Skaitytoja Vaiva pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pastebėjo gyventojo komentarą. Jo autorius rašė, kad sekmadienį vakare jo GPS rodė, neva jis yra Baltijos jūroje.
„Kadangi šįryt įvyko drono incidentas, pagalvojau, kad galbūt verta iškelti klausimą: ar šie GPS trikdžiai galėjo būti susiję su elektroninio trikdymo priemonėmis, kurios neretai naudojamos kartu su bepiločiais orlaiviais ar prieš jiems pasirodant?“ – į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Vaiva.
Iš tiesų, minimas žmogus rašo, kad sekmadienį vakare jo GPS rodė, neva jis yra Kaliningrade, prie Rasytės gyvenvietės, o vėliau „atsidūrė“ Baltijos jūroje maždaug už 27 kilometrų nuo kranto.
GPS trukdžiai iš Kaliningrado fiksuojami nuolat
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) patvirtino, kad tą parą iš Kaliningrado pusės buvo GPS signalų trukdžių.
„2025 m. liepos 27–28 d. dienomis buvo fiksuoti GNSS (Pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos – red. past.) signalų trukdžiai, sklindantys iš Karaliaučiaus teritorijos. Pastruoju metu tokie trukdžiai fiksuojami nuolat“, – atsakė RRT Komunikacijos projektų vadovė Olga Malaškevičienė.
„Oro navigacijos“ komunikacijos vadovė Ingrida Daugirdė primena, kad „Oro navigacija“ gauna informaciją iš pilotų, jei jie pastebi GPS signalo sutrikimus ir nusprendžia apie juos pranešti.
Visgi liepos 28 d., kaip ir kitomis šio mėnesio dienomis, orlaivių pilotų pranešimų apie GPS signalo trukdžius gauta panašiai kaip įprastai – reikšmingų pokyčių nefiksuota, nurodė I. Daugirdė.
GPS signalo trukdžiai iš Kaliningrado mus pasiekia ne šiaip sau – rusai juos suaktyvino artėjant baltarusių ir rusų karinėms pratyboms prie Lietuvos sienos „Zapad“. Vien šiemet sausio-gegužės mėnesiais GPS trukdžių užfiksuota per 2 tūkst. – vidutiniškai po 420 kiekvieną mėnesį.
Gegužę buvo tokių trukdžių pilotams pikas – užfiksuota net 550. Pernai sausį trukdžių užfiksuota vos 31, kai šių metų sausį pilotai dėl GPS trikdžių pasiskundė jau 450 kartų.
Lyginant visų mėnesių skaičius, akivaizdu, kad specialių trukdymų ar netikėtumų pilotams išaugo daugiau nei 10 kartų. Vis tik, lėktuvai turi įrangą, kuri leidžia saugiai orlaiviams kilti, skristi bei tūpti net ir esant GPS trukdžiams, mat jie gali priimti signalus iš antžeminės „Oro navigacijos“ įrangos. Tad, nepaisant signalo trukdžių, beveik visi skrydžiai vyksta kaip numatyta.
Kariuomenės vadas sako, kad jokio drono galėjo ir nebūti, tačiau gyventojų liudijimai rodo ką kita
Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad dėl drono tikrinamos įvairios versijos ir neatmeta, kad joks objektas į Lietuvą galėjo ir neįskristi.
„Tikrinamos ir kitos versijos – ar jis (dronas – ELTA) vis dar Lietuvoje, o gal tai yra visiškai feikas“, – LRT radijui antradienį sakė kariuomenės vadas.
„Gali būti, kad visai nebuvo jokio objekto įskridusio į Lietuvą“, – sakė R. Vaikšnoras.
Tačiau kariuomenė pati nurodė droną esą stebėjusi dar jam būnant Baltarusijoje. Gyventojų liudijimai ir užfiksuoti vaizdai taip pat rodo, kad Vilniaus apylinkėse pasirodė skraidantis objektas.
Kaip aviacijos entuziastų feisbuko grupėje dalijosi anonimas, pirmadienį apie 4:57 val. jis užfiksavo Vilniaus kryptimi iš rytų į vakarus skrendantį objektą.
„Girdėjosi tikrai garsiai. Po aviacijos šventės, ko tik nemačiau, tai galėčiau spėt, kad gal koks ir koks ir amateur (liet. mėgėjų) lėktuvėlis.
