Grėsmių nacionaliniams saugumui vertinimo ataskaitoje Astravas taip pat minėtas ne kartą. Tai, pasak ekspertų ir žvalgų, kelia politinę, ekonominę ir gamtinę grėsmę, o prošvaisčių Astravo projekte nesimato ir, regis, klimpstama į vis gilesnę pelkę. Naujausiomis žiniomis, Astravo AE veiklą turėtų pradėti pirmąjį 2020 m. ketvirtį.
Lietuvos pozicija kelia abejonių
Buvęs Energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad naujausiame grėsmių nacionaliniam saugumui pristatyme neišgirdo nieko naujo apie Astravo atominę elektrinę. Viskas, kas buvo išvardyta, žinota ir anksčiau.
„Pirmiausia tai tos grėsmės, kurios buvo anksčiau, niekuo nepasikeitė. Pačioje VSD ataskaitoje nieko naujo neišgirdome, tai daug kas komentavo. Grėsmės yra kelios. Pirmiausia, žinoma, branduolinės avarijos grėsmė, radioaktyvių medžiagų išmetimo į atmosferą, vandenį, sausumą, grėsmė. Šios grėsmės materializuotųsi pradėjus veikti Astravo elektrinei. Tačiau be šių grėsmių yra ir kitos. Visų pirma pati elektra.
Ji yra geopolitinis instrumentas, lygiai toks pat, kaip ir buvo dujos. Tai net rimtesnė grėsmė, nes pradėjus veikti Astravo atominei, galingi elektros srautai eis į Lietuvą ir staiga dėl natūralių priežasčių, tarkime, būtinybės stabdyti reaktorių, arba sąmoningai išjungus, Lietuva gali pakliūti į situaciją, kai staiga bus nutrauktas elektros tiekimas. Taip gali būti sukeltas „blackout'as“. Tai viena grėsmė. Kita – kainos priklausomybė. Jei Astravo elektra būtų pardavinėjama žema kaina, tai didžiulis kiekis elektros, o kainos ar kiekių pasikeitimas gali turėti negerų pasekmių energetikoje ir ekonomikoje“, – sakė energetikos ekspertas.
Anot jo, svarbu kalbėti ir apie tokias grėsmes, kaip provokacijos.
„Gali būti provokuojama, esą mūsų teritorijoje yra teroristai, kurie gali kėsintis į Astravo atominę elektrinę. Ir dėl to reikia ginkluotos operacijos tuos teroristus Lietuvos teritorijoje neutralizuoti. Tokių situacijų galima sugalvoti ir daugiau, tai yra grėsmės, kurios, beje, VSD ataskaitoje neatsispindi“, – svarstė A. Sekmokas.
Tiesa, tai teoriniai dalykai, pasak eksperto, daug reikšmingiau yra paskutinis užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pasisakymas esą tik svarbiausi „stress testai“ turėtų būti atlikti iki elektrinės darbo pradžios.
„Kyla du klausimai. Pirmas: prezidentas Gitanas Nausėda yra pasakęs, kad bus laikomasi raudonų linijų, kas liečia Astravą. Bet gi nebuvo įvardyta, kas yra tos linijos, kas po jomis slypi? Antras klausimas, ar ministras neperžengė tų raudonų linijų? Europos Komisija jau pripažino, kad yra trūkumų Astrave ir nustatė „stress testų“ reikalavimus. Kam reikia naujos komisijos? Kodėl ministras pritaria tokiam Baltarusijos žingsniui, kuris yra suprantamas tik kaip noras mažinti „stress testo“ reikalavimus?“, – svarstė ekspertas.
Pasak jo, labai svarbu žinoti, kokios yra mūsų raudonos linijos su Baltarusija ir, ar jos nėra peržengtos. Jis baiminosi, kad Lietuva pamažu sutinka su mažesniais reikalavimais, nors turėtume reikalauti, kad Astravo elektrinė iš principo neveiktų.
