Vyriausybė leido visiems mokiniams grįžti į klases mokytis. Tiesa, dėl mokyklų atvėrimo sprendžia pačios savivaldybės. Ten, kur mokinius į klases nuspręsta grąžinti, visi 5–11 klasių mokiniai ir kai kurių savivaldybių pradinukai turi testuotis. Priešingu atveju, jie turi ir toliau mokytis nuotoliniu būdu.
Bent vienam mokiniui klasėje nesutikus testuotis, mokytojas privalo pamoką vesti dviem būdais – ir klasėje esantiems vaikams, ir nuotoliu besimokantiems. Tai vadinama hibridinėmis pamokomis. Todėl, kaip sako švietimo bendruomenė, didėja mokytojų krūvis, už kurį mokytojams nėra atlyginama.
Hibridinės pamokos vargina pedagogus
Švietimo ekspertė, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorė Renata Bilbokaitė pastebi, kad nors šalies pedagogai yra savo srities profesionalai ir sugeba dirbti įvairiomis aplinkybėmis, švietimo darbuotojai šiuo metu susiduria su įvairiais iššūkiais.
Vienas jų – minėtu atveju mokytojams tenka dirbti dvigubai. Reikia rūpintis tais, kurie yra klasėje ir tais, kurie mokosi per kompiuterio ekraną.
„Valdyti įrankius ar priemones fizinei ir virtualiai erdvei tuo pačiu metu yra sudėtinga ir imlu laikui – reikia dirbti ir su auditorijoje esančiais, ir namuose esančiais mokiniais – t.y., užtikrinti, kad mokiniai galėtų pasiekti vienodą mokymosi pažangą.
Čia reikia užtikrinti, kad abi auditorijos gerai girdi, mato, parengti užduotis – vienas padalinti fiziškai, kitas padalinti virtualiai, sutikrinti atsakymus ir įsitikinti, kad visi suprato ir panašiai. Žinoma, kad tai iššūkis ir papildomas pasirengimas, o tai reiškia – padidintas krūvis“, – tv3.lt komentuoja R. Bilbokaitė.
Ekspertė priduria, kad hibridinės pamokos pasaulyje nėra naujiena. Pavyzdžiui, atokiose Norvegijos, Kanados ir Škotijos mokyklose dėl karšto klimato ir įvairių specifiškumų mokiniams yra sudarytos galimybės mokytis virtualiai. Taigi ten dalis mokinių mokosi kontaktiniu būdu klasėse, o kita dalis gali mokytis ir per nuotolį.
Tačiau, pasak R. Bilbokaitės, toks ugdymo procesas kelia papildomų iššūkių. Sunkiau ne tik mokytojams, bet ir mokiniams.
„Mokiniams taip pat sunku – su vienais užduotis atliksi virtualiai, su kitais gal fiziškai. Pedagogui sunku stebėti dvi skirtingas grupes – vienus fiziškai, kitus virtualiai – turime tik po dvi akis – jei jos stebi fizinę erdvę, vadinasi, virtualioje jų nebeužtenka. Tarsi turi dubliuoti save kaip fantastiniuose filmuose – vienu metu būti ir čia, ir ten.
Jau nekalbu apie įrangos užstrigimo, interneto ryšio trikdžių galimybes ir t.t. Juk retas turime kiekvienoje klasėje aukšto pilotažo konferencijų stiliaus įrangą, kur mokytojo pamoką transliuoja lyg TV ekrane kiekvienam esančiam namuose“, – komentuoja R. Bilbokaitė.
Siūlo skirti priedus mokytojams
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas taip pat pastebi, kad šiuo metu krūviai pedagogams yra gerokai padidėję. Kaip sako pašnekovas, kai kurie mokytojai šiuo metu išties dirba dvigubą darbą, tačiau tai, pasak jo, nėra dažnas reiškinys.
„Girdžiu tokius variantus, kad taip vyksta. Visi to labai nenorėtų, bet, man atrodo, tai nėra masinis reiškinys. Labai nedaug kur savivaldybėse grįžo 5–11 klasių mokiniai. Tos problemos pavienės, o ministerija kaip ir neliepė. Jie pasakė, kad jūs turite užtikrinti iš tų pačių lėšų, kad tai dvigubas darbas, jeigu jūs negalite, tai ir negrįžkite – buvo tokia rekomendacija. Kaip ir kaltų nėra“, – tv3.lt komentuoja A. Navickas.
