Į šiuos ir kitus klausimus atsakė Nacionalinio vėžio instituto (NVI) specialistai.
Kokios spinduliuotės mus supa ir ar jos yra pavojingos?
Anot Nacionalinio vėžio instituto Biomedicininės fizikos laboratorijos Atviros prieigos centro vadovo dr. Vitalijaus Karabanovo, terminas „jonizuojanti spinduliuotė“ žmonėms dažniausiai asocijuojasi su kažkuo kenksmingu ir pavojingu sveikatai. Tačiau jonizuojanti spinduliuotė plačiai naudojama ir mokslo, medicinos srityje. Taigi, kas tai per spinduliuotė?
„Jei šį klausimą užduotumėte ne man, o atsitiktiniam praeiviui, tai turbūt išgirstumėte baisųjį atsakymą – radiacija. Žmonėms jonizuojanti spinduliuotė sukelia neigiamas asociacijas, nes ši spinduliuotė yra nematoma. Tos baimės nėra be pagrindo, nes ši spinduliuotė sukelia DNR pažaidas, kurios gali lemti genetinius pokyčius arba žmogaus ląstelių mirtį. Mes, fizikai, jonizuojančia spinduliuote vadiname elementarių dalelių srautą arba elektromagnetinę spinduliuotę, kuri sukelia medžiagos jonizaciją. Šios spinduliuotės pavyzdžiai yra gama spinduliuotė, rentgeno spinduliuotė arba tam tikros dalelės, tokios, kaip alfa arba beta dalelės.
Tačiau neapsigaukite – šiais laikais jonizuoti arba gaminti jonizuojančią spinduliuotę gali įvairūs šaltiniai, pavyzdžiui, labai galingi lazeriai. Nepaisant visų baimių, susijusių su šia spinduliuote, ji mums puikiai tarnauja tiek radiologijoje, tiek radioterapijoje. Natūralu, kad dirbant su šia spinduliuote būtina naudoti tinkamas apsaugos priemones ir laikytis saugos protokolų“, – NVI pranešime spaudai pasakoja dr. V. Karabanovas.
O ar žmogaus sveikatai pavojinga elektromagnetinė spinduliuotė? „Elektromagnetine spinduliuote laikome elektromagnetinių bangų sklidimą erdvėje. Elektromagnetinė spinduliuotė daugeliui asocijuojasi su šviesa, nors elektromagnetinės spinduliuotės diapazonas yra ženkliai platesnis ir apima visas elektromagnetinio spektro sritis, įskaitant radijo bangas, mikrobangas, infraraudonąją, matomą ir ultravioletinę šviesą, rentgeno ir gama spindulius. Elektromagnetinės spinduliuotės intensyvumas priklauso nuo jos bangos ilgio. Trumpesnio bangos ilgio spinduliuotė, tokia kaip rentgeno spinduliuotė ar gama spinduliuotė, yra pavojinga, nes gali sukelti jonizaciją ir pažeisti organizmo ląsteles. Ilgabangė elektromagnetinė spinduliuotė radijo bangų ar infraraudonojo spektrinio diapazono, yra nepavojinga ir turi daugybę pritaikymų kasdieniame gyvenime“, – kas tai per spinduliuotė atsako mokslininkas.
Anot dr. V. Karabanovo, labai svarbu suprasti, kad spinduliuotė sklinda ne vien iš prietaisų. Ją taip pat skleidžia gamta ir, pagaliau, mes patys.
„Spinduliuotės fono lygis priklauso nuo daugelio faktorių, tokio, kaip vietovės geografinė padėtis, klimato sąlygos ar gyvenamoji vieta. Normalus spinduliuotės fonas yra natūrali elektromagnetinė spinduliuotė, kuri yra mus supančioje gamtoje. Gamtinį spinduliuotės foną sudaro skirtingų spinduliuotės šaltinių, tokių, kaip saulės, žemės, vandenynų ir kitų gamtinių šaltinių, suma.
Galima pasakyti, kad gamtos spinduliuotės fonas yra nuolatinis ir nepastebimas mums kasdieniame gyvenime. Tarptautinė atominės energijos agentūra nustatė, kad vidutinis gamtos spinduliuotės fonas yra apie 2,4 miliremų per metus, o vidutinis žmogaus sukeltas spinduliuotės kiekis yra apie 0,6 miliremų per metus. Šie lygiai gali skirtis priklausomai nuo regiono ar individualių veiksnių, tačiau jie leidžia suprasti, kad spinduliuotės fonas yra normalus ir nesukelia didelių sveikatos problemų. Tačiau pasitaiko atveju, kai neatsakinga žmogaus veikla gali sukelti papildomą spinduliuotę, kuri lokaliai gali viršyti saugų spinduliuotės foną“, – apie mus nuolat supančią spinduliuotę pasakoja mokslininkas.