Šiuo metu tarp Lietuvos ir Baltarusijos yra 4 galingos aukštos įtampos elektros perdavimo linijos. Dvi iš jų eina tiesiai iš Astravo ir net nekalbama apie jų išjungimą. Nežinia, kas trukdo jas išjungti. Tas kontekstas, pasak A. Sekmoko, kelia abejonių ar mūsų valdžia nekapituliavo prieš Baltarusiją ir Astravo paleidimą.
Jis tikino, kad apie statybų kokybę Astrave liudija avarijos ir jų slėpimas.
„Kiek yra nematomų, neužfiksuotų ir nežinomų [incidentų]? Jei mes kalbėtume apie avariją Fukušimoje, kur pasekmės yra labai liūdnos, tai ten darbų kokybė ir kultūra buvo kitokia. Čia mes turime problemą, kad „Rosatom“ stato objektą ne savo valstybės teritorijoje. Reikalavimai yra mažesni, į juos kreipiama mažiau dėmesio. O Baltarusijos priežiūros tarnybos nelabai turi galių, joms trukdoma. Kokybės valdymas yra visiškai nepatenkinamas“, – kalbėjo buvęs Energetikos ministras A. Sekmokas.
Astravas, pasak jo, pastatytas turint du tikslus. Pirma, sukurti psichologinį spaudimą Lietuvai ir Vilniuj dėl artumo. Antra priežastis: Astravas pastatytas, kad būtų išnaudota Ignalinai sukurta elektros perdavimo sistema.
„Tai smarkiai sumažina investicijas. Taip pat, siekiama užsitikrinti eksporto galimybę į Lietuvą ir per Lietuvą. Mes galime reikalauti, kad elektrinė nebūtų paleista, yra tokių pavyzdžių. Tarkime, Austrija pastatė elektrinę, bet ji nebuvo paleista, lygiai taip pat Danija protestavo dėl Švedijos statomos elektrinės ir ji nepradėjo veikti. Lietuva taip pat turėtų reikalauti, kad Astravas nebūtų paleistas, gal perkelta ta elektrinė į kitą vietą. Antras veiksnys būtų neįsileisti elektros iš Baltarusijos, tai pakirstų pagrindus. Nes jie planuoja gauti pinigų, kurie užtikrintų elektrinės eksploatavimą, padengti statybos kaštus iš eksporto“, – kalbėjo ekspertas.
Anot jo, jei įsileidžiame elektrą iš Astravo, užtikriname elektrinės veikimą, o tai sudaro prielaidas antro ir trečio bloko statyboms.
„Antras blokas jau statomas, numatytas ir trečias, ketvirtas. Jei bus užtikrintas eksportas iš pirmo bloko, seks eksportas iš antro, atsiras natūrali paskata statyti ir toliau“, – sakė A. Sekmokas.
Pasak jo, mūsų pozicija nepirkti elektros kelia abejonių, nes Šiaurės-Rytų Lietuvos energetinis projektas, pastočių rekonstrukcija, kuri užtikrina galingų srautų iš Astravo palaikymą, vyksta.
„Jas rekonstravus bus užtikrintas didelių srautų kiekis. Investuojama iki 30 mln. eurų ir tuo pačiu sakoma, kad po kelių metų visos elektros linijos su Baltarusija turės būti išjungtos. Kodėl mes investuojame? Dėl kelių metų? Tai kelia didelių abejonių“, – svarstė ekspertas.
Nesidalija informacija
Energetikos ekspertas ir buvęs Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) vadovas Saulius Kutas sako, kad senokai aišku – Astravo elektrinės vieta parinkta nesilaikant techninių ir tarptautinių reikalavimų.
„Nuo pat statybų pradžios informacija apie tai, kas ten vyksta, būdavo netiksli. Arba jei jau patikslinta, tai gerokai vėliau. Dabar kiek žinau VATESI negauna visų duomenų, kurių prašo iš baltarusių. Baltarusija, kaip ir Lietuva, priklauso TATENA, kuri yra Vienoje ir privalo laikytis tų pačių taisyklių, bet vat reikalaujant duomenų, jie jų nepateikia. Tiesa, baudų tarptautinė organizacija uždėti negali, nors inspektoriai ir pasisako“, – aiškino ekspertas.
