estija svarsto galimybę leisti savo piliečiams turėti dvigubą pilietybę – bet tik tiems, kurie yra gimę kitose šalyse, šeštadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. „Leisti Estijos piliečiams pagal gimimo teisę turėti kokią nors kitą pilietybę – visiškai protinga ir būtina“, – Estijos vidaus reikalų ministras Hanno Pevkuras sakė Vašingtone per susitikimą su estų išeivių bendruomene.

Į Vyriausybės pasitarimą trečiadienį buvo atneštas pataisų projektas, kuris numato, kas galėtų turėti dvigubą pilietybę, jei referendume būtų pritarta Konstitucijos keitimui dėl platesnių teisių į dvi pilietybes. Tačiau, kaip sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis, dėl šių pataisų nėra prasmės diskutuoti, kol nėra sprendimo dėl paties referendumo rengimo. „Kadangi kol kas nėra jokių sprendimų dėl referendumo surengimo, tai aš manau, kad ir diskutuoti apie tą projektą ankstyva.

Pasaulio lietuviai referendumą dėl dvigubos pilietybės sutinka rengti tik sumažinus referendumui keliamus reikalavimus dėl būtino surinkti balsų skaičiaus. Šią savaitę parlamente posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija priėmė rezoliuciją, kuria pasisako prieš anksčiau politikų svarstytus planus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo rengti su Seimo rinkimais šių metų spalį.

Premjeras ir socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius teigia, jog sulaukus emigravusių lietuvių priekaištų idėjai rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės, šis klausimas turėtų būti priimamas keičiant įstatymus, o ne referendumu. Nors valdančiųjų socialdemokratų taryba, kurioje dalyvavo ir ministras pirmininkas A.Butkevičus, prieš savaitę priėmė sprendimą siūlyti surengti privalomąjį referendumą dėl dvigubos pilietybės rengti kartu su spalį vyksiančiais Seimo rinkimais.

Ypatingų nuopelnų Lietuvai turintys lietuviai galės turėti dvigubą pilietybę. Seimas antradienį priėmė tai numatančias Pilietybės įstatymo pataisas. Už jas balsavo 86 Seimo nariai, prieš buvo vienas parlamentaras, susilaikė du. Parlamentarai priėmė daugiau nei prieš metus teiktą prezidentės Dalios Grybauskaitės projektą.

Viešai apie planus kandidatuoti vienmandatėje Vilkaviškio apygardoje paskelbęs Liberalų sąjūdžio atstovas europarlamentaras Antanas Guoga gali šios idėjos atsisakyti nenorėdamas prarasti Australijos pilietybės. A.Guogos biuras išplatino pareiškimą, jog viena rimčiausių priežasčių, kodėl „negali skubotai atsisakyti Australijos pilietybės“, yra susijusi su šioje šalyje gyvenančiomis dvejomis nepilnametėmis dukromis.

Užsienio lietuviai pritaria siūlymui įteisinti Lietuvio kortą stiprinti ryšius su tėvyne, tačiau akcentuoja, kad pagrindinis jų tikslas - dviguba pilietybė, trečiadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke teigė, kad šalyje garantuojamos lengvatos prisidėtų prie ryšio išlaikymo. „Tai vienas būdų“, - sakė ji.

„Šimtaprocentinio palaikymo Seime nėra“, - teigia socialdemokratė Birutė Vėsaitė, kalbėdama apie galimybę įteisinti Lietuvoje dvigubą pilietybę. „Jeigu referendumas išvengiamas, kaip teisingai suformuluoti klausimą, kad mes neužstrigtume su konstitucinėmis pataisomis“, - klausė ji diskusijoje, kuri vyko kitą dieną po to, kai Seimas plenariniame posėdyje po pateikimo pritarė liberalų inicijuojamam referendumui dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Seimas ėmėsi Liberalų sąjūdžio inicijuoto siūlymo kartu su 2016 metų Seimo rinkimais surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Antradienį 58 balsais už, devyniais - prieš, 30 susilaikius po pateikimo pritarta nutarimo projektui, kad būtų rengiamas privalomasis referendumas pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį. Toliau projektą svarstys Seimo Teisės ir teisėtvakos komitetas, Konstitucijos komisija, projektą plenariniame posėdyje numatoma svarstyti 2016 metų pavasario sesijoje.

Liberalų siūlomas referendumas dėl dvigubos pilietybės, kaip ir vykęs kartu su praėjusiais rinkimais į Seimą, skirti tam, kad daugiau rinkėjų paremtų partijas, kurios skelbia referendumą, teigia ISM Ekonomikos ir politikos studijų programos vadovas, politologas Vincentas Vobolevičius.

 Seimo iniciatyvas kitąmet rudenį rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo užsienio lietuviai vadina „politikavimu“ ir mato mažai galimybių, jog esant dabartiniams reikalavimams referendumas būtų sėkmingas. „Manome, kad referendumas tos problemos neišspręs. Seimo nariai jau pradeda politikuoti prieš artėjančius Seimo rinkimus.