Šešių mėnesių Euribor palūkanų norma išaugo kol kas nežymiai, vos šimtosiomis procento dalimis. Tačiau niekas neabejoja, kad palūkanos stiebsis gerokai labiau ir gal net sparčiau nei tikėtasi. Vadinasi, visi, turintieji būsto, vartojimo paskolas ar lizingus, turės mokėti ne tik su banku suderėtą palūkanų procentą, bet ir Euribor.
Baigėsi pigių pinigų era
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas aiškina, kad Euribor kilimas yra tiesiogiai susijęs su Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politika.
„Prasidėjus kovido krizei, Centrinis Bankas palaikė žemas, praktiškai neigiamas bazines palūkanas tam, kad euro zonos ekonomikos galėtų kuo greičiau atsigauti nuo kovido iššūkių.
Dabar situacija keičiasi. Euro zonos ekonomika yra stipri, sparčiai auga infliacija, pinigų palūkanų dydį kelia ir Amerikos centrinis bankas“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo A. Izgorodinas.
„Baigėsi pigių pinigų era, prasideda mažiau prieinamų ir šiek tiek brangesnių pinigų era“, – pridūrė jis.
Paskui bazines palūkanas – ir Euribor
ECB ketvirtadienį paskelbė, kad liepos 21 dieną suplanuotame posėdyje pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį padidins bazines palūkanų normas.
Euro zoną spaudžiant rekordiškai aukštai infliacijai, palūkanų normos, numatoma, kils 25 baziniais punktais.
Pasak banko, palūkanų normos toliau bus didinamos rugsėjo mėnesio posėdyje, o tikslus tokio žingsnio dydis priklausys nuo ekonomikos perspektyvų.
„Atitinkamai paskui tas bazines palūkanas ir pagal rinkos lūkesčius, kad palūkanos bus keliamos, kyla ir Euribor“, – aiškino A. Izgorodinas.
Ekonomisto nuomone, keldamas palūkanas, ECB labiau elgiasi ne ekonomiškai, o politiškai.
„Politiškai dėl to, kad tų palūkanų didinimą skatina Amerikos centrinio banko veiksmai ir noras neatsilikti, kad jie kažką daro su palūkanomis.
Bet šiaip euro zonoje daugiau nei pusę infliacijos prieaugio generuoja energetikos kainos, kurių, per palūkanų normų didinimą, joks pasaulio centrinis bankas tikrai nepaveiks. Pagrindinė rizika – ECB nepataikys į euro zonos ekonomikos ciklą ir jis gali labai stipriai pablogėti kitais metais“, – kalbėjo pašnekovas.
Siūlo nedramatizuoti
Visgi ekonomistas gyventojams, turintiems paskolų, nepiešia ateities juodomis spalvomis.
„Aš kol kas nedramatizuočiau palūkanų padidėjimo“, – teigė A. Izgorodinas.
Pasak pašnekovo, visų pirma, ECB, skirtingai nuo JAV centrinio banko, palūkanas kels labai lėtai.
„Kadangi euro zonoje, skirtingai nuo JAV, infliaciją didele dalimi skatina ne atlyginimų ir vartojimo augimas, o energetikos kainų šuolis. Amerikoje situacija yra kita, dėl to jie kelia palūkanas agresyviai. ECB [palūkanas] kels, bet kels labai minimaliai“, – aiškino A. Izgorodinas.
„Trumpuoju laikotarpiu standartinis gyventojas, kuris turi vartojimo ar būsto paskolą, pajus šiokį tokį palūkanų išlaidų padidėjimą, bet tai nebus drastiškas šuolis. Nemanau, kad tai turėtų labai stipriai paveikti Lietuvos gyventojų perkamąją galią, turint omenyje, kad ir atlyginimai šalyje gana sparčiai auga“, – teigė ekonomistas.
Pasak A. Izgorodino, kalbant apie tai, kiek gyventojams didės palūkanų įmokos, mes kol kas kalbame apie labai nedideles sumas.
