„Dabar politiniame gyvenime tam tikrų išlygų turi ūkininkai, akademinį, kūrybinį darbą dirbantys asmenys. Turiu omenyje, kad kai kurie politikai gali rašyti knygas ar eiles, kai kas dainuoja ir gauna už tai papildomą atlygį. Manau, kad tą pačią galimybę reikėtų suteikti ir merams“, – sako LSA vadovas M. Sinkevičius.
Jis neabejoja, kad merų atlyginimai Lietuvoje yra nekonkurencingi, neadekvatūs, vertinant jiems tenkančias atsakomybes, užduotis. Anot jo, dėl tokios situacijos į vietos valdžią nesiveržia jauni, ambicingi ir kompetencijų turintys asmenys.
„Jeigu aš, Jonavos meras, uždirbu apie 2000 eurų, jei Vilniaus meras uždirba apie 2300–2400 eurų po mokesčių, tai nežinau, ar tokie atvejai žmonėms daro įspūdį, žinant, kokia ekonominė situacija Lietuvoje, kokie apskritai vadovų atlygiai yra ne tik viešajame, bet ir privačiame sektoriuje“, – LRT.lt sakė M. Sinkevičius.
Dabar miestų ir rajonų savivaldybių merai ir vicemerai yra valstybės politikai, kurių darbo užmokestis, kaip nurodoma Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, susideda iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus.
V. Valentinavičius: „Jokių papildomų darbų“
Papildomas darbas merams – ne išeitis. Tuo įsitikinęs Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Virgis Valentinavičius. Jo teigimu, miestų vadovams reikia kelti atlyginimus, o dėl jų leisti apsispręsti savivaldybių taryboms, bet ne centrinei valdžiai.
„Toks papildomas uždarbiavimas vadovaujant miestui atrodo tiesiog juokingai. Be to, Lietuvoje, kaip įprasta, atsiranda interesų konfliktai. Jokių papildomų darbų, bet geresnis atlyginimas pagrindiniame darbe“, – pabrėžia V. Valentinavičius.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Bernaras Ivanovas teigia, kad LSA prezidentas pareiškimu apie papildomas darbo galimybes merams truputėlį gudrauja arba nenori pasakyti visko, ką būtų galima bendrai apie situaciją savivaldoje pasakyti.
„Kalbama apie tas algas iš neturėjimo ką veikti, noro užpildyti politinę dienotvarkę kažkuo. Arba dalis istorijos yra tik priedanga, kad ne tik Seimo nariams atlyginimai būtų pakelti, bet ir teisėjams, valdininkams, premjerams. <…> Algos čia visiškai niekuo dėtos. Pas mus savivalda yra užspausta dar nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Labai buvo bijoma Šalčininkų rajono, kad autonomininkai pradės kelti galvas. Todėl savivalda ir buvo pastatyta į totalią centro kontrolę, kad, neduok Dieve, kažkoks Lietuvos regionas pradėtų krutėti. Merams ir savivaldos institucijoms supančiotos rankos“, – nurodo B. Ivanovas.
Jei merams ir būtų leidžiama imtis papildomų apmokamų veiklų, kiltų klausimas, ar pastarieji galėtų tinkamai atlikti atsakingas pareigas savivaldoje.
„Gabūs, jauni žmonės gali greiti atlikti viską. Bet už laiką, skirtą darbui, svarbiau, kad nebūtų interesų konflikto. O kai atsiranda papildomi uždarbiai, atsiranda ir interesų konfliktai. Tai yra žymiai blogiau. Lietuvoje ir taip pakantumo interesų konfliktams slenkstis yra labai žemas“, – tvirtina V. Valentinavičius.
Paskutinysis garsiai žiniasklaidoje nuskambėjęs galimas interesų konfliktas savivaldoje – Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) akiratyje atsidūręs Kauno mero Visvaldo Matijošaičio sūnus, miesto tarybos narys Šarūnas Matijošaitis po to, kai galimai naudodamasis neskaidria schema už mažesnę nei rinkos kainą įgijo 2,5 mln. eurų vertės žemės sklypų.
„Bet kurioje civilizuotoje šalyje visi užsimerkę pasakytų, kad tai yra didžiulis interesų konfliktas, kuris turi būti labai griežtai baudžiamas. Kaip matome, Kaune į tokius dalykus žiūrima filosofiškai, ir tai labai blogas pavyzdys visai Lietuvai. Tai aš įsivaizduoju, kad su papildomais uždarbiais gal ne taip stambiai, kaip Kaune, bet interesų konflikto situacijų tik daugėtų“, – tvirtino V. Valentinavičius.
Naudojami kriterijai yra dirbtiniai?
Pagal dabartinę tvarką, didžiausią poveikį miestų vadovų atlyginimams turi sukauptas stažas ir gyventojų skaičius savivaldybėje.
B. Ivanovas sako, kad tokia tvarka yra nelogiška – visų merų algas reiktų suvienodinti.
„Reiktų maksimaliai suvienodinti viską, tai bus mažiau tų, kurie skaičiuoja, tikrina, vertina. Pas mus yra pagrindinė problema, kad yra per daug administruojančių administratorius. Kuo tu daugiau visokių kriterijų prigalvoji, tuo daugiau parazitų prilenda. Todėl kuo paprastesnė sistema, kuo mažiau tikrinimų, yra geriau. Todėl geriau būtų suvienodinti bendrai“, – paaiškino jis.
Vis tik V. Valentinavičius sako, kad atlyginimo dydžio nustatymą reiktų palikti pačioms savivaldybėms.