Pasak LŠDPS pirmininko, pedagogai sutiktų, jei problema būtų sprendžiama apmokant už padidėjusius krūvius.
„Kreipėmės į Vyriausybę ir tai akcentavome, kad yra padidėjęs darbo krūvis tokiomis nenumatytomis sąlygomis. Iš Vyriausybės gavome atsakymą, kad jie siekia kontaktinio ugdymo, kad kuo greičiau būtų grįžta. Toks ir buvo atsakymas, daugiau jokių kalbų apie priedus nebuvo“, – apie problemą pasakoja A. Navickas.
Pašnekovas teigia, kad priedai prie algos galėtų būti skiriami darbo krūviui padidėjus 30 proc. Manoma, kad šiuo metu pedagogų krūviai yra išaugę daugiau nei tiek.
Situacija dėl apmokėjimo ne visur vienoda
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas sako, kad sąjunga pedagogų skundų gauna nuolat. Jie yra pervargę, didelė dalis nusprendžia palikti savo darbo vietas.
„Akivaizdu, kad per visą pandemiją būtent mokytojams tenka didžiausias krūvis, nes savivaldybės ir vyriausybė nesugebėjo parodyti lyderystės. Skundų gauname nuolat, mokytojai pervargę, neaišku ko laukti naujais mokslo metais. Situaciją gerai iliustruoja skaičiai, kiek mokytojų nusprendžia palikti mokyklas“, – tv3.lt komentuoja E. Milešinas.
Vis dėlto didžioji dalis pedagogų, nors ir sunkiai, tačiau prisitaiko prie dabartinių darbo sąlygų. Tačiau susidaro įspūdis, jog švietimas apskritai nėra prioritetas, todėl sprendimai neaiškūs.
„Pandemijos atšaukti ar pakeisti negali niekas, tačiau valdyti pandemiją ir priimti protingus sprendimus galima. Didžiausia bėda – kad nei Vyriausybės atstovės, nei savivaldybių merai neturi žalio supratimo kaip vyksta mokymo procesas, todėl didžioji dalis sprendimų yra nepagrįsti ir nelogiški.
Užtektų kelias dienas praleisti mokykloje, pažiūrėti kaip vyksta procesas ir kokių sprendimų reikia. Tačiau kadangi švietimas nėra prioritetas, niekas iš žmonių rinktų atstovų nesivargina“, – sako E. Milešinas.
LŠMPS pirmininkas sako, kad bendrai pritaikyti apmokėjimo už padidėjusį krūvį problemos visiems pedagogams negalima. Esą kai kur šiuo klausimu bėdų nėra.
„Sakyti, kad papildomas krūvis niekur nėra apmokamas nebūtų teisinga. Visokių savivaldybių yra. Tačiau problemų dėl padidėjusio krūvio apmokėjimo yra. Dažnai padedame tokias situacijas spręsti. Kalbant apie atlygio dydį, kiekvienu konkrečiu atveju jis labai skiriasi, todėl pritaikyti bendrą formulę būtų sudėtinga“, – komentuoja E. Milešinas.
Pinigai paskatintų, būtų kaip padėka
R. Bilbokaitė pastebi, kad krūviai mokytojams išaugo dar ir dėl to, kad visą mokymosi medžiagą bei užduotis pedagogams teko perkelti į virtualią erdvę. Tai primena savotiškas kraustynes, tik kad laisvadienių persikraustyti niekas nedavė ir tai padaryti reikėjo kartu vedant pamokas.
„Kai žmonės kraustosi į kitus namus, dažnai oficialiai prašo darbdavio atostogų – vadinasi, visi suprantame, kad daiktų pernešimas ar pervežimas tikrai užims daug laiko ir pastangų. Švietimas ir jo proceso dalyviai visi persikraustėme į virtualią erdvę – viską, kas tiek metų buvo fiziška, turėjome perkraustyti į virtualią aplinką.
Ir niekas nedavė jokių atostogų, priešingai, kaip įprasta ekstremalių situacijų metu, dar buvo stipriai jaučiamas nerimas, įtampa ir baimė susirgti bei didžiulis stresas dėl noro pasiekti kokybę ir virtualiu būdu“, – pastebi R. Bilbokaitė.
