„Karine prasme Rusijos pozicijos silpnėja ir jie tai puikiai supranta. Bet kokie jų demonstratyvūs veiksmai, kuriuos jie dabar stengiasi daryti, yra tik demonstratyvūs veiksmai“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė ministras.
„Iš esmės, Rusija, tęsdama agresyvią retoriką, politiką ir agresyvius veiksmus prieš kaimynes, aš manau, kad sulaukia kaip tik priešingo rezultato“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, Suomijai tapus Aljanso nare, Lietuvai ir Baltijos valstybėms atsivertų „šiaurinis kelias“, planuojant pastiprinimo atvykimą.
„Tai yra tai, ko Lietuva ir Baltijos regiono valstybės neturėjo. Per Suomiją iš Norvegijos“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Anot ministro, po to, kai Suomija taps NATO nare, Kaliningrado sritis taps dar labiau panašesnė į koridorių.
„Aš manau, kad Kaliningrado sritis, kuri buvo panaši į koridorių, tampa dar labiau panašesnė į koridorių ir aš manau, kad jeigu Rusijos kariniai planuotojai iš tikrųjų dirba ne vien tik pagal politinius užsakymus, kaip Ukrainos atveju, bet iš tikrųjų realiai mato situaciją, jie pamatys, kad Kaliningrado sritis tokiu atveju nėra apginama ir visiškai užblokuojama“, – teigė krašto apsaugos ministras.
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) ketvirtadienį pareiškė paramą šalies stojimui į NATO pabrėždami, kad Suomijos narystė NATO sustiprintų šalies saugumą ir „visą gynybinį aljansą“.
Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje dramatiškai pakeitė Suomijos visuomenės ir politikų nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos. Šalis nuo Antrojo pasaulinio karo laikų laikėsi neutralumo politikos.
Stoti į Aljansą svarsto ir kaimyninė Švedija.