„JAV tikslas yra, kad šalys, su kuriomis glaudžiai dirbame, imtųsi veiksmų, kurie padėtų apsaugoti jų ir mūsų, kaip sąjungininkės, saugumą“, – interviu BNS sakė ambasadorius.
Diplomatas atsisakė detaliau komentuoti konsultacijas tarp Lietuvos ir JAV vyriausybių dėl dvišalės deklaracijos pasirašymo, sekant Estijos ir Lenkijos pavyzdžiu – diplomatas apsiribojo komentaru, kad šiuo klausimu kalbama su įvairiomis valstybėmis.
„Dirbame su įvairiomis šalimis dėl tokių susitarimų. Nedetalizuosiu pokalbių, kuriuos palaikome su kitomis vyriausybėmis, bet pasakysiu, kad šiuo klausimu tokia yra visuotinė Jungtinių Valstijų politika“, – kalbėjo R. Gilchristas.
Už kibernetinį saugumą atsakingas krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza BNS sakė, kad šiuo metu lietuviai ir amerikiečiai diskutuoja dėl praktinių sprendimų užtikrinti 5G tinklo saugumą.
„Vyksta labai konstruktyvus ir konkretus pokalbis, kokios sąlygos turėtų būti įgyvendintos ir kokie sprendimai priimti, kad būtų priimtina ir strateginiams sąjungininkams, ir mums“, – BNS sakė viceministras.
Pasak jo, kariniam bendradarbiavimui tinklo saugumas yra kertinė sąlyga, nes Europoje esant nepatikimai infrastruktūrai galėtų kilti problemų JAV dislokuoti čia karius.
JAV dvišalėse deklaracijose su Estija ir Lenkija rašoma, kad kuriant tinklą tiekėjai negali būti kontroliuojami užsienio vyriausybių, kur nėra nepriklausomos teisminės priežiūros. Tiesiogiai Kinijos technologijų įmonė „Huawei“ susitarimuose nėra minima.
JAV ambasadorius, neminėdamas įmonių pavadinimo, sakė, kad Lietuvos vyriausybei ir visuomenei turi rūpėti, jog privačios informacijos negalėtų gauti komunistinė Kinijos valdžia.
„Iš piliečio perspektyvos manyčiau, kad keliamas klausimas yra gerokai platesnis nei apie tai, kokie būtų santykiai su Jungtinėmis Valstijomis. Tas klausimas greičiau būtų: „Ar aš noriu, kad Kinijos Komunistų partija turėtų prieigą prie privačios informacijos apie mane?“, – kalbėjo R. Gilchristas.
„5G akivaizdžiai yra naujas horizontas su daugybe klausimų, ką galiausiai tai reikš. Tačiau aš manau, kad, atsižvelgus į kritinę infrastruktūrą ir tokią informaciją, bet kuriai vyriausybei ir bet kuriam piliečiui tokių klausimų uždavinėjimas yra tinkama politika“, – teigė JAV ambasadorius.
Lietuvos karinės žvalgybos vadovas pulkininkas Remigijus Baltrėnas šį mėnesį pareiškė, kad „Huawei“ dalyvavimas kuriant 5G infrastruktūrą kelia rizikų, nes Kinijos įstatymai, jo teigimu, įpareigoja „Huawei“ „dalytis surenkama informacija su Kinijos žvalgybos tarnybomis“.
Jo teigimu, Lietuvos žvalgyba laikosi anksčiau pateiktos rekomendacijos, kad „Huawei“ neturėtų dalyvauti kuriant tinklą strateginėje infrastruktūroje, o kitose srityse reikia įvertinti gebėjimus valdyti rizikas.
„Huawei“ teigia, kad „rūpinasi kibernetiniu saugumu bei laikosi tarptautinio šios srities reguliavimo“, o jokios „vyriausybės įstaigos ar išorinės organizacijos neturi „Huawei“ akcijų ir niekaip bendrovės nekontroliuoja“.
Kinijos ambasada savo ruožtu pareiškė, kad kaltinimai dėl Kinijos 5G ryšių technologijos keliamos grėsmės yra „visiškai nepagrįsti“.
E. Kerzos teigimu, įrangos gamintojų patikimumas šiuo metu nėra vienintelis iššūkis Lietuvoje siekiant diegti 5G technologiją – dabar vyksta sunkios derybos su Rusija ir Baltarusija dėl radijo dažnių naudojimo sąlygų pasienyje.
Anot viceministro, kitas derybų raundas su Rusija numatomas vasaros pradžioje.
JAV tikisi tiekti dujas Baltarusijai per Lietuvą
Jungtinės Valstijos tikisi ateityje tiekti dujas Baltarusijai, pasinaudojant Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalu, sako naujasis JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas.
Lietuvos vyriausybė teigia esanti pasirengusi padėti Minskui siekti alternatyvos importui iš Rusijos, tačiau analitikai perspėja, kad Maskvos kontroliuojama bendrovė „Gazprom“ turi svertų blokuoti konkurenciją Baltarusijoje.
„Man labai patiktų matyti, kad per Klaipėdą būtų gabenamos JAV tiekiamos suskystintos gamtinės dujos, kurios patektų į Lietuvos rinką, o galbūt ir į Baltarusiją“, – interviu BNS sakė JAV ambasadorius.
R. Gilchristas sakė, kad šį klausimą Vašingtone yra aptaręs su JAV valstybės departamento atstovais, šia tema numato diskutuoti ir per susitikimus Lietuvos vyriausybėje.