Ar buitiniai prietaisai gali skleisti kenksmingą spinduliuotę?
Anot dr. V. Karabanovo, paskutiniu metu viešojoje erdvėje galima pamatyti daugybę spekuliacijų apie neva žmogaus sveikatai žalingas buitinių prietaisų skleidžiamas bangas. Dr. V. Karabanovas atkreipia dėmesį, kad tokioms spekuliacijoms bent jau kol kas nėra jokio mokslinio pagrindo.
„Visi mes naudojame įvairiausius buitinius prietaisus, kurie skleidžia skirtingo bangos ilgio elektromagnetinę spinduliuotę. Žiemos sezono metu daugiausiai infraraudonosios spinduliuotės skleidžia radiatoriai. Taip pat nemažai spinduliuotės skleidžia namuose sumontuotos kambarių apšvietimo sistemos. Jei kalbėtume apie elektromagnetinę spinduliuotę, daugiausia visuomenės diskusijų vyksta dėl mikrobangų krosnelių, televizorių, Wi-Fi maršrutizatorių ir mobiliųjų telefonų. Mikrobangų krosnelės naudoja aukšto dažnio elektromagnetinę spinduliuotę maisto gamybai. Nors jų spinduliuotės lygis yra gana aukštas, jos yra saugios, jei naudojamos pagal instrukciją ir yra tinkamai prižiūrimos.
Šiuolaikinių televizorių, projektorių ir monitorių skleidžiama spinduliuotė irgi atitinka tarptautinius saugos standartus ir nekelia didelės rizikos žmogaus sveikatai. Pastaruoju metu spaudoje galima sutikti daug prieštaringų nuomonių dėl Wi-Fi maršrutizatorių bei išmaniųjų mobilių telefonų, ypač, 5G ryšio naudojimo. Tačiau bent kol kas jokie patvirtinti moksliniai tyrimai neparodė aiškaus ryšio tarp mobiliojo telefono spinduliuotės ir sveikatos problemų. Tačiau jei žmogui kelia nerimą buitinio prietaiso spinduliuotės lygis, jis gali imtis papildomų priemonių, pvz., laikytis atstumo nuo prietaisų ar naudoti apsauginį ekraną. Manau, didesnė problema šiuo metu yra psichologinė priklausomybė nuo mobilių įrenginių, o ne jų skleidžiama spinduliuotė,“ – pasakoja dr. V. Karabanovas.
Sparčiai tobulėjant technologijoms, daugelis savo gyvenimo, ko gero, nebeįsivaizduoja be išmaniojo telefono ir kitų, gyvenimišką komfortą sukeliančių įrenginių. Dažniausiai tokius įrenginius žmonės laiko arti kūno. Ar tai kenksminga?
„Mobilieji telefonai ir išmanieji laikrodžiai, kaip ir bet koks kitas elektroninis įrenginys, skleidžia elektromagnetinę spinduliuotę. Tačiau, mobiliojo telefono naudojimas ir nešiojimas kišenėje ar atsakant į skambučius nekelia sveikatai kenksmingo poveikio, nes jo skleidžiamos spinduliuotės lygis yra per mažas. Tačiau, jei norite sumažinti bet kokią riziką, galite laikyti telefoną toliau nuo savo kūno, pavyzdžiui, naudoti laisvų rankų įrangą. Dėl laikymo šalia lovos naktį ir krovimo prie lovos – nėra mokslinių įrodymų kad tai kenkia jūsų sveikatai, tačiau kai kuriems žmonėms pasireiškia miego sutrikimų. Jei telefonas yra arti lovos ir jūs pastoviai gaunate pranešimus bei skambučius, tai paprasčiausiai trikdo jūsų miegą, todėl geriausia būtų laikyti telefoną toliau nuo miegamojo,“ – sako mokslininkas.
Ar kenkia ilgas darbas kompiuteriu?
Daugybė žmonių dirba kompiuteriu, prie jo praleidžia visą darbo dieną. Ar toks darbo pobūdis žalingas sveikatai? Anot NVI Medicinos fizikos skyriaus vedėjo dr. Jono Veniaus, kompiuterio ekrano skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė yra per silpna, kad pakenktų sveikatai. Tačiau netaisyklingas sėdėjimas prie kompiuterio ir darbas be pertrauktų sveikatai pakenkti gali.
