Jos teigimu, tai ketinama įgyvendinti dislokuojant daugiau pajėgų, stiprinant NATO priešakinių batalionų pajėgas, taip pats stiprinant oro ir priešraketinę gynybą, vykdant daugiau stambaus masto karinių mokymų.
„Rusijos karas prieš Ukrainą yra esminis saugumo lūžis, kuris neišvengiamai turės ilgalaikes pasekmes. Viską keičia ir Rusijos pajėgos Baltarusijoje. NATO turi imtis konkrečių ilgalaikių priemonių stiprinant savo saugumą. Šiuo metu yra pakelta NATO greitojo reagavimo pajėgų parengtis, aktyvuoti gynybos planai“, – pranešime sakė ministras Arvydas Anušauskas.
NATO šalių gynybos ministrai taip pat aptarė ir sąjungininkių teikiamą paramą Ukrainai bei gynybos finansavimo klausimus.
Lietuvos krašto apsaugos ministras pabrėžė, kad Lietuva didina savo gynybos biudžetą, kuris turėtų pasiekti 2,52 proc. nuo BVP dar šiais metais.
Vizito Briuselyje metu A. Anušauskas, be kita ko, atskirai susitiko su Lenkijos, Danijos, Ispanijos, Rumunijos, Suomijos gynybos ministrais bei aptarė šalių karinį bendradarbiavimą dabartinėje saugumo situacijoje.
Lietuvoje jau keletą metų dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas, kurį šiemet sustiprino keli šimtai papildomų karių iš Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos.
Papildomų karių į Lietuvą žada atsiųsti ir JAV.