Alternatyvą energetikos ištekliams iš Rusijos šį mėnesį Baltarusijai pasiūlė Minske apsilankę JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo bei Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
BNS paklaustas, ar šiuo metu vyksta konkrečios derybos dėl dujų tiekimo Baltarusijai, JAV ambasadorius sakė, kad ši idėja yra gana nauja, bet pasiekti rezultatą yra vilties.
„Manau, dėl to tikrai yra vilties. Sekretorius ten lankėsi prieš pusantros savaitės. Todėl manau, kad visa tai dar yra gana nauja, bet aš jau žinau, kad JAV tuo domisi ir kad apie tai bus kalbama per susitikimus vyriausybėje, kuriuose dalyvausiu artimiausiomis dienomis“, – kalbėjo R. Gilchristas.
Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad Baltarusija galėtų pirkti dujas per Klaipėdos terminalą, o tada pasinaudoti mainų schema.
„Lietuva jau ne kartą yra išreiškusi poziciją, kad yra pasirengusi padėti Baltarusijai diversifikuoti energijos šaltinius, kas prisidėtų mažinant „Gazprom“ dominavimą“, – BNS atsiųstame komentare teigė ministras.
„Baltarusija jau dabar galėtų turėti naudos iš Klaipėdos SGD terminalo ir Lietuvos dujų infrastruktūros – pasinaudoti komercinio apsikeitimo sandorio (angl. swap) galimybėmis ir nusipirkti dujas per Klaipėdos SGD terminalą. Toks sandoris leistų net neturint fizinio dujų srauto išnaudoti dujų rinkos ir infrastruktūros galimybes“, – pridūrė jis.
Ž. Vaičiūno teigimu, dar daugiau galimybių dujų importui į Baltarusiją atsivers nuo 2022 metų pradžios, kai pradės veikti Lietuvos – Lenkijos dujotiekis GIPL.
„Tai bus dar vienas alternatyvus dujų kelias Baltarusijai, kuris galėtų mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Juo labiau, kad Baltijos šalių rinkoms susijungus su Europos rinka bus galima pritraukti didesnių dujų tiekėjų, kas savo ruožtu augins konkurenciją ir turėtų užtikrinti geresnes dujų kainas“, – teigė ministras.
Analitikai sako, kad Baltarusijai užsitikrinti alternatyvų dujų tiekimą šiuo metu būtų labai sudėtinga, nes dujas tiekianti Rusijos valstybės valdoma įmonė „Gazprom“ kartu valdo ir šalies vamzdynus.
„Esminė problema, kad Baltarusijos dujotiekį nuo 2011 metų valdo „Gazprom“, kuris nenorės įsileisti kitų. Todėl dujų klausimu rasti sprendimą daug sunkiau nei dėl naftos“, – BNS sakė Laurynas Jonavičius iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto.
Ieškodama alternatyvų tiekimui iš Rusijos, Baltarusija praeitą mėnesį importavo naftos krovinį iš Norvegijos per Klaipėdos uostą ir „Lietuvos geležinkelius“.
Lietuvos žvalgyba šį mėnesį paskelbtoje ataskaitoje konstatavo, kad Rusijos derybos su Baltarusija dėl energetinio bendradarbiavimo ir gilesnės šalių integracijos pereina į politinį spaudimą.
„Rusija siekia didinti savo įtaką Baltarusijoje, kaip pagrindiniu svertu naudodamasi silpna, nediversifikuota, nuo lengvatinėmis sąlygomis iš Rusijos gaunamų energijos išteklių priklausoma Baltarusijos ekonomika“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
JAV ambasadorius artimiausiais mėnesiais tikisi sprendimų dėl „Black Hawk“ sandorio
Naujasis Jungtinių Valstijų ambasadorius Vilniuje tikisi artimiausiais mėnesiais sulaukti Lietuvos valdžios sprendimų dėl karinių sraigtasparnių „Black Hawk“ pirkimo iš Jungtinių Valstijų.
„Tikrai dirbu su Lietuvos vyriausybe aptariant galimybes įsigyti „Black Hawk“. Svarstėme įvairius variantus, ir aš tikiuosi, kad artimiausiais mėnesiais vyriausybė pajudės į priekį dėl „Black Hawk“ įsigijimo“, – interviu BNS sakė ambasadorius.
Krašto apsaugos ministerija pernai spalį pranešė nusprendusi pradėti derybas su JAV vyriausybe dėl galimybės įsigyti šešis naujus straigtasparnius „Black Hawk“.
Tuomet skelbta, kad sandorio vertė gali siekti 300 mln. eurų, įsigijimo sutartį siekiama pasirašyti iki 2020 metų pabaigos, o sraigtasparniai kariuomenę pasiektų 2024 metų pabaigoje.
Lietuvos vyriausybė tikisi, kad JAV administracija galėtų paremti „Black Hawk“ pirkimą per JAV paramos saugumo srityje fondus.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenė užduotims vykdyti naudoja tris veikiančius sovietinius sraigtasparnius „Mi-8“, kurių skraidymo resursas netrukus baigsis, ir tris „Dauphin“, kurie daugiausiai skirti paieškos ir gelbėjimo darbams bei aplinkos apsaugos stebėsenai Lietuvos teritorijoje.
Pernai Lietuva pasirašė sutartį su JAV gynybos departamentu dėl 200 šarvuotųjų kovinės paramos visureigių įsigijimo už 145 mln. eurų. Visureigius gamina „Oshkosh Defense“ kompanija.
