Ar Lenkija gintų Lietuvą? Karybos ekspertas atsako – štai kas apibrėžta NATO sutartyje

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lenkija reikalauja, kad Rusija atkurtų Katynės žudynių memorialą

Lenkai reagavo žaibiškai: po masinių Rusijos atakų pakėlė savo naikintuvus

Ragina ruoštis pilietiniam pasipriešinimui: „Mes jau per 35 metus tiesiog miegojome“

Kalbant apie Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą gynybos srityje, Lenkija yra teigiamas pavyzdys, kaip vystyti savo gynybinius pajėgumus, sako karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis.

„Anksčiau buvo diskusija apie tai, kad Vokietijos kariuomenę turi pakeisti Lenkijos kariuomenė, kalbant apie pajėgų dislokavimus mūsų teritorijoje. Tačiau reikia pripažinti, kad Lenkija ir Baltijos valstybės rusams yra vienas ir tas pats regionas ir jeigu mes perdėsime obuolius iš vienos kišenės į kitą nuo to obuolių skaičius nepadidės.

Ir šiuo atveju Lenkija yra labai gera paskata mums toliau vystyti savo gynybinius pajėgumus. Nors ir ne visą laiką tai turėtų būti mums pavyzdys, nes Lenkijoje daug kas daroma chaotiškai ir nelabai sistemingai, faktas tas, kad Lenkijos karinės galios didinimas mums yra labai parankus“, – pažymi jis.

Lenkų pasirengimas svarbus ir dėl Suvalkų koridoriaus, nes jį užpuolęs priešas susidurtų ir su Lenkijos pajėgomis. Kita vertus, priešui net nebūtina fiziškai užimti Suvalkų koridoriaus, todėl, anot eksperto, reikia ieškoti būdų, kaip atsverti pavojų.

„Suvalkų koridorius mums buvo labai aktualus, kol Suomija ir Švedija nebuvo NATO valstybėmis. Dabar Suvalkų koridorius iš principo yra toks, koks yra. jo nepadidinsi ar neprailginsi. Mums, ko gero, dabar esmė yra padidinti praėjimo galimybes orų oru ir per jūrų uostus ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje.

Todėl būtent jūrų vartų atvėrimas ir susisiekimo oru atvėrimas mums atsvers tą pavojų, kuris galėtų susidaryti rusams pradėjus veiksmus prieš Suvalkų koridorių. Rusams netgi nereikia fiziškai užimti Suvalkų koridoriaus tam, kad galėtų apšaudyti tuos du kelius, kurie veda iš Lenkijos į Lietuvą ir atgal“, – teigia D. Antanaitis. 

Gintis pirmiausia turime patys

Pernai buvusios premjerės Ingridos Šimonytė teiginys, kad užpuolimo atveju Lenkijos įstatymai nenumato pareigos dislokuoti karius Lietuvoje, sukėlė reakcijų audrą. Kita vertus, NATO numato pareigą padėti sąjungininkams užpuolimo atveju. Tad kaip yra iš tiesų?

„Visų pirma, kiekviena valstybė yra atsakinga už savo gynybą ir tai yra apibrėžta NATO sutartyje. Kada mes kalbame, ar mus kažkas gins, visų pirma mes turime kalbėti, kad mes patys turime save apginti.

Tas pats liečia ir Lenkiją. Pirmas prioritetas yra apginti savo piliečius ir jeigu prasidės karas prieš Lietuvą ar prieš Lenkiją, be jokios abejonės, lenkams prioritetas bus būtent jų piliečiai, nes būtent jų piliečiai moka mokesčius, tarnauja jų valstybei ir yra atsakingi už savo šeimų saugumą“, – pažymi D. Antanaitis.

Nors viešumoje dažnai minimas 5-asis straipsnis, nurodantis, kad užpuolus vieną NATO šalį, kiekviena iš Aljanso narių, „įgyvendindama individualios ar kolektyvinės savigynos teisę, <...>, nedelsdama suteiks pagalbą užpultai ar užpultoms Šalims, <...> įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą“, prieš jį eina 3-iasis straipsnis.

Jame teigiama, kad NATO šalys palaiko ir plėtoja „individualų ir kolektyvinį pajėgumą ginkluotam užpuolimui atremti“. Kitaip tariant, valstybės pirmiausia turi būti pačios pasiruošusios apsiginti.

„Tol, kol NATO yra silpnos grandinės, tol ir NATO irgi yra silpna. Šią akimirką būtent Baltijos valstybės ir yra silpnosios NATO grandinės“, – kacentuoja ekspertas.

Pagal finansavimą gynybai lyderiaujame, bet trūksta kokybės

Lietuva ir Lenkija pagal skiriamą finansavimą gynybai lenkia daugelį valstybių, net ir didžiąsias, tokias kaip Prancūzija, Vokietija ir kt. Tačiau D. Antanaitis pabrėžia, kad pinigine prasme mes skiriame gerokai mažiau nei kitos šalys.

„Jeigu daiktas kainuoja tiek ir tiek eurų, jis nekainuoja procento nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) – jis kainuoja konkrečią sumą.  Todėl jeigu mes didiname savo BVP gynybai, tai dar ne faktas, kad mes didiname kokybiškai“, – komentuoja pašnekovas.