Specialistė taip pat mano, kad piniginiai priedai pedagogams galėtų būti kaip paskatinamoji priemonė, jei lėšų užtektų.
„Jei būtų įmanoma rasti lėšų valstybėje, paskatinti pedagogus nors vienkartiniu piniginiu priedu – tai būtų savotiškas pagerbimas tų, kurie padarė viską, kad investicija (o ugdymas būtent ir yra svarbiausia investicija) į jauną žmogų būtų užtikrinta ir tęsiama bet kokiomis aplinkybėmis. Na, bet čia jau valstybės biudžeto klausimas, norėti galime, klausimas, ar galime norus paversti realybe“, – komentuoja R. Bilbokaitė.
Tačiau pašnekovės teigimu, pirmiausia turėtų atsirasti pagarba pedagogams – tiek vieša ir visuotinė, tiek kiekvieno žmogaus asmeninė.
„Pandemija suvienijo švietimą: vieni su kitais dalinomės informacija, medžiaga, užduotimis, rėmėme vienas kitą psichologiškai, atlaikėme visas įtampas ir dar labiau sutvirtėjome. Pasigendu to visuotinio didžiavimosi, o tikrai yra kuo. Juk kai vaikui rašome pažymį, tai rašome įvertindami jo asmeninę pažangą, jo asmeninę ūgtį.
Sakau drąsiai – švietimas per pusantrų metų tiek paaugo išplėsdamas savo ribas, kad tai ateičiai duos labai didelį postūmį į progresą, nesvarbu, kad esame linkę nuolat pastebėti trūkumus, toks jau tautos bruožas... Nepamirškime, kad už šios švietimo situacijos slypi daug triūso reikalaujantis pedagogų darbas. Jiems už tai reikia dėkoti“, – sako R. Bilbokaitė.
Moksleiviams situacija atrodo juokinga
Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė Karolina Pralgauskytė sako, kad dar prieš Vyriausybei priimant sprendimus dėl moksleivių grąžinimo į mokyklas, LMS atliko apklausą. Jos metu paaiškėjo, kad didžioji dalis 5–11 klasių moksleivių į mokyklas grįžti nenori.
„Mūsų pozicija visuomet buvo neigiama ir mes pasisakėme prieš grįžimą. Ši situacija, kad dalis moksleivių mokosi namuose, o dalis kontaktiniu būdu, yra pakankamai juokinga. Matome, kad tai sukelia papildomų sunkumų ne tik mokytojams, bet ir patiems moksleiviams. Jaučiasi tam tikra diskriminacija, kai tam tikra dalis gali gyvai bendrauti, o kita ne“, – tv3.lt komentuoja K. Pralgauskytė.
Vis dėlto, didžiausia problema, moksleivių akimis, patikimos informacijos apie testavimą stygius. Dalis mokinių testuotis nenori arba su tuo nesutinka jų tėvai.
Dar kiek anksčiau skelbta, kad 26 šalies savivaldybės paskelbė, kad mokinių į mokyklas šiemet negrąžins visai.
Mokantis savarankiškai – neištaisomos spragos
Nesutinkantys testuotis mokiniai mokytis turi nuotoliniu būdu. Tačiau tarp jų pasitaiko tokių, kurie neturi galimybės prisijungti į nuotolines pamokas.
R. Bilbokaitė sako, kad vien nuotolinis mokymasis pažeria iššūkių mokiniams – ne visa medžiaga yra prieinama, kai kurios sistemos gali strigti ir t.t. Todėl papildomų pastangų reikia ir mokytojams, ir mokiniams. Tačiau visiškai palikti mokinius mokytis savarankiškai irgi yra neteisinga.
„Tačiau apie visišką savarankišką mokymąsi – kai negali nei klasėje, nei virtualiai mokytis – aš net nedrįsčiau kalbėti – juk mokykla dar ne universitetas. Mokyklos programos – ne universitetinės studijos, kad mes darytume prielaidą, jog mokinio savarankiško mokymosi lygis toks aukštas, kad jam užtenka tik konsultacijų.