„Kitais metais, jeigu ECB toliau kels bazines palūkanas, matyt, bus aiškesnis, didesnis poveikis. Bet tai nutiks ne šiais, o jau kitais metais“, – tvirtino A. Izgorodinas.
Augančios palūkanos NT pasiūlos nemažins
„Realdata“ vadovas, nekilnojamojo turto ekspertas Arnoldas Antanavičius teigia, kad augančios palūkanos ir dideli infliacijos rodikliai neturėtų sumažinti NT pasiūlos.
„Visus tuos gąsdinimus dėl pasiūlos aš vertinu skeptiškai. Reikėtų pasižiūrėti, kas tuos gąsdinimus transliuoja. Mes pamatytume, kad juos dažniausiai transliuoja viena ir ta pati pusė – statytojai.
Galbūt tai skamba kaip nuoširdus noras informuoti visuomenę, bet man tai skamba kartais ironiškai. Gal kartais tai yra noras pasilengvinti sau dalią ir kai kuriuos sprendimus nurašyti ar tai karas, ar kažkokios statybų grandinės sutriko“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo A. Antanavičius.
Jis pažymėjo, kad NT vystymo įmonės išgyvena iš statomų projektų ir jų tikslas statyti, parduoti ir uždirbti kuo daugiau.
„Reikėtų sutarti, kad vystytojai visada turi intenciją statyti, pasiūlos nestabdyti ir iš to bandyti uždirbti. <...> Nereikėtų manyti, kad dėl tokių dalykų pasiūlos neliktų, nes tada tai reikštų, kad ir patys vystytojai turėtų užsidaryti ir stabdyti veiklą ten, kur ji pelninga“, – teigė A. Antanavičius.
„Esu tikras, kad vystytojai toliau statys, ieškos sprendimų. Visada taip būdavo, kad jei kildavo problemų, tai ar atsiveždavo pigesnės darbo jėgos, ar ieško kitokių statybinių medžiagų. <...> Tos pasiūlos bus“, – patikino NT ekspertas.
Lietuviai kaip pirko, taip ir pirks
Ekonomistas A. Izgorodinas pastebi, kad nei augančios palūkanos, nei infliacija ar karas neatmušė lietuvių noro pirkti.
„Jeigu euro zonoje mes matome, kad auga gyventojų nenoras išlaidauti stambesniems pirkiniams, gyventojai tampa atsargesni savo išlaidų prasme, tai Lietuvoje mes matome visiškai kitą situaciją. Dėl kylančių atlyginimų net šiek tiek padidėjo gyventojų noras leisti pinigus stambesniems pirkiniams“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo A. Izgorodinas.
Nors daugėja žinių apie augančias palūkanas, išsilaikančius aukštus infliacijos rodiklius, A. Izgorodinas prognozuoja, kad šią vasarą lietuviai dar nedės pinigų „į kojinę“ ir toliau nevaržys savęs pirkdami ir vartodami.
„Šią vasarą tų baimių neturėtų būti, nes ekonomika yra gana inertiškas dalykas. Ekonomika, ekonomikos sektoriai ir vartotojai į palūkanų didinimą reaguoja gerokai vėliau“, – kalbėjo ekonomistas.
Pasak jo, Lietuvos vartotojų lūkesčiai šiais metais išlaidauti ir pirkti turėtų išlikti daugmaž tokie patys. Tačiau, A. Izgorodino teigimu, kitąmet situacija gali pasikeisti.
„Jeigu mes matysime, kad lėtėjant pasaulio ekonomikai blogėja situacija mūsų pagrindinėse eksporto rinkose, tai tada gali atsiliepti ir darbo vietoms, ir gyventojų norams, lūkesčiams apie savo finansų perspektyvas. Kartu su kylančiomis palūkanomis tada gali įvykti vartojimo recesija. Bet kada ji įvyks, kokio dydžio ji bus – labai sunku pasakyti“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Tai tik dalis pokalbio su Arnoldu Antanavičiumi ir Aleksandru Izgorodinu laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laida galite peržiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite teksto pradžioje.
