Kaip sako Lietuvos Caritas generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė, senoliams iššūkis – kasdienybėje įsigalinčios technologijos, tad jauni Caritas savanoriai ėmėsi padėti vyresniems išmokti būtinus dalykus. Į vienišumą Caritas atsiliepia stiprinant išklausymo tarnystes. Sunkiai gyvenančių šeimų vaikams svarbu šilta, saugi, ugdanti aplinka po pamokų, tad ją stengiamasi kurti vaikų dienos centruose.
Sunkiai susirgus prireikia nekompensuojamų vaistų, padegėliams – stogo virš galvos, gatvėje gyvenantiems – vietos, kur juos priimtų tiesiog pabūti. Ir tai tik keli pagalbos varge ar ištikus nelaimei pavyzdžiai.
„Vargšų akivaizdoje reikia ne kalbėti, bet pasiraitoti rankoves ir praktiškai įgyvendinti tikėjimą tiesioginiu dalyvavimu. To negalime deleguoti kitiems“, – Žinioje Vargstančiųjų dienai, kurią minėsime šį sekmadienį, pabrėžia popiežius Pranciškus,
Giliausias skurdas gresia 50–64 metų žmonėms
Jei ne socialinės išmokos, vaikų iki 18 metų amžiaus absoliutaus skurdo lygis praėjusiais metais būtų siekęs 16,6 proc., suskaičiavo Lietuvos statistikos departamentas. Skurdo riziką patyrė ar socialinėje atskirtyje gyveno kas ketvirtas (24,5 proc.) žmogus. Labiausiai vargo vienos vaikus auginančios mamos ar tėčiai ir asmenys, kurie gyvena vieni.
Pensinio amžiaus asmenų absoliutaus skurdo lygis buvo mažesnis nei vaikų iki 18 metų amžiaus ar darbingo amžiaus asmenų. Mažiausią skurdo riziką patyrė vaikų neturinčios poros.
Pagal amžių giliausias skurdas gresia 50-64 metų žmonėms. Nepaisant valstybės paramos, žemiau absoliutaus skurdo ribos (260 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 546 EUR – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus) 2021 m. gyveno apie 110 tūkst. (3,9 proc.) šalies gyventojų.
Lietuvos Caritas vadovės teigimu, sunkiau pamatyti dvasinį, emocinį-psichologinį vargą, kai skursta žmogaus jausmai kitų atžvilgiu, menksta gebėjimai ir žinios, įtraukia ir nepaleidžia nuolatinis nerimas ir pan.
Tikslas – veikti išvien dėl žmonių
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) strateginių sprendimų paramos grupės vadovės Ugnės Užgalės teigimu, pagrindinis ministerijos siekis, o tuo pačiu ir didelis iššūkis – operatyvi, individualizuota, kompleksinė pagalba, tiems, kuriems jos reikia.
„Kartais žmonės, susidūrę su gyvenimo iššūkiais, vis dar drovisi ar nežino kur ieškoti pagalbos. Siekiame užtikrinti dar didesnį informacijos prieinamumą, jos aiškumą, kad gyventojai žinotų dėl kokios paramos ir kur reikėtų kreiptis susidūrus su įvairiais socialiniais iššūkiais. Ministerijos žmonės vyksta į Lietuvos savivaldybes susitikti su gyventojais, atsako į jiems rūpimus klausimus, pataria kur kreiptis ar tiesiog išsprendžia jiems opius klausimus“, – sakė U. Užgalė.
Pasak SADM atstovės, praplėstas šildymo kompensacijų gavėjų ratas. Kitąmet reikšmingai didės pensijos ir socialinės išmokos, daugiau dėmesio bus skiriamas užimtumo didinimui bei žmonių su negalia gyvenimo kokybės gerinimui.