Garsas motorinio variklio, forma trikampė, panašu, kad motoras iš galo, ads-b, flightradar24.com nieko, skrido iš 110° į 290° pagal kompasą, iš video, kiek žiūriu, sparnai visai lengvai kraiposi vėjo srautuose dronas?“, – rašo pranešėjas.
Gyventojai teigė matę ir girdėję skraidyklę
Kiti gyventojai teigė taip pat girdėję ir matę skraidantį objektą.
„Praskrido mums virš namų Pavilny tarp 4:53–4:54 val. Visą 1 minutę girdėjosi, skrido žemai, lėtai“, – rašo Aistė.
„4:48 val. skambinom 112, dronas buvo pastebetas 2 km nuo Baltarusijos sienos. Kažkas rase, kad Šeškinėje buvo pastebėtas 4:57 val. Nuotolis yra apie 38 km, tai reiškia, dronas skrido virš 250 km/val.? Ar gali būti toks greitis drono?“ – klausia Kšištof.
„4:48 val. skrido virš mūsų namų, pora kilometrų nuo Baltarusijos“, – rašo anonimas.
„Girdėjau prie Kalnų parko paryčiais, bet pagalvojau, kad vaidenasi ir čia tik orlaivis ne pagal grafiką į VNO (Vilniaus oro uostą – red. past.)“, – komentuoja Agata.
„Antakalnyje, Šilo g. (nuo Sapieginės miško link miesto), kirsdamas įprastinį lėktuvų kilimo/žemėjimo maršrutą lėtai praskrido apie 04:57–05:04 val. Skrido labai žemai“, – komentuoja Greta.
Kaip netrukus paaiškėjo, tai galimai dronas. Dėl šio įvykio Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) nurodymu visiems Lietuvos gyventojams buvo išsiųstas perspėjimo pranešimas.
Apie droną pranešė gyventojai, pasieniečiai jo nefiksavo
Anot policijos generalinio komisaro Arūno Paulausko, 5 val. 55 min. Lietuvos policijos budintys pareigūnai gavo pirmą pranešimą apie tai, kad Vilniaus rajone, netoli Medininkų, buvo pastebėtas objektas, kuris panašus į droną.
Po pranešimo buvo gauti dar 4 pranešimai. Iš jų turinio, gautų koordinačių buvo patvirtinta, kad informacija apie droną yra tikra.
Per pirmąsias valandas policija dėl drono gavo apie 30 pranešimų iš visos Lietuvos. A. Paulauskas pakartojo, kad apie droną policijai pranešė ne kas kitas, o gyventojai.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas patvirtino, kad Lietuvos pasieniečiai nefiksavo galimai iš Baltarusijos įskridusio bepiločio orlaivio.
„Šiuo atveju mes būtent to objekto įskridimo į Lietuvos oro erdvę nefiksavome. Priminsiu, kad pagal kompetenciją VSAT neturi oro erdvės stebėjimo sistemų, o sienos stebėjimo sistemos, kurios prie Baltarusijos arba prie Rusijos sienos, yra skirtos sienos stebėjimui ir kontrolei“, – per spaudos konferenciją teigė jis.
„Mes neturime zenitinių kompleksų ir artimiausiu metu neturėsime ir apskritai klausimas, ar reikėtų tą turėti, nes oro gynybos sistema turėtų būti vieninga ir nefragmentuota“, – pridūrė R. Liubajevas.
VSAT vado teigimu, pasieniečiai savo turimomis priemonėmis gali neutralizuoti tik kontrabandininkų naudojamus bepiločius orlaivius. Jis taip pat pažymėjo, kad pasieniečiai turi galimybę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš droną ar kitą objektą, jei šis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
„Bet specialiųjų priemonių jų kinetiniam naikinimui, išskyrus šturmo karabinų, kurie šiandien naudojami mūsų tarnybų, neturime. Tai irgi reikia suprasti, kad objektą, kuris aukštai dideliu greičiu skrenda, neutralizuoti kinetinėmis priemonėmis, naudojant šturmo karabiną, galimybių yra nedaug“, – akcentavo R. Liubajevas.
„Žiūrint ir vertinant Ukrainos patirtį, matome, kad jie turi tam tikras specialias komandas, turi tam tikrus zenitinius prietaisus, kurie naudojami tokių objektų naikinimui, „Shahed“ dronų naikinimui ir kitų skraidančių objektų. Tokių priemonių mes neturime“, – komentavo VSAT vadas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