Žinoma, šalyje turime labai gabių mokinių, bet kas tuo atveju, jei turime mokymosi sunkumų? Turime galvoti, kaip užtikrinti visiems sąlygas mokytis, bent jau hibridiniu būdu – kad bent stebėtų pamokas virtualiai, atliktų kartu užduotis. Jei paliksime vaikus mokytis vien savarankiškai, visiškai nebevaldysime situacijos – trumpą laikotarpį gal dar nieko, bet ilgesniu periodu – regresija garantuota ir mokymosi spragos bus sunkiai ištaisomos“, – dalinasi R. Bilbokaitė.
LMS prezidentė K. Pralgauskytė teigia, kad sąjunga dar negavo mokinių skundų dėl tokios situacijos.
„Tokiu atveju tikrai reikia kreiptis į mokytojus, administraciją, nes kiekvienas moksleivis iki 16 m. privalo gauti bendrąjį ugdymą. Į mus niekas nesikreipė ir mes diskutuodami su moksleiviais netgi girdime, kad kai kurios mokyklos puikiai prisitaikė prie nuotolinio ugdymo, viskas vyksta pakankamai mokybiškai“, – komentuoja K. Pralgauskytė.
„Visi siaubingai pervargo“
Ekspertė R. Bilbokaitė sako, kad pandemija turėjo įtakos švietimui. Vien tai, kad reikėjo staigiai persiorientuoti ir ugdymo procesą pradėti vykdyti visiškai kitokiu būdu, stipriai pakeitė požiūrį į ugdymo procesą.
„Pirmiausiai, visi siaubingai pervargo, nes darbo valandos neaišku, kada prasideda ir kada baigiasi; antra – niekaip negali pasiekti norimo rezultato, nes tai technika stringa, tai kažkas suserga, tai dėl nuovargio ar nedalyvavimo kažko nepadaro – toks chaosas, kognityvinis disonansas, bet visi laikomės idėjos, kad iš chaoso gimsta tvarka, todėl iki šiol dominuoja noras kartu pasiekti gerus rezultatus“, – situaciją apžvelgia R. Bilbokaitė.
Šiuo metu taip pat tvyro nežinia, kokia laukia ateitis, į ką investuoti.
„Neaišku, kur investuoti – ar tęsti mokymosi transportavimą į virtualią erdvę, nes tai užima daug laiko, ar tai bus laikinas etapas ir grįšime vėl į klases visam laikui – tokia situacija iš dalies pykdo, nes skiri laiko pasirengimui ir žinai, kad gal niekada nebereikės tokių parengtų priemonių ir panašiai – tiesiog suvoki, kad švaistai laiką“, – pastebi specialistė.
Pedagogus pasak specialistės erzina ir tai, kad nesvarbu, kokių rezultatų mokiniai pasiektų, visi vis tiek koncentruojasi į egzaminų rezultatus ir metinius vidurkius. Mokiniai, tėvai ir vadovai lieka nepatenkinti, o tai pedagogams ypač kelia stresą.
BNS dar praėjusią savaitę skelbė, kad Vyriausybei leidus grąžinti į mokyklas 5–11 klasių moksleivius, didesnė dalis savivaldybių iki mokslo metų pabaigos nusprendė likti prie nuotolinio jų ugdymo.
Lietuvos savivaldybių asociacijos atliktoje apklausoje 26 savivaldybės iš 43 atsakiusiųjų į apklausą tvirtino, kad iki mokslo metų pabaigos moksleivių į klases nebegrąžins visiškai. Tarp šitaip apsisprendusiųjų yra ir Šiaulių, Klaipėdos savivaldybės, tačiau ir kituose didžiuosiuose miestuose grįžimas numatytas tik keliose mokyklose.
16 savivaldybių nurodė, jog 5–11 klasių moksleiviai į klases grįš dalyje, t.y. bent vienoje iš mokyklų, nors keliose klasėse. Tai, kad visose įstaigose taikys tik kontaktinį arba mišrų mokymą, nurodė viena – Kretingos rajono savivaldybė.
Vyriausybė leido atnaujinti šių klasių ugdymą mokyklose tik su būtina sąlyga – šie moksleiviai ir pedagogai turi periodiškai tikrintis dėl Covid-19. Dauguma savivaldybių tvirtina, kad kontaktinio ugdymo nuspręsta neatnaujinti, nes su tuo nesutinka tėvai, didesnė dalis savivaldybių, nurodžiusių, kad sutiko atnaujinti kontaktinį ugdymą, taip pat informavo, kad tai padarys tik kai kuriose mokyklose ir tik keliose klasėse.
