Opozicijoje dirbanti frakcija „Vardan Lietuvos“ pasiūlė kiek kitokį senatvės pensijų didinimo variantą, kuris socialinio draudimo stažo įtaką bendrajai pensijos daliai mažintų ne iškart, bet laipsniškai, nes staigus bendrosios pensijos dalies sulyginimas įvairūs stažą turintiems žmonėms gali sukelti neteisingumo jausmą, kai tampa nebesvarbu, kiek tu dirbai ir mokėjai mokesčius.
Portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ apie tai kalbėjosi Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka ir demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas.
R. Lazutka teigia gerai vertinantis Vyriausybės pasiūlymą senatvės pensijų didinimui. Jo vertinimu, iš esmės tai yra buvusios kadencijos reformos tęsinys, kai bendroji pensijos dalis buvo pradėta finansuoti iš valstybės biudžeto ne tik nuo darbo, bet ir nuo kitų mokesčių. Pasak ekonomisto, tai reiškia, kad bendroji pensijos dalis tampa tarsi tokiomis universaliomis pajamomis ir tuomet kyla klausimas, kodėl jos turėtų priklausyti nuo darbo laikotarpio. R. Lazutka sako, kad bendroji pensijos dalis turėtų būti vertinama kaip bazinės pajamos pensininkams kaip kad vaiko pinigai vaikams.
Kritikuojantieji tokį pasiūlymą sako, jog darbo stažo įtakos sumenkinimas bendrajai pensijos daliai bus naudingas žmonėms, kurie dirbo šešėlyje ir nesukaupė būtinojo stažo.
„Čia yra silpna vieta ir sunku šią kritiką kaip nors atremti, bet tai yra pasirinkimas, ar mes keičiam pensijų sistemą taip, kaip jau buvo pradėta keisti, ar nekeičiam. Kita vertus, atrinkti dabar žmones, kurie nemokėjo piktybiškai, kurie turėjo pasirinkimą ir kurie neturėjo pasirinkimo, iš esmės nėra įmanoma. Gal dalis žmonių dirbo šešėlyje, bet nebūtinai, kad jie ieškojo to šešėlio, tiesiog buvo labai sunkūs laikai, ypatingai 1992-1998 metais. Tiesiog žmonės griebėsi bet kokios galimybės užsidirbti. Jeigu jiems pasiūlydavo vietoje oficialios algos „vokelį“, tai jų pasirinkimas buvo toks: arba emigruoti, badauti, arba paimti jį ir dirbti už tą algą tokią nelegalią“, – teigė R. Lazutka.
Ekonomistas taip pat teigia, kad dalis žmonių, pavyzdžiui, dirbantieji savarankiškai, tik labai lėtai ir laipsniškai pradėti įtraukti į visiems darbuotojams bendrą socialinio draudimo sistemą, todėl šie žmonės galėjo nesukaupti būtinojo stažo ir dėl šios priežasties.
Savo ruožtu Seimo narys T. Tomilinas teigia, jog Vyriausybė iš esmės keičia senatvės pensijų indeksavimo tvarką taip, kad bendrosios ir individualiosios pensijų dalių didinimas vyks skirtingais tempais. Anot jo, tai reiškia, kad ilgainiui šie skirtumai bus linkę dar labiau ryškėti, o valstybės požiūriu tai nėra gerai.
„Mes pasiūlėme, kad gerai, mažinkime stažo įtaką bendrajai pensijos daliai, bet pamečiui, tai yra lėtai. Jeigu būtų pritarta ministerijos siūlymui, tai vienų žmonių su itin mažu stažu pensija padvigubės, o, sakykim, su dideliu stažu ir buvusia maža alga, o daugumos žmonių algos buvo mažos Lietuvoje, padidės vos 7 proc. Tai tikrai labai didelis skirtumas“, – teigia Seimo narys.
Parlamentaras sako, kad Vyriausybės kryptis yra gera, bet priemonė – pernelyg staigi.
Spartesnis senatvės pensijų indeksavimas siūlomas, nes 39,5 proc. senatvės pensininkų yra skurdo rizikoje. Vidutinė senatvės pensija šių metų trečią ketvirtį siekė 413 eurų ir nesiekė skurdo rizikos ribos vienam asmeniui – 430 eurų. Skurdo rizikos riba kasmet irgi auga.
Ekonomistas R. Lazutka atkreipė dėmesį, kad metinis infliacijos įvertis spalio mėnesį pasiekė 8,2 proc., o tai ganėtinai pavojingas ženklas socialinių išmokų gavėjams, tarp jų ir pensininkams.
„Kai mes kalbame apie kažkokius 7 proc. didinimus, tai jau nebesieks infliacijos, matyt. Ir dar blogiau gali būti todėl, kad infliacija gali iššaukti tam tikras reakcijas. Prasidės reikalavimai sumažinti išlaidas, tada tikrai gali pradėti kalbėti apie biudžeto konsolidavimą. Žinome, kad pandemijos metu buvo labai laisvai skolinamasi ir biudžeto deficitas nerūpėjo. Bet su infliacija gali ateiti visai kitos žinios ir gali būti, kad mes prisiminsim praeitą kadenciją ir šitos kadencijos pradžią tikrai kaip auksinį laikotarpį. Žinome irgi iš patirties, kad kai ekonominė padėtis, finansinė padėtis susvyruoja, tuomet tie žmonės, kurie gyvena iš socialinių išmokų, labai dažnai nukenčia“, – teigė profesorius.
Paklaustas, ar baiminasi, jog tai bus vos ne paskutinis žymus senatvės pensijų didinimas, jis teigė norintis, kad taip nebūtų, bet pakartojo, kad infliacija yra blogas ženklas.
„Aš norėčiau, kad jis toks nebūtų, bet, kaip minėjau, infliacija, yra blogas ženklas, tokia didelė infliacija. Nors centriniai bankai dar bando guosti, kad tai yra laikina, kad taip nutiko dėl tiekimo grandinių sutrūkinėjimo, dėl spartaus ekonomikų atsigavimo po pandemijos, poreikio žaliavoms ir energijos ištekliams, bet vis tiek galiausiai tai persikelia į prekes ir paskui jau atsiranda tie, kurie sako, kad žiūrėkit, valstybė išlaidauja, kainos kyla ir valstybė išlaidaudama kaip tik sudaro papildomas prielaidas kainoms kilti. Ir tuomet prasideda kalbos apie tam tikrus ribojimus. Mes prisimename, kaip buvo sureaguota į krizę prieš dešimt su virš metų. Tai gerai, pandemijos metu buvo nereaguojama, bet ar nebus sugrįžta prie senų madų, seno požiūrio, nėra garantijų“, – reziumavo R. Lazutka.
