Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos ir Radiacinės saugos centro atstovais aptarė pasirengimą reaguoti į galimas branduolines grėsmes.
Pavojus mus pasiektų per valandą
Radiacinės saugos centro direktorė Ramunė Stasiūnaitienė pripažįsta, kad Baltarusijoje netrukus pradėsianti veikti Astravo AE yra potencialus pavojus Lietuvai. Vis dėlto ji tarp pavojų mato ne tik šią elektrinę.
„Astravo AE anksčiau ar vėliau tikrai pradės veikti, o jos realus pavojus prasidės tada, kai bus užvežtas į aikštelę kuras. Baltarusiai vis nukelia tą terminą, bet anksčiau ar vėliau vis tiek tai įvyks. Kitas pavojus – šiuo metu sustabdyta Baltijos AE statyba Kaliningrado srityje. Tačiau mes nė vienas turbūt nesame apdraustas, kad rusai bet kada gali paskelbti, kad jie vėl atnaujina statybas. Ir jau sumažėjusio pavojaus – Ignalinos AE. Jeigu įvyktų avarijos kaimyninėse šalyse, nukentėtų visa Lietuvos teritorija“, – posėdyje prognozavo R. Stasiūnaitienė.
„Astravo pratybų“ metu Radiacinės saugos centras modeliavo, kaip nelaimė Astravo AE atsilieptų Lietuvai. Anot R. Stasiūnaitienės, ypač nepalanku būtų, jei avarijos metu link Lietuvos pūstų šiaurės rytų ir pietryčių vėjas.
„Buvo vertinta, kad radionuklidų išmetimas gali trukti ir iki kelių dienų. Nepalankiausio scenarijaus atveju nebuvo vertintas Lietuvos žmonėms svarbus veiksnys, kad radionuklidai gali būti išmesti į Neries vandenį. Žinome, kad eilė Vilniaus, Kauno, Jonavos vandenviečių yra šalia Neries, o geriamas vanduo į centralizuotą tiekiamą siurbiamas per požeminius klodus. Nepalankiausias laikas [avarijai] – šiltas metų laikas, kai žmonės lauke, ganosi gyvuliai, auga daržovės, vaisiai ir visa kita“, – sakė centro direktorė.
Pagal nepalankiausią scenarijų radioaktyvus debesis Lietuvos pasienį pasiektų per valandą ir turėtų tiesioginį poveikį Lietuvos gyventojams.
Diskusiją apie Astravo atominės elektrinės grėsmę žiūrėkite:
Kokios pagalbos sulauksime?
R. Stasiūnaitienė akcentuoja, kad per kelias valandas nuo nelaimės pradžios tektų rūpintis tokia Lietuvos gyventojų apsauga: slėpimusi, saugia evakuacija, jodo tablečių vartojimu, maisto produktų ribojimu ir žmonių taršos įvertinimu ir dezaktyvavimu.
„Ankstyvieji apsaugomieji veiksmai – laikinas perkėlimas, ilgalaikis maisto produktų apribojimas, tai truktų kelias paras ar savaitę“, – sakė R. Stasiūnaitienė.
Ji taip pat paaiškino, kad skydliaukės blokavimas jodu apsaugo skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo patekimo.
„Pirmiausiai avarijos metu visada išmetamas jodas, todėl svarbu užbluokuoti skydliaukę, kad ji nesiurbtų radioaktyviojo jodo. Černobylio AE avarijos atvejis parodė, kad, kai nebuvo atliekamas skydliaukės blokavimas jodu, šalis turėjo virš 7 tūkst. skydliaukės piktybinių susirgimų atvejų. Fukušimos AE atveju skydliaukės blokavimas jodu buvo atliktas tvarkingai. Praėjus šitiek metų nėra nė vieno piktybinio skydliaukės susirgimo“, – pastebėjo centro direktorė.
Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis tikisi, kad jau kitą savaitę Sveikatos apsaugos ministerija pradės pirkti jodo preparatus milijonui Lietuvos gyventojų.
Pasirengimą galimoms grėsmėms avarijos Astravo AE atvejus Radiacinės saugos centras pradėjo jau prieš 4–5 metus.
Reikia daugiau pasiruošimo
Vidaus reikalų ministerijos vyresnysis patarėjas Darius Vasaris akcentavo, kad įvykusios „Astravo pratybos“ specialistams rodo, kad su tokio pobūdžio avarijomis gali kovoti tik kompetentingos institucijos, kuriose dirba tinkamai paruošti specialistai, turintys tinkamą įrangą.
„Be abejo, mes nesustosime su pasirengimu, bus išbandomi įvairūs scenarijai ir kitų institucijų pasirengimas. Būtina akcentuoti, kad šitos pratybos labai aiškiai parodė, kad avarijos atveju reikėtų atlikti labai daug įvairių veiksmų. Sėkmė tiesiogiai priklausytų nuo institucijų gebėjimų“, – posėdyje sakė D. Vasaris.
Pirmosios „Astravo pratybos“
Spalio pradžioje surengtos keturias dienas trukusios civilinės saugos pratybos, skirtos mokytis reaguoti į incidentą Baltarusijoje esančioje Astravo atominėje elektrinėje.
Mokymai prasidėjo nuo gyventojų perspėjimo sistemų patikrinimo – šalyje gaudė sirenos, gyventojai gavo pranešimus į mobiliuosius telefonus apie vykstančias pratybas, informaciją, kaip elgtis nutikus avarijai skelbė nacionalinis radijas ir televizija.
Vėliau Švenčionių ir Vilniaus rajonuose mokytasi evakuoti žmones iš radiacija užterštų teritoriją, dalytos jodo tabletės, imituotas gyventojų sanitarinis švarinimas, vykdyta radiacinė žvalgyba iš oro ir antžeminė žvalgyba.
Per pratybas tikrinta, kaip šalies institucijos yra pasirengusios reaguoti ir vykdyti joms pernai atnaujintame Valstybiniame gyventojų apsaugos plane numatytas funkcijas.
Lietuvos Vyriausybė sako, kad Astravo jėgainė netoli Lietuvos sienos statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų. Baltarusija tokius priekaištus atmeta.