Paklausus, kaip reikėtų didinti kokybę, D. Antanaitis sako, kad ji pasiekiama per efektyvumą.

„Mes galime prisipirkti daug ir pigiai, tačiau tai bus kaip su pigiais daiktais, kuriuos naudojame ateityje: mes galime labai pigiai nusipirkti penkias skalbimo mašinas, bet bendrai paėmus negalėsime net padaryti skalbimo. Todėl kokybę turime žiūrėti ne tik šiandien, rytoj. Kokybė reiškia, kai ilgą laiką gali naudoti tą produktą. Ilgas laikas nebūtinai yra karas, bet taip pat ir mokymai, ir pan. Tai yra investicija“, – teigia ekspertas.

„Pigiai, daug yra vienas dalykas, tačiau našumas, kokybė, ilgaamžiškumas ir efektyvumas yra žymiai svarbiau. Mums reikia ne iššauti milijoną sviedinių, o kad tie milijonas sviedinių pataikytų į milijoną taikinių“, – priduria jis.

Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 m. šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo BVP kasmet.

Nausėda ir Duda stebėjo kariškių atliktą užduotį prie Suvalkų koridoriaus

NATO valstybės gynybai turi skirti mažiausiai 3,5 procento nuo bendrojo vidaus produkto. Tokį tikslą akcentuoja pratybose susitikę Lietuvos ir Lenkijos prezidentai. 

O pačiose pratybose sąjungininkai šalia gyvybiškai svarbaus Suvalkų koridoriaus pademonstravo, kaip reikia iš priešo atkovoti miesto kvartalą. 

Degantys pastatai, automatų šūviai, šarvuočiai ir kita karinė technika. Taip atrodė tarptautinės pratybos „Narsusis šernas 25“. Pagrindinis jų tikslas – atkovoti miesto kvartalą, kurį anksčiau užėmė priešai. Pratybos prasidėjo naikintuvų ataka, po kurios sekė pačio kvartalo šturmas. 

Atsiimti iš priešų kvartalą – sunki užduotis. Sąjungininkų pajėgose buvo nukautų kareivių, kuriuos netrukus evakavo šarvuočiai. Pratybos vyko gana netoli Suvalkų koridoriaus.  

„Pratybos labai netoli Suvalkų koridoriaus. Tai yra taip pat mūsų bendra didžioji atsakomybė, kuomet mes kalbame apie rytinio NATO flango gynybą“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Kvartalą jungtinės pajėgos atkovojo ir sausuma, ir oru. Sąjungininkų kariai pastatus šturmavo sraigtasparniais. 

Lenkai su savo pasiruošimu stebino kone visus Vakarus. Jau šiemet jų finansavimas gynybai siekia beveik 5 procentus bendrojo vidaus produkto. Tai reiškia, kad šiemet jų gynybai skiriama daugiau nei 40 milijardų eurų. 

„Ne tik Lenkijos ir Lietuvos kariai, bet taip pat ir mūsų sąjungininkai pademonstravo savo profesionalumą ir suteikė labai gerą pagrindą tikėtis, kad mūsų NATO bendradarbiavimas vyksta pačiu aukščiausiu lygiu“, – teigė G. Nausėda. 

Tarsis dėl didesnio gynybos finansavimo

Pratybas stebėjo Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda, kuriam kompaniją palaikė ir Lietuvos prezidentas G. Nausėda. Abu prezidentai teigė, kad birželį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Hagoje būtina sutarti dėl didesnio gynybos finansavimo. 

„3,5 procento grindys gynybos finansavimo yra tas absoliutus minimumas, kurio žemiau nusileisti mes neturime teisės“. <...> Aš galvoju, kad tai turėtų būti vienas iš svarbiausių ir įdomiausių NATO viršūnių susitikimų per pastarąjį dešimtmetį. Jis parodys, ar NATO, kaip kolektyvinės gynybos organizacija, yra stipri, atspari, ar mes pasiduodame abejonėms. <....> 

Tikiu, kad mes eisime geru keliu ir tas kelias suponuoja labai aiškią būtinybę didinti gynybos išlaidas tiek kiekvienos NATO sąjungininkės atskirai, tiek ir visos organizacijos“, – kalbėjo G. Nausėda.  

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai taip pat pabrėžė būtinybę toliau remti Rusijos užpultą Ukrainą.  

Lietuvos prezidentas taip pat tvirtino, jog Lietuvai, Latvijai ir Estijai būtina su Lenkija integruoti pasienio fortifikavimo projektus. Baltijos valstybės yra sutarusios bendradarbiauti vystant kontrmobilumo priemones pasieniuose su Rusija ir Baltarusija. Lenkijos Vyriausybė savo ruožtu yra patvirtinusi projektą, pagal kurį numatė fortifikuoti pasienį su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi.

Sekmadienį, birželio 1 d., vyks antrasis Lenkijos prezidento rinkimų turas.

Abu kandidatai – valdančiųjų centristų remiamas Rafalas Trzaskowskis ir opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) remiamas politikos naujokas Karolis Nawrockis – visuomenės nuomonės apklausose žengia labai arti vienas kito.