„Mane šeimos sąvokos samprata labai liečia, tam tikrose vietose mes laikomi šeima, yra tam tikros socialinės garantijos, tačiau yra atvejų, kai mano partneris, tarkime, jei aš būčiau išvykus į užsienį, jei kažkas nutinka mano pirmajam sūnui [iš ankstesnės santuokos[, negali gauti nei informacijos, nei palydėti pas gydytoją, nebent aš sutvarkau notariškai“, – penktadienį Seime vykusioje diskusijoje „Lietuvoje gyvenančių šeimų poreikiai ir iššūkiai“ kalbėjo L. Plieniūtė.
L. Plieniūtė taip pat teigė įžvelgianti, kad dalies visuomenės akimis LGBT šeimų nariai ne tik diskriminuojami, bet ir „nelaikomi žmonėmis“.
„Kalbant apie emocinį ryšį, įsipareigojimą partneriui, jie taip pat nėra traktuojami kaip šeimos sampratoje. Tokie požiūrio dalykai liečia šias (LGBT – aut. past.) šeimas: garantijų neturėjimas vienos lyties partneriui auginant vaikus, kai jis neturi teisės pasiimti vaiko iš darželio, lydėti jį pas gydytojus, kai atsitikus nelaimei jis neturi teisės jo palaidoti, jeigu jo šeima nesutinka. Daug yra dalykų, net sunku išvardinti“, – nurodė ji.
Reflektuodamas į L. Plieniūtės pasisakymus Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Darius Trečiakauskas teigė su jais nesutinkantis nes, jo supratimu, šeimą gali sudaryti tik skirtingų lyčių, o ne tos pačios lyties asmenys.
Jis taip pat laikosi pozicijos, kad vietoje valdančiųjų inicijuojamos partnerystės tokias teises užtikrintų Seime anksčiau „valstiečių“ parengtos pataisos, kurios leistų sudaryti bendro gyvenimo sutartis.
„Visi žmonės lygūs, be jokios abejonės, mes galime pasakyti, kad visos transporto priemonės yra skirtos nuvažiuoti iš taško A į tašką B, bet nuo to, kad mes traukinį pavadinsime lėktuvu, skristi jis nepradės. Vaikas gali gimti ir atsirasti tik iš vaiko ir moters. Du vyrai, dvi moterys, kas tik tai nori – jie žmogaus nepagimdys“, – kalbėjo D. Trečiakauskas, tvirtindamas, kad argumentuodamas jis remiasi Konstitucijos 38 straipsniu.
„Reikia pradėti nuo to, ką mes vadiname šeima ir ką tūkstančius metų žmonijoj buvo galima įvardinti kaip šeima. Šeima yra, kaip ir Konstitucijoj parašyta, valstybės, tautos pamatas, nes jei nebūtų šeimos, jei šeimoj neatsirastų vaikai, tai nebūtų nei tautos, nei valstybės, nei ateities“, – pabrėžė jis.
O Konstitucijos 38 straipsnyje nurodoma, kad šeima sukuriama sudarius santuoką, ji taip pat gali kilti iš motinystės ir tėvystės.
Dėl šio straipsnio ne vienerius metus visuomenė atkakliai diskutuoja nerasdama vieningo atsakymo, ar konstitucinė šeimos samprata gali būti kildinama tik iš santuokos instituto. Tačiau 2011 m. Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad tai yra istoriškai susiklostęs šeimos modelis, kuris nereiškia, kad nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos.
„Bet kartu negali būti diskriminuojamos kitos šeimos. Vienas iš nediskriminavimo pagrindų – lytinė orientacija. Štai kodėl sąvoka Konstitucijoje yra suprantama kaip apimanti santuoką tarp vyro ir moters pagrindu sudarytą šeimą, ir kitais bendro gyvenimo pagrindais, įskaitant ir partnerystę <…> apima tiek heteroseksualias, tiek homoseksualias [šeimas] – tai KT labai aiškiai pasakė“, – KT sprendimą penktadienį vykusioje diskusijoje aiškino buvęs KT pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.
Žalimas: šeimos samprata nėra tokia primityvi
Pagal Konstituciją šeima yra laikomi kartu gyvenantys, bet nesusituokę asmenys, tarpusavyje jaučiantys ypatingą dvasinį ir kitokį ryšį, pabrėžė D. Žalimas.
„Be abejo, tai gali būti pačios įvairiausios šeimos formos. <…> Pavyzdžiui, kartu gyvenantys seneliai ir anūkai taip pat įvairiuose kontekstuose laikytini šeima, jie taip pat gintini pagal LR Konstituciją, nes jie sudaro tam tikrą bendrą ūkinį vienetą, bet kartu jie yra ugdomi vaikai, yra auklėjami ir susiję tarpusavyje emociniais ryšiais. Neturėtų būti [teigiama], kad šeima yra grindžiama santuoka, tarsi kitos formos LR neegzistuotų.
