Kaip pasakoja kaunietis, medikų pagalbos jis kreipėsi dar prieš savaitę, kai pasijuto blogai – buvo sunku kvėpuoti, spaudė krūtinę.
„Į skubios pagalbos skyrių rugpjūčio 21 d. buvau pristatytas greitosios pagalbos medikų dėl didelio širdies pulso, kuris tuo metu buvo apie 140. Atvykus i skubios pagalbos skyrių ten tą dieną dirbę gydytojai neapžiūrėjo manęs ir nesuteikė jokios pirmosios pagalbos“, – tikino pašnekovas.
Pralaukė naktį
Vyro aiškinimu, jis buvo informuotas, kad „skubi pagalba yra teikiama tik mirštantiems“ ir buvo liepta eiti į koridorių sėdėti ir laukti.
„Nuo pusės pirmos nakties iki 8 val. sėdėjau visą naktį, bet tą naktį dirbęs ne vienas gydytojas manęs net neapžiūrėjo ir nesuteikė jokios pagalbos“, – pasakojo jis ir pridūrė, kad turi sunkią judėjimo negalią ir nustatytus specialiuosius poreikius.
Taip ir nesulaukęs pagalbos vyras pasakojo apie 8.30 val. išvykęs iš skubios pagalbos skyriaus išsikvietęs pavėžėją.
Rado įrašą, kad pats pasišalino
Tačiau Darius teigia galutinai buvo šokiruotas e.sveikatos sistemoje pamatęs priėmimo-skubios pagalbos skyriaus gydytojo paliktą įrašą, kad „pacientas pasišalino iš gydymo įstaigos“.
„Tai yra absoliutus melas, aš turiu visus įrodymus, kada išvykau iš priėmimo-skubios pagalbos skyriaus. Kaip suprantu, gydytojui buvo paprasčiau įrašyti įrašą, kad asmuo pasišalino, negu apžiūrėti pacientą ir jam suteikti pagalbą“, – piktinosi vyras.
Klinikos: pacientas nereagavo į raginimus
Paprašyta pakomentuoti situaciją Kauno klinikų atstovė tvirtino, kad pacientas pats nenorėjęs bendradarbiauti su medikais.
„Į Kauno klinikas greitosios pagalbos automobiliu minimas vyras atvyko dėl padidėjusio pulso ir bendro silpnumo. Užregistravus pacientą Skubios pagalbos skyriuje, rūšiavimo poste buvo atlikta pirminė apžiūra, pamatuoti gyvybiniai parametrai.
Vyro pulsas tuo metu siekė 128 k/min., jam nustatytas padažnėjęs širdies ritmas. Nesutikęs bendradarbiauti su skyriuje dirbančiu personalu ir norėdamas išeiti, pacientas buvo palydėtas į bendrą laukimo salę.
Po pusvalandžio skyriuje dirbantis gydytojas pakvietė pacientą tolesnei apžiūrai kabinete, tačiau pacientas nereagavo į kvietimus ir toliau liko sėdėti laukimo salėje.
Praėjus valandai pacientas dar kartą pakviestas, tačiau vėl nepasirodė, todėl gydytojai fiksavo paciento pasišalinimą iš gydymo įstaigos“, – informavo Kauno klinikų atstovė Karolina Vaikšnoraitė.
Konsultacijos tenka palaukti
Ligoninė priminė, kad Skubios pagalbos skyriuje apžiūrimi ir gydomi tie pacientai, kuriems pagalbos antrinio lygio gydymo įstaigoje dirbantys specialistai suteikti negali.
Per parą šiame skyriuje apsilanko vidutiniškai apie 200 pacientų iš visos Lietuvos. Iš jų nemaža dalis yra sudėtingos būklės, jų gyvybei gresia pavojus, todėl šiems pacientams pagalba yra suteikiama pirmiausiai. Skubios pagalbos skyriuje pagalba yra teikiama ne pagal atvykimo laiką, o pagal būklės sunkumą.
„Tie pacientai, kuriems skubioji medicinos pagalba nėra būtina, yra diferencijuojami pagal būklės sunkumą – jiems konsultacijos gali tekti palaukti ir ilgiau. Remiantis užsienio šalių duomenimis, Skubios pagalbos skyriuose daugiau nei 4 valandas užtrunka apie 70 proc. pacientų.
Tuo tarpu Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje yra priešingai – daugiau kaip 70 proc. pacientų ištyrimo ir gydymo laukia mažiau nei 4 val.“ – pabrėžiama naujienų portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme.
Klinikų atstovė patvirtino, kad pasitaiko atvejų, kai pacientai, nesulaukę gydytojų apžiūros, patys pasišalina iš ligoninės ar atsisako tyrimų ir gydymo.
„Jei pacientas pasišalina be gydytojo apžiūros, nors jo sveikatai ar gyvybei gresia pavojus, pacientas ieškomas su apsaugos ar policijos pagalba. Tačiau dažniausiai iš Skubios pagalbos skyriaus pasišalina tie pacientai, kurie patys atvyksta į skyrių dėl tokių sveikatos sutrikimų, kurie gali būti išspręsti pirminio arba antrinio lygio sveikatos priežiūros įstaigose“, – komentavo K. Vaikšnoraitė.
Prisiminkite, TV3 Žinių rodytą skandalą Abromiškėse: užsikrėtę koronavirusu vaikštinėja netrukdomi:
