„Nepaisant pastaraisiais metais padarytos pažangos, žmonės su negalia vis dar susiduria su daugybe kliūčių, kurias privalome nedelsiant šalinti. Atėjo laikas, kuomet vis labiau suprantame, jog informacija turi būti prieinama visiems visuomenės nariams. Sunkumai gaunant informaciją riboja žmonių su negalia būtiniausių poreikių patenkinimą, jų įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą. Siūlomi Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimai suteiks teisę žmonėms su negalia gauti informaciją pasirinktais ir jiems prieinamais bendravimo būdais“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Siekiant užtikrinti informacijos prieinamumą žmonėms su negalia, siūloma įtvirtinti naujas sąvokas, tokias kaip „prieinamas bendravimo būdas“, „lengvai suprantama kalba“, bei nustatyti, jog valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pripažintų žmogaus su negalia pasirinktą prieinamą bendravimo būdą ir teiktų jam viešąją informaciją nemokamai bent vienu pasirinktu prieinamu bendravimo būdu lygiai su kitais asmenimis.
Įtvirtinus šią teisę, bus sudaromos galimybės žmogui kreiptis dėl tekstinės, garsinės, vaizdinės informacijos, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius, ir informaciją gauti jam prieinamu būdu (pvz., lietuvių gestų (skirta kurtiesiems bei neprigirdintiems), lengvai suprantama (skirta žmonėms su psichosocialine arba intelekto negalia) kalbomis, Brailio raštu, kitomis alternatyviomis formomis).
Siekiant užtikrinti viešosios informacijos prieinamumą, bus numatomos bendrosios informacijos teikimo rekomendacijos, kuriomis vadovautųsi valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, pavyzdžiui, jei pateikiamas vaizdas, jis turi būti aprašytas alternatyviu tekstu, jei skelbiamas garso ar vaizdo įrašas, jis turi būti papildytas subtitrais, informacija lietuvių gestų kalba ir lengvai suprantama kalba pateikti įstaigos ar organizacijos pavadinimą, kontaktus, įstaigos ar organizacijos vykdomas funkcijas, pranešimus, skirtus išskirtinai tikslinei grupei.
Laukiami rezultatai
Sudarius sąlygas gauti asmeniui su negalia aktualią informaciją prieinamais būdais, informacinę aplinką pritaikius intelekto, regos, klausos negalią turintiems žmonėms, atsiras galimybė reikiamą informaciją gauti laiku ir suprantamai. Supratimas ir žinojimas paskatins ieškoti reikiamos pagalbos.
Tikimasi, kad naujomis priemonėmis per artimiausius 8 metus pradės naudotis apie 42 proc. asmenų su negalia.
Esama situacija
Šiuo metu Lietuvoje nėra sukurto prieinamos informacijos žmonėms su negalia organizavimo ir teikimo mechanizmo. Nėra aiškiai reglamentuota šių žmonių teisė gauti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų teikiamą informaciją prieinamu būdu. Taip pat Lietuvos teisėje nėra reglamentuota lengvai suprantama kalba, nors informacija tokiu prieinamu bendravimo būdu gali būti aktuali ir teikti naudą net daugiau nei 420 tūkst. gyventojų, t. y. ne tik asmenims su negalia, bet ir senyvo amžiaus žmonėms, laikinas traumas patyrusiems ar funkcinius sutrikimus turintiems, tautinių mažumų atstovams ir kt. Šiuo metu teisės aktuose nėra reglamentuoti ir kiti žmonėms su negalia prieinami bendravimo būdai, išskyrus lietuvių gestų kalbą.
Lietuva 2010 metais ratifikavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją ir įsipareigojo užtikrinti, kad asmenys su negalia galėtų naudotis saviraiškos laisve ir laisve reikšti savo nuomonę, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas lygiai su kitais asmenimis, visomis pasirinktomis bendravimo priemonėmis.
Vyriausybė patvirtino Neįgaliesiems tinkamos aplinkos visose gyvenimo srityse plėtros programą, kurios viena iš pažangos priemonių – užtikrinti informacinės infrastruktūros ir informacijos prieinamumą asmenų su negalia poreikiams. Numatoma, jog Asmenų su negalia teisių apsaugos agentūra vykdys konsultacijas, mokymus ir komunikaciją dėl informacijos teikimo asmenims su negalia ir visuomenės švietimą, siekiant tinkamai pasiruošti numatytoms naujovėms