Vien dėlto jau pats šeimos apibrėžimas vienprasmiškas visiems atvejams, jis yra savaime keblus“, – nurodė jis.
Kalbėdamas toliau jis akcentavo, kad šeimos samprata „nėra tokia primityvi kaip čia dažnai mums mėginama pateikti“: „Ir juo labiau – ji negali būti suprimityvinta iki fašistinio ar nacistinio lygio“.
„Gaila XXI a. girdėti tokias mintis, nes Konstitucija gina visas šeimas, tame tarpe, ir tas, kurios yra sudarytos santuokos pagrindu, bet apsisprendžia vaikų neturėti. <…> Vaikystė yra kartu ir papildantis, ir atskiras institutas ir aš tikrai nematau jokios grėsmės vaiko interesams, jeigu jis neturėtų tėvų, bet būtų įvaikinamas ir homoseksualios poros. Ar geriau, kad vaikas augtų šeimoje ar vaikų namuose? Tai manau, kad klausimas yra retorinis kalbant apie XXI a. europietišką Lietuvą, o ne atsilikusią XIX a. valstybę“, – nurodė jis.
Dabartinė padėtis Lietuvoje, pasak D. Žalimo, jau kurį laiką yra antikonstitucinė, kadangi šalyje vis dar yra numatoma partnerystė tik tarp skirtingų lyčių asmenų. Todėl atsižvelgiant, kad Konstitucija įpareigoja vienodai ginti ir saugoti visas šeimas, visi įstatymai, anot jo, turėtų būti orientuoti į šiuos aspektus.
„Jokių šeimų nariai negali būti diskriminuojami, todėl įstatymų leidėjas turi turėti teisę ir diskreciją įgyvendinti Konstitucijos nuostatas ir priimti atitinkamą partnerystės santykius reguliuojantį įstatymą, kuris numatytų ir partnerystę tarp tos pačios lyties asmenų ir pašalintų visų kitų diskriminuojančių įstatymų nuostatas“, – nurodo D. Žalimas.
Tos pačios lyties partnerystės užtikrinimas, anot D. Žalimo, yra svarbus, nes visų žmogaus teisių išeitinis taškas – žmogaus orumas, apimantis ir pasirinkimo laisvę.
„Kiekvieno žmogaus orumas demokratinėje valstybėje turi būti ginamas. Tai yra ir visuotinė žmogaus teisių deklaracijos nuostata, ir taip yra išaiškinęs KT. <…> Taigi, yra žmogaus orumas, kuris lemia ir teisę į tam tikrą privačią gyvenimo sferą, ji be abejo apima teisę pasirinkti, kurioje šeimoje gyventi – ar sudaryti bažnytinę santuoką, ar civilinę santuoką, ar partnerystės santykius, įskaitant ir tos pačios lyties santykius. Tai man tikrai demokratinėje valstybėje yra vienas kertinių principų. Jokia dauguma neturi teisės kištis į kiekvieno žmogaus pasirinkimo klausimus“, – pabrėžė jis.
Pritardamas D. Žalimui, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys Andrius Navickas akcentavo, kad šeima „yra tai, kas vienija ir tai, kas turi jungti“, o jos samprata neturėtų būti grindžiama tik santuoka tarp vyro ir moters.
„Konstitucija sako, kad mes remiame šeimą, nes ji yra valstybės pagrindas. Šeima yra klijai. O jeigu mes vietoje klijų pradedame pumpuoti nuodus ar stiklo vatą, tai mes jau nekalbame apie vienybę. <…> Problema ta, kad mes nelabai vienas kito norime klausytis ir norime primesti vienas kitam savo pažiūras“, – kalbėjo jis
Seime pernai pavasarį pirmoje pateikimo stadijoje buvo atmestas Partnerystės įstatymo projektas, kuris būtų įtvirtinęs tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę.
Diskusijos viešoje erdvėje dėl partnerystės atsinaujino valdantiesiems siekiant pavasario sesijos metu pateikti naują Partnerystės įstatymo versiją. Jis dar nėra oficialiai įregistruotas teisės aktų bazėje.
Viena buvusio Partnerystės įstatymo projekto autorių Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen praėjusią savaitę žurnalistams sakė, kad naujas projektas dėl partnerystės bus teikiamas užsitikrinus palaikymą Seimo salėje, anot jos, to šiuo metu siekiama.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius tv3.lt teigė, kad Partnerystės įstatymo projektą planuojama pateikti iki pavasario sesijos pabaigos.
Partnerystės įteisinimui prieštarauja dalis opozicijos atstovų, sakydami, kad projekto svarstymui netinkamas laikas, nes Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste nereikia priešinti visuomenės.
Ankstesniu Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.