„Dabar naudojami kriterijai yra labai paviršutiniški ir dirbtiniai. Jeigu meras gerai dirba, jis yra mažesniame savivaldos mieste, su mažiau gyventojų, kur gali padaryti daugiau, tai galėtų būti įvertinta didesniu atlyginimu. Pavyzdžiui, savivaldybėje, kurioje yra labai daug žmonių. Čia reikėtų palikti spręsti politikams, koks algų lygis yra reikalingas toje konkrečioje savivaldybėje“, – aiškina jis.
Įstatyme numatyta, kad merų, vicemerų algoms taikomą priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro 1 proc. pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus, tačiau šio priedo dydis neturi viršyti 30 proc. pareiginės algos. Kitaip tariant, ilgiausiai valstybės tarnyboje pradirbę merai gali tikėtis didesnių algų.
Premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas valstybės tarnybos klausimais Vitas Vasiliauskas pažymėjo, kad valstybės tarnybos pertvarkoje numatytas valstybės tarnautojų, valstybės politikų, tarp kurių – ir merų bei vicemerų, algų didinimas, atlyginimų skaičiavimo mechanizmo keitimas. Pokytis įsigaliotų po rinkimų, tai yra, 2023 metais.
Kaip pritraukti daugiau norinčių į merus?
Mero darbas yra nepatraukli pozicija „sąžiningam, dirbti norinčiam, atsakingam žmogui“, įsitikinęs B. Ivanovas.
„Pati sistema, ne tik atlyginimai, bet dėl savivaldos kreivo sustygavimo yra nepatraukli. O patraukli yra tik administratoriams. <…> Mūsų nelaimė ta Lietuvos savivalda ir jos labai apgailėtina padėtis, kai gali rinktis arba labai blogą variantą arba blogą“, – tvirtina politologas.
Kad mero pozicija būtų patrauklesnė, anot V. Valentinavičiaus, reiktų konstitucinių pakeitimų – savarankiškumo didinimo.
„Pats žodis „savivaldybė“ reikštų daugiau. Dabar savivaldybės priklausomos nuo centrinės valdžios. Manau, kad per daug. <...> Didinant politinį ir finansinį savivaldybių savarankiškumą, savivaldybių politika taptų ir patrauklesnė, ir prasmingesnė. Tada vietos politikams būtų aiškesnės jų kompetencijos – ką jie gali padaryti, ko jie negali padaryti. O dabar, aš įsivaizduoju, kad daugelį žmonių atgraso per didelė priklausomybė nuo centrinės valdžios. Maždaug: „ką išprašysi, tą ir turėsi“, – sako V. Valentinavičius.
Jam antrina ir VDU docentas B. Ivanovas: „Reikalinga ir labai rimta ir kompleksinė savivaldos reforma. Reikia keisti iš esmės ne tik funkcijas, peržiūrėti pavaldumą pačių merų. Reikia keisti savivaldos tarybų ir merų rinkimų tvarką. Reikia peržiūrėti kompetencijas savivaldybių ir jų santykį su vykdomąją valdžia. O tokiomis fragmentiškomis, kosmetinėmis priemonėmis ir pasiūlymais to nepadarysi. Jie rodo tik vieną dalyką – mūsų politikai ir merai nesupranta pačios problemos gilumo. Tai yra esminė problema, ir aš netikiu, kad tokios priemonės padės. Mes gi matome, kad Seimo narys vysto kūrybinę veiklą – keliauja su žmona, ir niekas nieko negali pasakyti. Jokio būdo prikibti nėra, tu gali tik gėdyti tuos žmones“.
Prakalbo apie merų kadencijas
Dar viena svarbi problema, kurią išskiria ekspertai – merų kadencijų nebuvimas. Apie jo svarbą pernai metų pavasarį kalbėjo ir Konstitucinis Teismas (KT).
„Kadencijų skaičių reikėtų riboti, nes Lietuva turi labai karčios patirties. Dažnai pasidaro labai blogai savivaldybėse, kuriose įsitvirtina viena politinė jėga. Žmonės praranda pasirinkimą.
Savivaldybėse žmonės labai priklausomi nuo to, kas yra valdžioje toje konkrečioje savivaldybėje. Mes žinome, kad Šalčininkų, Radviliškio, Lazdijų savivaldybėse viena jėga įsitvirtino taip, kad ten tapo neįmanoma „išmušti“ ir pakeisti ką nors. Kilo problemų su atskaitomybe ir skaidrumu. Pavyzdžiui, Širvintose vietinė valdžia užvaldė žiniasklaidą. Žmonėms prarado galimybę suprasti, kaip ta valdžia vykdoma. Jie priversti balsuoti už vieną ir tą patį asmenį, nes nuo jo tiesiogiai viskas priklauso. Kadencijų įvedimas, manau būtų labai svarbus dalykas“, – pabrėžia V. Valentinavičius.
„Ne daugiau dviejų kadencijų po ketverius metus. To pilnai pakanka“, – priduria jis.
Tačiau B. Ivanovas įsitikinęs, kad merų kadencijos problemų savivaldoje neišsitaisys.
„Čia gerokai gilesnė pelkė nei mes galime įsivaizduoti. Ir žinoma, tomis kadencijomis situacijos tu nepataisysi. Žmonės moka prisitaikyti – kaip tas šuo kariamas pripranta. Nesėdės koks Jonas Jonaitis, tai sėdės jo sūnus, paskui marti, anūkas ar dar kas nors. Bus ieškoma būdų, kaip nepaleisti ir toliau savivaldybę melžti. Pas mus žmonės šioje vietoje kūrybingi – sovietmečio išmokyti. Todėl tokiais sprendimais tu nelabai ką padarysi“, – tvirtino ekspertas.