„Jau ne viename tyrime yra įrodyta, kad darbas prie kompiuterio visą dieną gali turėti įtakos tam tikriems sveikatos sutrikimams. Tačiau didžioji jų dalis yra siejama su ilgu sėdėjimu, netaisyklinga sėdėsena ir įtemptu žiūrėjimu į ekraną. Neretai – ir esant netinkamam apšvietimui. Žinoma, kompiuteris ir jo monitorius yra prietaisai, kurie veikia naudodami elektros energiją. Elektromagnetinė spinduliuotė yra generuojama elektros srovei tekant įvairiais elektronikos komponentais, esančiais prietaisuose, didžiąja dalimi – kompiuterio maitinimo bloku. Tačiau ši spinduliuotė yra ypač silpna ir jokio poveikio sveikatai neturi.
Šiuolaikiniai monitoriai taip pat yra saugūs, jų elektronikos komponentų generuojama elektromagnetinė spinduliuotė nėra pavojinga. Ekranų skleidžiama šviesa yra regimojo spektro srities, t. y., analogiška spinduliuotei, kurią skleidžia šviesos lemputės, tad ir kompiuterių monitoriai mums nekelia pavojaus“, – sako dr. J. Venius.
Tačiau, kaip pabrėžia medicinos fizikas, visą dieną dirbant kompiuteriu yra rekomenduojama laikytis darbo ir poilsio režimo, bei darbo higienos reikalavimų, kurie sumažins tiek kūno, tiek akių nuovargį, atsirandantį dirbant įtemptą, sėdimą darbą:
- užtikrinti ergonomišką sėdėseną (tiesi nugara; sulenktos, bet neįtemptos rankos);
- sėdėti tinkamu atstumu nuo ekrano (ištiestos rankos atstumu);
- tinkami ekrano ryškumo nustatymai (vengti tiesioginių lempos ar saulės spindulių kritimo į ekraną, atspindžiai taipogi labai vargina akis);
- reguliarios pertraukos ir akių bei kūno mankšta.
Ar antenos turi poveikį žmogaus sveikatai?
Viešojoje erdvėje netyla diskusijos ir apie antenas bei jų ryšį su žmogaus sveikata. Kaip yra iš tiesų? Dr. J. Venius atkreipia dėmesį, kad antenų skleidžiama spinduliuotė poveikio mūsų ląstelėmis neturi.
„Šiuolaikiniame gyvenime mus supa daugybė įvairiausių antenų (dažniausiai tai būna tiek siunčiantis informaciją, tiek priimantis informaciją įrenginys), pradedant mobiliuoju telefonu ir baigiant bevieliais prietaisais, interneto ryšiu. Vis dėlto, daugiausia nerimo ir klausimų visuomenei kelia mobiliojo ryšio stotys ir antenos. Visų mus supančių antenų (siųstuvų) skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė yra ne jonizuojanti spinduliuotė, t.y. ji neturi pakankamai energijos, kad pažeistų atomus ar molekules, todėl tiesioginių pažaidų mūsų ląstelėms ar genetinei medžiagai nesukelia. Vis dėlto, neretai galima sutikti teiginius, jog ir nekenksminga, tačiau nuolat veikianti, elektromagnetinė spinduliuotė ilgainiui gali turėti neigiamų padarinių sveikatai. Bet reikia suprasti, jog elektromagnetinės spinduliuotės poveikį ir jo sukeltą žalą įvertinti yra labai sunku.
Pavyzdžiui, jei mes norėtume įvertinti saulės poveikį vieno euro monetai ir ją paliktume padėtą ant šaligatvio, tarkime, vienam mėnesiui, po mėnesio bandydami įvertinti poveikį matytume, jog moneta yra ženkliai nusitrynusi, patamsėjusi, neryški. Būtų neįmanoma atskirti kiek monetos „nusidėvėjimo” lėmė saulės šviesa, kadangi monetą veikė ir daugybė kitų, ir ko gero daug reikšmingesnių, veiksnių (pervažiavo dviratis, užmynė pėsčiasis, lijo lietus ir pan.). Analogiškai yra ir su silpna elektromagnetine spinduliuote. Dažniausiai žmogų veikia daugybė ir kitų, daug reikšmingesnių, rizikos veiksnių, o sutrikus sveikatai negalime išskirti vieno sutrikimą sukėlusio veiksnio. Be to, visų elektromagnetinius laukus kuriančių prietaisų naudojimą Lietuvoje atidžiai prižiūri atsakingos institucijos, o leidžiamos naudoti elektromagnetinės spinduliuotės normos yra bene 50 kartų mažesnės už ribines, riziką galinčias sukelti, vertes“, – sako medicinos fizikas.
