O sistema bus pradedama įvesti nuo 2018 metų rugsėjo, tam biudžeto projekte tam numatyta 20 mln. eurų. Juolab, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tvirtino, kad iki 2020 metų mokytojų atlyginimas sieks tūkstantį eurų. Tačiau dabartinė situacija tikrai apgailėtina.
Verta vesti pamokas?
Viešojoje erdvėje dar praėjusią savaitę kilo diskusijos apie atlygį, kurį mokytojai gauna už pamokų vadavimą.
Pernai paviešintas pristatymas „Kiek uždirba mokytojai“, atskleidė švietimo problemas. Visgi, peržiūrėjus atlyginimų statistiką, galima suskaičiuoti, kiek kainuoja ir viena pamoka. Kaip socialiniame tinkle diskutavo jauni pedagogai, jie baisėjosi, kad vaduodami pamokas jie uždirba vos 3 eurus už vieną pamoką.
Nuo turimo mokytojo stažo ir kvalifikacinės kategorijos priklauso atlyginimo dydis. Todėl už vedamas savo dalyko pamokas jaunas mokytojas gali gauti nuo 3,5 iki 4,5 eurų, o ilgametis, aukštą kvalifikaciją turintis mokytojas nuo 7,5 iki 8,5 eurų. Anaiptol, vaduojamos pamokos yra pigesnės, nes neįskaičiuojamas pasiruošimas pamokoms. Jauniausi mokytojai gali gauti tarp 3-4 eurų už pamoką, o turintys didelę patirtį tarp 6-7 eurų.
Tad atlyginimo skirtumas tarp jauniausio ir mažiausią patirtį turinčio, lyginant su igiausiai dirbančiu ir didžiausią patirtį turinčiu mokytoju - iš tiesų didelis.
Mažiausią sumą gauna jauniausi mokytojai, vadinasi, tikėtis jaunų žmonių mokyklose – sudėtinga. Švietimo ir mokslo ministerijos kartu su SODRA 2017 m. paskelbtais duomenimis, beveik trečdalis mokytojų uždirba iki 500 eurų iki mokesčių. Remiantis ta pačia minėta statistika, iki penkių metų mokyklose dirbančių mokytojų yra vos 13 proc.
Vienos tvarkos nėra
Kaip ir minėta, tiek alga, tiek apmokėjimas už vaduotas pamokas apskaičiuojamas remiantis darbo stažu ir turima kvalifikacinė kategorija. Nėra atskiros tvarkos, kur įtvirtinti minimalūs ir maksimalūs algų ar priedų dydžiai. Geresnių sąlygų jauni mokytojai tikina, kad gali tikėtis tik privačiose mokyklose. Anaiptol, nėra vienos tvarkos, kurioje būtų įtvirtinti konkretūs priedų dydžiai.
Švietimo ir mokslo ministerija portalui tv3.lt nurodė, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas numato, kad mokytojams gali būti skiriamas priedas už padidėjusį darbų mastą pavaduojant kolegas. Dėl priedo dydžio sutaria vadovas ir darbuotojas.
Taip pat ŠMM priminė, jei pavaduojant kolegą yra neviršijama darbo sutartyje numatyta darbo laiko trukmė, mokytojui gali būti skiriama priemoka, neviršijanti 30 proc. jo pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio. Tokia pati tvarka galioja ir kai darbuotojui jo pagrindinio darbo metu laikinai pavedama atlikti papildomas raštu suformuluotas užduotis.
Kaltas naivumas
Pedagogai geresnių darbo sąlygų ir didesnių atlyginimų ne kartą reikalavo viešais pareiškimais ir piketais. Visgi, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas (LŠPS) Audrius Jurgelevičius portalą tv3.lt tikino, esą jeigu eitų protestuoti, kai juos apgauna, tai visada būtų gatvėse.
„Visi skaičiuoja mėnesinius atlyginimus, o mokytojai ir apskritai ne visada teisingai apskaičiuoja, kiek turėtų gauti. Retas susimąsto, kiek uždirba už tą vieną pamoką, o kai pamato, paskaičiuoja, tada tik susimąsto. Iš tiesų, turėtų mokytojams apmokėti už tas vaduojamas pamokas, bet realybėje yra įvairių situacijų.
Juolab, vargu, ar dažna mokykla norėtų rizikuoti ir nemokėti, kas priklauso, nes pakankamai neretai vykdomi auditai. Visgi, kartais už vadavimą nesumokama neva, kai nėra pinigų, ar tiesiog nenorima mokėti“, - pasakojo A. Jurgelevičius.
Jo teigimu, administracijos vadovai sukuria įvairių pasiteisinimų ar priedangų ir taip kartais taupoma mokytojų sąskaita.
„Tvarkoje yra išskirtas atvejis, kai vadavimas trunka virš mėnesio laiko ar reikia mokyti namuose, tuomet yra apmokėjimas skaičiuojamas kaip už reguliarias pamokas. Tačiau ir šiuo atveju pasitaiko gudravimų.
Deja, mokytojai labai naivūs ir patiklūs. Jaunoji karta, jau galbūt ne tokie. Kartais net stebėtis reikia, kokie jie patiklūs ir viską priima kaip taisyklę, be jokių įrodymų. Jeigu mokytojai eitų protestuoti, kai juos apgauna, tai visada gatvėse būtų“, - neslėpė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas.
Pasak jo, mokytojai turėtų patys daugiau domėtis, kas jiems priklauso ir to reikalauti, o ne tik aklai eiti į gatves. Nes kartais problemas galima išspręsti tiesiog vietoje, giliau pasidomėjus ir pasikonsultavus.
