„Partijos turi savo atstovus Seime ir aš tiesiog priminsiu, kad tai buvo tik pradėta diskusija. Pati diskusija vyks Seime pristatant ne tik pačią reformą, bet ir įstatymus, ir kiekvienas Seimo narys turės galimybę išsakyti savo nuomonę, diskutuoti, aiškinti, kaip būtų geriau galia padaryti ir panašiai“, – antradienį LRT sakė A. Anušauskas.
Jis taip pat teigė, kad partijų vadovai turi iniciatyvos teisę atnaujinti diskusijas dėl gynybos susitarimo, jei nori jį pildyti nuostatomis, dėl kurių nebuvo priimti sprendimai, pvz., šaukimo tvarkos.
„Šaukimo sistema yra apibrėžiama įstatymu. Partijų susitarime nėra daugelio dalykų, kurie yra įstatyme, partijos, jei nori papildyti savo susitarimus, gali diskutuoti. Viskas yra partijų pirmininkų rankose“, – pažymėjo krašto apsaugos ministras.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad galutinį sprendimą dėl šaukimo sistemos priims Seimas.
„Tačiau vis tiek sprendimų priėmėjai bus Seime, mes siūlome, mes parengėme, jie svarsto. Jeigu netiks, atmes, jei pasakys, kad šeši mėnesiai per trupai, darykim dvylika mėnesių, tai bus kita reforma, už kurią atsakys Seimas“, – kalbėjo A. Anušauskas.
A. Anušauskui sausį pristačius šaukimo reformą opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis išsakė poziciją, kad prieš viešai paskelbiant siūlymus reikėjo bent pradėti diskusijas su nacionalinį susitarimą dėl gynybos pasirašiusiomis partijomis.
Parlamentinių partijų vadovai liepą Seime pasirašė naują susitarimą dėl gynybos. Jame numatyti didinti šauktinių skaičių. Konservatoriai susitarimą pasirašė su išlyga, pridėdami atskirąją nuomonę, jog sieks visuotinės karo prievolės nuo 2028 metų.
A. Anušausko sausio pradžioje pristatyta reforma siūloma, kad pagrindinė privalomoji tarnyba truktų pusmetį, bet būtų įvesta daugiau jos alternatyvų, o šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkst. vietoj dabartinių 3,8 tūkstančio.
Pusė šešių mėnesių tarnybą atlikusių šauktinių iš karto būtų priskirti rezervui, kita pusė dar tris mėnesius toliau testų tarnybą savanoriškai, už pastarąjį laikotarpį jiems būtų mokama profesinės karo tarnybos kario alga.
Be to, kariuomenei būtų suteikta galimybė trims mėnesiams pašaukti studijas baigusius jaunuolius trūkstamoms specialybėms.
Reformą ketinama įgyvendinti palaipsniui nuo 2024-ųjų iki 2027, jai turės pritarti Seimas.
Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys yra pažymėjęs, kad reforma siekiama ilgainiui ginkluotosiose pajėgose turėti 40 tūkst. aktyviojo rezervo karių. Šiuo metu rezervą sudaro 27 tūkst. asmenų.
Dalinį šaukimą į Lietuvos kariuomenę Seimas atnaujino 2015 metų pavasarį, kilus susirūpinimui dėl saugumo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje tarp Maskvos remiamų separatistų ir Ukrainos pajėgų.
Šiuo metu privalomajai tarnybai šaukiami 18–23 metų jaunuoliai, tačiau taip pat tokia prievolė tenka vaikinams iki 26-erių, jei jų tarnyba buvo atidėta dėl studijų aukštojoje mokykloje. Tarnauti šauktinėmis gali ir merginos, bet tik savanoriškai.