Kas suteikia daugiau apšvitos: rentgeno nuotrauka ar skrydis lėktuvu?
Dar vienas, nerimą kai kuriems žmonėms keliantis dalykas – radiologiniai tyrimai. Specialistai pabrėžia, kad nors per tam tikrus radiologinius tyrimus pacientas ir gauna apšvitos, jos dozė yra griežtai kontroliuojama, be to, tokie tyrimai atliekami tik įvertinus jų būtinumą.
„Radiologinių tyrimų metu žmogaus organizmą veikia jau kita, daug energijos turinti jonizuojanti spinduliuotė. Daugiausiai apšvitos žmonės gauna kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimo metu. Šis tyrimas yra labai detalus ir išsamus, dažniausiai taikomas tik esant labai specifinėms indikacijoms. Didelės apšvitos dozės yra gaunamos ir intervencinės radiologijos procedūrose bei pozitronų emisijos tomografijos (PET/KT) ištyrimo metu.
Rentgeno ar mamografijos tyrimų metu, kai atliekama plokštuminė rentgeno nuotrauka, dozės yra dešimtis kartų mažesnės, o dantų rentgeno atveju – iki 1000 kartų mažesnės palyginti su KT metu gaunamomis dozėmis. Tačiau visų medicininių tyrimų, kurių metu yra naudojama jonizuojanti spinduliuotė, dozės yra griežtai kontroliuojamos įstaigoje dirbančių medicinos fizikų bei nuolat teikiamos Radiacinės saugos centrui. Tad pacientai gali būti ramūs, jog tyrimo metu bus gaunama mažiausia diagnostikai atlikti būtina dozė“, – pasakoja dr. J. Venius.
Medicinos fizikas atkreipia dėmesį, kad pacientai neretai nerimauja dėl rentgeno tyrimo metu gaunamos apšvitos. Dr. J. Venius ramina, kad baimintis tikrai nereikėtų – pavyzdžiui, kelias valandas skrisdamas lėktuvu keleivis patiria tiek pat apšvitos, kiek pasidaręs vieną krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką.
„Radiacinės saugos centro duomenimis, Lietuvos gyventojas iš jį supančios aplinkos dėl natūralios gamtinės spinduliuotės vidutiniškai per metus patiria apie 2,5 mSv apšvitą net ir neatliekant jokių medicininių procedūrų. Papildomai iš medicininių procedūrų žmogus vidutiniškai gauna dar ~ 0,65 mSv apšvitos per metus. Palyginimui – 1 krūtinės ląstos rentgeno nuotraukos dozė ~ 0,01 mSv. Įdomu tai, jog net ir maistas bei vanduo skleidžia tam tikrą kiekį jonizuojančiosios spinduliuotės, kurią kuria natūraliai gamtoje esantys ir į maistą ar vandenį patenkantys radioaktyvūs nuklidai. Tokia apšvita sudaro ~ 12 % visos žmogaus patiriamos apšvitos. Skrydžio metu žmonės taip pat patiria didesnę apšvitą nei žemės paviršiuje. Palyginimui, 3–4 val. skrydžio metu lėktuvo keleiviai gali patirti iki 0,01 mSv apšvitą. Taigi, viena krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka ir atitiktų maždaug 3–4 valandų trunkantį skrydį“, – palygina dr. J. Venius.
Medicinos fizikas taip pat pastebi, kad kartais pacientai gydytojų reikalauja atlikti papildomus radiologinius tyrimus, tačiau medikai tą daryti atsisako.
„Radiologiniai tyrimai, ypač tie, kurių metu yra naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, yra skiriami labai atsakingai, tik esant aiškioms indikacijoms ir kai duomenų apie paciento sveikatos būklę negalima gauti kitomis priemonėmis. Reikia suprasti, jog gydytojo tikslas yra išgydyti pacientą, o tam jam reikia turėti kuo daugiau informacijos apie paciento audinių ar organų būkles, todėl gydytojas ypatingai suinteresuotas paskirti patį informatyviausią ir saugiausią tyrimą. Jei gydytojas jums nepaskiria radiologinio tyrimo – vadinasi jis jums nėra būtinas, kad gydytojas galėtų sėkmingai įvertinti jūsų būklę ir paskirti gydymą“, – apibendrina dr. J. Venius.
