Pasakojo, kad asmuo, su kuriuo jai teko gulėti viename skyriuje, vogdavo maistą iš bendro naudojimo šaldytuvų, todėl jis buvo iš ligoninės išrašytas. Tačiau esą dabar kasdien ateina į skyrių, persekioja slauges, grasina siera išdeginti akis.
„Esame baimėje, skyriaus duris laikome užrakintas, – guodėsi skambinusioji. – Kodėl niekas tokio pavojingo asmens nesutramdo?“
Moteris girdėjusi, kad asmuo gąsdina slauges ir už skyriaus ribų – kabinėjasi viešajame transporte.
Patekti nėra galimybių
Susisiekus su nurodyto skyriaus vienu iš dviejų budėtojų postu, tą dieną dirbusi slaugytoja Vida sakė, jog dėl COVID-19 pandemijos plitimo prevencijos kasdien lankytojai neįleidžiami. Pridūrė, kad skyriaus durys yra su kodais, pašaliniai asmenys kodų nežino, tad bet kas į patalpas patekti negali.
Gydytoja Daiva Krikštaponienė, laikinai einanti skyriaus vedėjos pareigas, taip pat paaiškino, jog skyriaus durys rakinamos, laikantis bendros tvarkos. Pasak jos, daugumoje šiuolaikinių sveikatos priežiūros įstaigų durys atrakinamos, naudojant kodus. Išeiti galima laisvai, o patekti, nežinant kodo, nėra galimybės. Tad skyriuje gulintys ligoniai tikrai gali jaustis saugiai, jiems baimintis nėra ko.
Vis dėlto patvirtino, kad skyriuje buvo toks asmuo, kuris iš bendrų šaldytuvų ar kitų ligonių spintelių imdavo, ko jam reikėdavo. Kadangi jis nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių, pagerėjus jo sveikatai, buvo išrašytas. Apklaususi darbuotojus gydytoja sužinojo, kad išties vyras plūdosi autobuse.
„Tačiau į skyrių patekti jis tikrai negali. Niekas skyriuje jo nematė“, – patikino D. Krikštaponienė.
Gydytoja sakė, kad šiuo metu skyriuje guli 69 žmonės, sergantys skirtingomis ligomis. Jauniausiam yra 50 metų, o vyriausiam – 96. Amžiaus vidurkis – 80 metų, daugumai jų nustatyta senatvinė demencija ar kiti psichologiniai sutrikimai.
Kai kurie pacientai net neatsimena, kiek laiko jie čia praleido. Ilgiausiai slaugomas ligonis skyriuje guli apie trejus metus, tačiau įprastai paslaugos trukmė neviršija nustatytos 120 dienų normos ir ligoniai neužsibūna ilgiau nei 4 ar ilgiausiai – 6 mėnesius. Tiesa, dėl karantino šis terminas buvo pratęstas.
Kai kurie ilgą laiką gulintys skyriuje pacientai ligoninę ima tapatinti su namais, o tarp jų pačių užsimezga bendravimas, santykiai. Todėl nenuostabu, kad nuoširdžiai pergyvena už personalą.
Nesklandumus išsprendžia
„Kad kai kuriems mūsų ligoniams nepatinka viskas, pradedant oru, baigiant maistu – tai mūsų kasdienybė“, – sakė D. Krikštaponienė. Priekaištų skyriaus darbuotojai susilaukia kasdien – tiek skambučiais, tiek gyvai.
Didžioji dalis ligonių turi artimuosius, kurie jais rūpinasi. Pasak gydytojos, visi klausimai su artimaisiais išsprendžiami gražiai.
Pasitaiko ir tokių klientų, kurie neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ar kurių niekas nenori pasiimti. Žmonės, kurie neturi gerų gyvenimo sąlygų, išrašyti nori sugrįžti į skyrių, ypač šaltuoju metų laiku. „Bet ligoninė – ne nakvynės namai, – sakė gydytoja, – kad žmogus butų paguldytas į ligoninę, jam turi būti nustatyta liga.“
Straipsnio autorė – Skaistė Vasiliauskaitė–Dančenkovienė.
Šaltinis: www.ukmergeszinios.lt
