„Svarbus tas, kad žmonės dabar gali derėtis su bankais ir svarstyti pasinaudoti tokia sutarties sąlyga, bet priemonė, kuri būtų įtvirtinta įstatymu, reikštų, kad ne bankas svarsto ir teikia tam tikrą malonę, bet vartotojas pasinaudoja besąlygine teise į laikiną finansinės naštos sumažinimą. Taigi, ši priemonė būtų pravartesnė tikrai matant horizonte valstybės fiskalinius pajėgumus“, – antradienį Žinių radijui teigė Irena Segalovičienė.
Ji sako, kad tokia priemonė buvo pasiūlyta ir pasiteisino Lenkijoje, nes ja pasinaudojo pusė milijono namų ūkių.
„Lenkija sukūrė galimybę paskolų turėtojams laikinai suspenduoti paskolų už būstą mokėjimus tam tikrą laikotarpį ir atitinkamai prailginti paskolų galutiniu terminus, tai gerokai sumažintų būtent Lietuvos gyventojams naštą mėnesiais, kai yra sunku. Pakankamai greita priemonė ir vos įsigaliojus šiai priemonei Lenkijoje labai įdomūs rezultatai – net pusė milijono namų ūkių iš karto pasinaudojo šita galimybe, vadinasi tai tikrai yra aktualu“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
„Žmonės, kurie atsakingai elgiasi, prisiima atsakomybę už paskolas, susiduria su tam tikra perkamosios galios problemomis jie gali tiesiog pasiimti tas atostogas“, – pridūrė ji.
Prezidento patarėja sako, kad Lietuvos Vyriausybė turėtų įvertinti kaimyninės valstybės siūlomas priemones.
„Lenkai, kaip įprastai taiko daug įvairių paskatų gyventojams ir šios šalies, kaip ir kitų mūsų kaimynių praktiką visuomet svarbu įsivertinti ir mūsų Vyriausybei“, – sakė I. Segalovičienė.
Europos centrinis bankas pernai ir šiemet jau kelis kartus didino bazines palūkanų normas, o tai turėjo įtakos ir tarpbankinių palūkanų normai „Euribor“, nuo kurios priklauso būsto ir kitų paskolų įmokos. Šiuo metu trijų mėnesių „Euribor“ siekia 2,55 proc., 6 mėnesių – 3,01 proc., o 12 mėnesių – 3,37 procento.