Anot jo, yra tarptautinės taisyklės, kaip reikėtų statyti atomines elektrines, bet uždrausti statyti negali. Tarptautinės organizacijos tokių teisių neturi. Visgi, jei esi organizacijos narys, privalai klausyti, ką ta organizacija sako.
„Kitoje valstybėje priimti įpareigojantį ir galutinį sprendimą tarptautinės organizacijos negali. Bet jei esi narys, privalai klausyti. Šiuo atveju nevisai pavyksta susitarti. <..> Spausti baltarusius reikia, net jei jie elektrinę paleis, mes vistiek neturime sutikti, reikia sakyti, kad ji veikia nesilaikant tarptautinių reikalavimų“, – kalbėjo S. Kutas.
Anot jo, spaudimas turi būti, svarus argumentas yra netinkama vieta. „Mes susitaikyti negalime, nes išeitų, kad skelbdami reikalavimus buvome neteisūs. Bet mes visą laiką buvome teisūs. Visgi juridiškai, veikti ar ne elektrinei, turi nutarti Baltarusija. <..> Baltarusijos reguliatorius turi paskelbti, kad elektrinė atitinka reikalavimus, o atsakingas už atominę saugą toje valstybėje operatorius – paleisti. Žinoma, viskas daroma su vyriausybės žinia“, – tikino S. Kutas.
Astravas pavojingas, nes pastatytas ne vietoje.
„Kiekvienas branduolinis objektas yra pavojingas, kad ir pats geriausias. Būtent todėl yra tiek reikalavimų, taisyklių, kruopščiai renkama vieta“, – aiškino buvęs VATESI vadovas.
Jis tikino, kad panašaus tipo reaktorių, kaip statoma Astrave, yra nemažai. Šis reaktorius naujesnis nei tas, kuris buvo eksploatuojamas Ignalinos atominėje elektrinėje.
Arti ir pavojinga
Įvairių ekspertų teigimu, jei Astrave įvyktų didelė avarija, tai pajustų Vilnius ir trečdalis visos Lietuvos gyventojų. Seismologiškai šis regionas nėra aktyvus, bet žemės drebėjimų – būta. Tarkime, 1987 metais vos 10 kilometrų nuo Astravo aikštelės įvyko net du žemės drebėjimai, kurių stiprumas siekė 2,5 balus pagal Richterio skalę. Pasirinkta Astravo elektrinės vieta taip pat reiškia, kad jos reaktoriams aušinti bus naudojamas Neries vanduo.
Astrave jau yra vykęs ne vienas incidentas, vien 2016 metais jų buvo bent 6. Skelbiama, kad didelės avarijos Astravo elektrinėje atveju būtų evakuojama 6 tūkst. Lietuvos gyventojų, esančių 30 kilometrų zonoje nuo šio branduolinio objekto.
Ši vadinamoji aktyvi apsaugos zona apima teritorijas Vilniaus rajono ir Švenčionių rajono savivaldybėse. Planą parengusi Vidaus reikalų ministerija teigia, kad jis sukurtas atsižvelgiant į nepalankiausias incidento elektrinėje aplinkybes – avarijos dydį ir nepalankias oro sąlygas.
Dokumente taip pat numatyta šimto kilometrų nuo Astravo AE prevencinė apsaugos zona, kur avarijos atveju būtų imamasi kitų atsargumo priemonių. Planu įtvirtinamos nuostatos, apibrėžiančios gyventojų apsaugos organizavimą ir vykdymą, valstybės ir savivaldybių atstovų funkcijas, visuomenės perspėjimo ir informavimo tvarką.
Gyventojų evakuacija Astravo jėgainės avarijos atvejų kainuotų iki 20 mln. eurų. Lietuva yra pagrindinė už 50 kilometrų nuo Vilniaus statomos elektrinės kritikė – jos teigimu, objektas statomas nesaugiai, nesilaikant tarptautinių įsipareigojimų, tuo metu Minskas kaltinimus neigia.
