„Keičiasi ne tik ministrė, bet ir valstybės sekretoriai kartu su ja. Be abejonės, kažkokia pauzė trumpalaikė bus, bet tik tiek“, – BNS pirmadienį sakė politikas.
„Nemanau, kad neigiamos įtakos tai galėtų turėti“, – pridūrė A. Anušauskas.
Diskusijas dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje jis vadino „darbinio lygio klausimu“.
Lietuva ir Vokietija dėl šalies gynybai skirtos vokiečių brigados sutarė pernai.
Vilnius siekia, kad pilnos sudėties brigada šalyje būtų dislokuota nuolat, bet Berlyno pareigūnai viešai kartoja, jog Lietuvoje būtų tik dalis vieneto. Kita brigados dalis būtų Vokietijoje, tačiau būtų pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.
Santykių nepersonalizuoja
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas BNS teigė po ministrės atsistatydinimo besitikintis esamų santykių tęstinumo.
„Ar galima tikėtis geresnio bendradarbiavimo kuriant brigadą čia? Visą laiką galima ir reikia tikėtis, bet tai priklausys ne tik nuo Vokietijos, bet ir nuo mūsų pačių, namų darbus reikia daryti, reikia turėti infrastruktūrą. Manau, kad kartais mažiau žiūrėkime, kaip ten kitur. Neabejoju, kad Vokietija yra tokia šalis, kuri įgyvendina duotus įsipareigojimus. Taip jau yra“, – sakė parlamentaras.
Jis taip pat gyrė Ch. Lambrecht iki šiol priimtus sprendimus dėl Lietuvos saugumo.
„Jos vadovaujamu laikotarpiu turime Vokietijos priskirtą brigadą, turime tos brigados vadovavimo elementą čia, turime tai, ko anksčiau neturėjome. Vokietija rėmė mus per NATO viršūnių susitikimą Madride. Tikrai galiu padėkoti jai už darbą. Neabejoju, kad bet kuris kitas politikas, kuris bus paskirtas, tuos darbus tęs“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
A. Anušauskas taip pat akcentavo darbų tęstinumą, tačiau pabrėžė nepersonalizuojantis tarpvalstybinių santykių.
„Lietuva ir Vokietija, kaip turėjo konstruktyvius ir gerus santykius, taip, manau, ateityje mes tuos santykius ir turėsim, – sakė ministras. – Valstybių santykiai yra valstybių santykiai, nuo personalijų kažkiek priklauso, bet ne absoliučiai.“
Lūkesčiai dėl paramos Ukrainai
Ch. Lambrecht iš pareigų pasitraukė po virtinės nesėkmių tvyrojus vis daugiau abejonių dėl jos gebėjimo vadovauti ministerijai. Kas galėtų ją pakeisti, kol kas nepranešama.
57-erių politikė gynybos ministrės pareigas ėjo nuo 2021-ųjų gruodžio, kai kancleriu tapo Olafas Scholzas. Kritikai seniai teigė, kad ji netinkama šioms pareigoms, bet O. Scholzas ją palaikė.
Spaudimas Ch. Lambrecht padidėjo po socialiniuose tinkluose paskelbto naujametinio vaizdo įrašo. Jame ji teigė, kad konfliktas Ukrainoje suteikė „daug ypatingų patirčių“ ir „daugybę susitikimų su puikiais ir įdomiais žmonėmis“.
Ji atsistatydina kebliu metu, kai O. Scholzas vis labiau spaudžiamas žengti reikšmingą žingsnį į priekį dėl karinės pagalbos Ukrainai ir sutikti tiekti Kyjivui kovos tankus „Leopard 2“.
A. Anušauskas pabrėžė, kad parama Ukrainai nėra „vieno asmens apsisprendimo klausimas“. Vis dėlto jis teigė, kad naujasis ministras gali įnešti „kažką savo“.
„Tai priklauso nuo visos valdžios struktūros, kaip ji nusiteikusi ir kokiu mastu plėtoti paramą Ukrainai, – kalbėjo ministras. – Visada viliuosi, kad naujai ateinantis žmogus atitiks tuos lūkesčius, kuriuos deda ne tik Vokietijos visuomenė, bet ir mūsų – NATO rytinio flango – visuomenės, kurios žiūri į didžiąsias Vakarų valstybes ir mato jose sąjungininkus, kurie visada gali daugiau.“
Panašų lūkestį išsakė ir L. Kasčiūnas.
„Sunku komentuoti Vokietijos vidaus politikos niuansus. Tik linkiu ir trokštu, kad vokiečiai apsispręstų ir tuos ginklus Ukrainai duotų“, – sakė parlamentaras.
