„Iniciatyvos nebuvo jokios, kad vežtų asfaltą, tik suderinta schema“, – antradienį teismo posėdyje teigė Neringos savivaldybės administracijos direktorius E. Šakalys, nagrinėjant bylą dėl milijoninės žalos suniokojus Kuršių nerijos nacionalinį parką.
„Keliukai, kur buvo numatyta schema, buvo vietomis nepravažiuojami. Jais naudojosi miškininkai, gaisrininkai. Pavasarį buvo kertamas miškas, buvo sugadinti, lengvosios mašinos pro miško kelią negalėjo pravažiuoti. Buvo kalbėta ir jie sutiko sutvarkyti. Mums reikėjo, kad būtų pravažiuojamas ir jis buvo pravažiuojamas“, – sakė E. Šakalys.
Anot jo, tvarkyti kelius formuojant aplinkkelius normali praktika, taikoma visoje Lietuvoje.
Klaipėdos apygardos teisme toliau nagrinėjama mėnesio pradžioje atversta baudžiamoji byla, kurioje Kuršių nerijos nacionalinio parko niokojimu padarant 5,6 mln. eurų žalą kaltinami bendrovės „Akordas 1“ vadovas Gintautas Matulevičius, jo pavaduotojas Mindaugas Karpičius.
Jie savo kaltės neprisipažįsta, o jų gynėjai nurodo, jog frezuotas asfaltas saugomoje teritorijoje buvo išpiltas su Neringos valdžios žinia.
Antradienį teisme turėjo liudyti ir Neringos meras Darius Jasaitis, tačiau į posėdį neatvyko dėl ligos.
E. Šakaliui teisme antradienį antrino jo pavaduotojas S. Šveikauskas. Jo teigimu, rangovas, bendrovė „Akordas 1“, Taikos gatvėje pakaitomis turėjo dirbti vienoje kelio pusėje, tačiau siekiant didesnio rekonstrukcijos tempo, norėta darbus vykdyti visa apimtimi uždarant gatvę. Administracija su tuo nesutiko. Taip ieškota sprendimų dėl aplinkkelio, kad uždarius gatvę nebūtų paralyžiuota komunalinio ūkio, verslo veikla.
Rangovai pasiūlė suformuoti aplinkkelį per mišką ir sudėliojo schemą, kurią pateikė savivaldybei. Saugaus eismo komisijoje, kuriai pirmininkauja S. Šveikauskas, ši schema nebuvo nagrinėta ir tvirtinta, nes to esą nereikėjo. Aplinkkelio suformavimą savivaldybė buvo palaiminusi, suderino ir su policija. Kuršių nerijos nacionalinis parkas, miškininkai esą buvo informuoti žodžiu ir neprieštaravo.
„Žodžio prie bylos neprisegsi. Dabar kaip elgčiausi – siūlyčiau, kad visi pasirašytų ir dar krauju“, – teigė S. Šveikauskas.
Jo teigimu, nei žodinio, nei raštiško pritarimo „pilti atliekas į mišką iš administracijos pusės nebuvo“.
„Nežinau, kas derino, aš tikrai to nederinau. Kad taip sutvarkyt kelią reikėjo „pasistengt“, – teisme kalbėjo pavaduotojas. – Apie medžiagiškumą kalbos nebuvo, tik, kad turi būti pravažiuojama lengvuoju transportu“.
Tyrimo metu surinkta duomenų, kad 2020 metų gegužės-rugsėjo mėnesiais, įgyvendinant Neringoje esančios Taikos gatvės dalies rekonstrukciją, beveik 2000 tonų rekonstrukcijos metu susidariusių statybinių atliekų – frezuoto asfalto – buvo neteisėtai išpilta ir išstumdyta valstybės saugomose teritorijose. Taip buvo suformuoti trys keliukai Nidoje, Pervalkoje ir Juodkrantėje.
Administracijos vadovas E. Šakalys teigė žinojęs apie aplinkkelio poreikį, nes darbus pradėjus vasarą dėl poilsiautojų srauto Taikos gatvėje negalėjo prasilenkti automobiliai, čia dirbo sunkioji technika. E. Šakalio teigimu, už aplinkkelio suformavimą savivaldybė rangovui nemokėjo.
„Buvo gražiai sutvarkytas takas. Buvo gal vienas kitas grumstas, nurinkti reikėjo ir viskas. Keliukas sutvarkytas. Kad pilta matėsi, kad statybinė medžiaga, kuri susimaišė su spygliais, lapais“, – kalbėjo E. Šakalys.
Anot jo, dėl stambios frakcijos gabalų ėmė piktintis gyventojai situaciją ėmę kilti į viešumą. Savivaldybė su rangovu esą aptarė, kad tie stambūs gabalai bus nurinkti, o jei paaiškėtų, kad išpilta medžiaga kenksminga, pabaigus rekonstrukcijai kelias būtų sutvarkytas. Nidoje šis keliukas tebėra iki šiol.
„Nežinau, ką dabar daryti ir mums, kol nesibaigė byla. Keliukas gražiai atrodo, visi patenkinti, ten važiuoja, jokių problemų. Jei būtų išpylę paprastą žvyrą, nebūtų buvę jokios problemos“, – teisme kalbėjo administracijos direktorius.
Pervalkoje, anot jo, buvo leista vežti ne smulkintą asfaltą, o statybines atliekas ant vadinamojo Mitkaus kelio, kuriam yra gautas leidimas rekonstrukcijai. Jį planuojama tvarkyti, o gyventojus piktino ten esančios gilios duobės.
E. Šakalys, byloje apklaustas specialiuoju liudytoju, teisme neslėpė, jog su bendrovės „Akordas 1“ vadovu G. Matulevičiumi yra vienmečiai, anksčiau kartu studijavo „tame pačiame institute“, buvo pažįstami.
Tarp vyrų teisėsauga buvo užfiksavusi pokalbius, viename jų administracijos vadovas prašė surinkti didelius išpilto asfalto gabalus. Tuomet dėl kelio esą neprieštarautų miškininkai ir pasirašytų.
Praėjusiame teismo posėdyje Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis teigė, jog dėl suderinimo pilti smulkintą asfaltą ant jų valdomų kelių Neringoje niekas nesikreipė. Tą patį patvirtino ir Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser.
Bendrovės „Akordas1“ rekonstruota Taikos gatvė Nidoje iki šiol oficialiai nėra įteisinta kaip užbaigtas projektas, čia trūksta lifto neįgaliesiems, esama tam tikrų trūkumų.
„Akordas1“ 2020-ųjų gegužę su Neringos savivaldybe pasirašytos sutarties dėl Nidoje esančios Taikos gatvės rekonstrukcijos vertė siekė apie 3,9 mln. eurų.
Bylos duomenimis, dėl išpiltų atliekų padaryta žala žemės paviršiui, sunaikintos būdingos pievos, suformuota nauja kraštovaizdį keičianti linija, kontrastinga aplinkai spalva, pakeistas kraštovaizdžio tipas, jis buvo sukultūrintas.
Paskaičiuota 5,6 mln. eurų aplinkai padaryta žala. Civiliniu ieškovu šioje byloje yra Aplinkos ministerija.