Nevyriausybines organizacijas U.Užgalė vadino svarbiu partneriu valstybei padedant pasiekti tikslines grupes, suteikiant žmonėms informaciją, o taip pat patariant, kai priimami svarbūs sprendimai. Esantys arčiausiai žmogaus nevyriausybininkai bene geriausiai žino padėtį visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose.
„Praėję keleri metai (COVID-19 pandemija, Rusijos karas Ukrainoje) ypatingai atskleidė valstybės institucijų ir NVO bendrystės svarbą. Tad siekiame stiprinti ir įgalinti aktyvius NVO veikiančius žmones, kurie nuoširdžiu darbu padeda užtikrinti, kad reikalingos paslaugos kuo greičiau ir taikliau pasiektų žmogų, kai jam labiausiai to reikia“, – sakė SADM atstovė.
Solidarumas – tai dalytis tuo mažu, ką turime, su tais, kurie neturi nieko
Pasaulį ištikusi karo Ukrainoje tragedija, ankstesnės krizės parodė, kad solidarumas – tai dalytis tuo mažu, ką turime, su tais, kurie neturi nieko, kad niekas nenukentėtų. Tai Vargstančiųjų dienos Žinioje akcentuoja ir popiežius Pranciškus.
Tai reiškia ne dažnai pasitaikančią globėjišką nuostatą vargšų atžvilgiu, o įsipareigojimą, kad niekam netrūktų būtinų dalykų. Popiežiaus žodžiais, gelbsti ne aktyvizmas, bet nuoširdus ir didžiadvasiškas dėmesys, leidžiantis artintis prie vargšo kaip prie brolio, kuris ištiesia ranką, kad aš pats pabusčiau iš letargo, į kurį patekau.
Kaip ir ankstesniais metais, minint Vargstančiųjų dieną, lapkričio 13-ąją, visose 7 katedrose ir dalyje bažnyčių bus šventinamos Caritas žvakelės bei pradedama kasmetinė Caritas akcija „Gerumas mus vienija“.
Organizacijos vadovė D. Bukeikaitė kviečia aukoti gyvenimo sunkumus patiriantiesiems ir už tai gauti dovanų rūpesčio vieni kitais simbolį – žvakelę „Gerumas mus vienija“. Aukoti nuo sekmadienio bus galima bažnyčiose, parapijose, Caritas centruose.
Kiekviena Caritas akcijos žvakelė – vargstančiojo rankų paliesta
Akcijos metu surinktos lėšos pasitarnauja sunkiai besiverčiančioms šeimoms, vienišiems seneliams, nelaimių ištiktiems žmonėms, ligoniams. Be to, ir kiekviena Caritas žvakelė – įvairius gyvenimo išbandymus patiriančio rankų paliesta. Šie žmonės ne tik mokosi gaminti žvakes, bet ir stiprina bendravimo komandoje, laiko, darbų planavimo bei socialinius įgūdžius, kad galėtų grįžti į darbo rinką.
Kiekviena žvakelė gamina su didele atsakomybe, kruopštumu ir meile. Pagamintos žvakelės džiaugsmingai išlydimos į kelionę po visą Lietuvą, į konkrečius namus.
25 metus iš eilės rengiama akcija „Gerumas mus vienija“ tęsis iki Advento pabaigos.
Caritas – pasaulinė katalikiška organizacija, teikianti įvairią humanitarinę pagalbą jos reikalingiems žmonėms. Caritas Lietuvoje yra sukūręs vaikų dienos centrų ir pagalbos šeimai tinklą, atsiliepia į sergančių, vienišų, vyresnio amžiaus žmonių poreikius, stokojančius aprūpina maistu, drabužiais ir kitais daiktais, įgyvendina programas patiriantiems benamystę, smurtą, priklausomybes, o migrantams, pabėgėliams, nuteistiesiems, darbo neturintiems asmenims padeda integruotis į visuomenę.
Caritas Lietuvoje jungia 270 darbuotojų ir apie 3900 savanorių. Vien per praėjusius metus organizacijos pagalbos sulaukė apie 40 tūkst. žmonių.
