Tokį žingsnį ji žengė po virtinės nesėkmių tvyrojus vis daugiau abejonių dėl jos gebėjimo vadovauti ministerijai, šaliai gaivinant ilgai pakankamo dėmesio negavusias ginkluotąsias pajėgas tuo metu, kai Rusija tęsia invaziją Ukrainoje.
„Šiandien paprašiau kanclerio atleisti mane iš federalinės gynybos ministrės pareigų“, – sakoma Ch. Lambrecht pareiškime.
Jame ji kaltina „kelis mėnesius trukusį žiniasklaidos dėmesį mano asmeniui“, o tai, pasak politikės, trukdė imtis „Vokietijos piliečių interesus atitinkančių saugumo politikos sprendimų“.
„Vertingas karių ir daugelio žmonių iš mano departamento darbas turi stovėti pirmame plane“, – sakė Ch. Lambrecht.
Kas galėtų ją pakeisti, kol kas nepranešama.
57 metų Ch. Lambrecht gynybos ministro pareigas ėjo nuo 2021-ųjų gruodžio, kai kancleriu tapo Olafas Scholzas. Kritikai seniai teigė, kad ji netinkama šioms pareigoms, bet O. Scholzas ją palaikė ir dar praėjusį mėnesį pavadino „pirmarūše gynybos ministre“.
Spaudimas ministrei padidėjo po socialiniuose tinkluose jos paskelbto naujametinio vaizdo įrašo. Berlyne per chaotiškas Naujųjų sutiktuves padarytame įraše, vos girdimai per sproginėjančių fejerverkų garsus, ministrė apmąstė metus, kurie baigėsi „Europos viduryje siautėjant karui“.
Konfliktas Ukrainoje suteikė „daug ypatingų patirčių“ ir „daugybę susitikimų su puikiais ir įdomiais žmonėmis“, savo asmeninėje „Instagram“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše sakė Ch. Lambrecht.
Pagalba Ukrainai
Ji atsistatydina kebliu metu, kai O. Scholzas vis labiau spaudžiamas žengti reikšmingą žingsnį į priekį dėl karinės pagalbos Ukrainai ir sutikti tiekti Kyjivui kovos tankus „Leopard 2“. Anksčiau šį mėnesį Vokietija sutiko skirti ukrainiečiams 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir oro gynybos sistemą „Patriot“.
Vokietija pastaraisiais mėnesiais suteikė reikšmingą pagalbą Ukrainai, įskaitant haubicas, savaeiges priešlėktuvines sistemas „Gepard“ ir pirmąją iš keturių oro gynybos sistemų IRIS-T.
Tačiau kritikai, kurių yra ir Vokietijos valdančiojoje koalicijoje, seniai skundžiasi galimu O. Scholzo nenoru didinti pagalbą. Ch. Lambrecht šiuo klausimu temdė kancleris – jis padarė daugumą svarbių pranešimų.
Ch. Lambrecht turėjo sąsajų ir su Lietuva.
Prieš pat Rusijai pradedant invaziją į Ukrainą, ji pranešė atsiųsianti daugiau karių į Lietuvoje 2017 metais dislokuotą Berlyno vadovaujamą tarptautinį batalioną.
Birželį Lietuvos ir Vokietijos vadovai sutarė, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Lietuvai siekiant, kad Vokietijos brigada šalyje pilnos sudėties būtų rotuojama nuolat, bet spalį Rukloje viešėjusi Ch. Lambrecht pareiškė, jog vienetas Lietuvoje būtų dislokuotas per dešimt dienų, esant poreikiui.
Tai sukėlė Berlyną suerzinusias diskusijas Lietuvoje dėl to, kiek rimti yra Vokietijos įsipareigojimai.
Iki 2019-ųjų, kai buvo paskirta teisingumo ministre, Ch. Lambrecht buvo tuometinio finansų ministro O. Scholzo pavaduotoja. Paskutiniais kanclerės Angelos Merkel vyriausybės darbo mėnesiais Ch. Lambrecht dirbo šeimų ir moterų reikalų ministre.
Ji buvo gerbiama dėl savo darbo šiuose postuose, bet kaip gynybos ministrę ją daug kas laikė viena silpniausių O. Scholzo vyriausybės grandžių.
Kritika Ch. Lambrecht
Gremėzdiškumu garsėjanti Gynybos ministerija ne kartą yra sugadinusi ministrų reputaciją.
Ministerijos svarba išaugo Rusijai užpuolus Ukrainą. Tai paskatino O. Scholzą paskelbti apie specialų 100 mlrd. eurų fondą Vokietijos kariuomenės modernizavimui, kurio reikėjo jau daug metų.
Praėjusį mėnesį Ch. Lambrecht atmetė užuominas, kad vyriausybė per lėtai ėmėsi šio išlaidų projekto, ir sakė, kad pareigūnai veikė greitai, bet „dėl tokių projektų turi būti atidžiai deramasi“, nes tai – mokesčių mokėtojų pinigai.
Ministrė taip pat sulaukė kritikos dėl nevykusios komunikacijos, pradedant 2022 metų sausio pranešimu, jog Vokietija nusiųs Ukrainai 5 tūkst. kareiviškų šalmų, „labai aiškiai parodydama“, kad ją palaiko.
Balandžio mėnesį ji pasiėmė savo 21 metų sūnų į skrydį kariniu sraigtasparniu. Tai iškilo į viešumą, kai jis socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbė nuotrauką, kurią, kaip pasirodė, buvo padariusi ministrė. Gynybos ministerija sakė, kad Ch. Lambrecht kreipėsi leidimo ir pati apmokėjo išlaidas, bet kritikai tvirtino, kad incidentas parodė ministrės prastą nuovoką.
Mėgėjiškas naujametinis vaizdo įrašas jos privačioje „Instagram“ paskyroje vėl pakurstė opozicijos raginimus jai pasitraukti ir tapo politinių sąjungininkų kantrybės išbandymu.
