2021-ieji senjorams bus dosnesni. Nors nebelieka vienkartinių 200 eurų išmokų senjorams, „Sodra“ praneša, kad 38 eurais kils vidutinė pensija. Taip pat senjorus planuojama skiepyti nuo COVID-19, nebereikės laukti dantų protezavimo eilėse.
Didės pensijos
2021-aisiais beveik 10 proc. didės pensijos. Kaip praneša „Sodra“, planuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu kitąmet sieks 440 eurų, o vidutinė pensija bus 415 eurų. 2020-aisiais senjorai su būtinuoju stažu gavo 399 eurus, o pensijos vidurkis siekė 377 eurus.
„Kiekvieno gavėjo pensija ir jos augimas bus individualus, mat priklausys nuo asmens įgyto stažo ir pensijos apskaitos vienetų skaičiaus. Labiau augs daugiau stažo turinčių žmonių pensijos“, – pranešime spaudai anksčiau teigė „Sodra“.
Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, yra mokamos pensijų priemokos. Turinčiųjų būtinąjį stažą visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2020 m. jis siekė 257 eurus, o 2021 m. ūgtels iki 260 eurų.
Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką. Pavyzdžiui, gyventojo, turinčio būtinąjį stažą, senatvės pensija pernai siekė 230 eurų ir buvo mažesnė nei 257 eurų, tad jis gaudavo ir 27 eurų priemoką mažų pensijų gavėjams.
Po indeksavimo jo pensija 2021 m. sausį pasieks 250 eurų. Tuomet sausį gyventojas dar gaus 27 eurų priemoką už gruodį, o nuo vasario priemoka sieks 10 eurų, kad visa pensijų ir išmokų suma nebūtų mažesnė nei 260 eurų.
Priemokos sumažėjimą gali lemti ir kitos pensijų išmokos. Pavyzdžiui, jeigu gyventojui paskiriama našlių pensija, priemoka sumažėja arba gali būti išvis nebemokama, jeigu žmogaus pajamos, gavus našlių pensiją, perkopia 260 eurus. 2021 m. našlių pensijos bazinis dydis padidės iki 28,63 euro.
2021 m. 1,2 proc. padidės valstybinės pensijos, o valstybinių pensijų bazė išaugs iki 58,70 eurų. Tai reiškia, kad didesnių išmokų sulauks nukentėjusieji asmenys, mokslininkai ir pirmojo bei antrojo laipsnių pareigūnai ir kariai.
Perskaičiuos išankstines senatvės pensijas
Pokyčių gali tikėtis ir senjorai, gavę išankstines pensijas – jos bus perskaičiuojamos. Nuo šiol skaičiuojant išankstinės pensijos dydį bus taikomas mažinimas po 0,32 proc. už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus. Iki šiol buvo taikomas 0,4 proc. mažinimas už kiekvieną išankstinės pensijos gavimo mėnesį.
Tad pensijos turėtų kilti ne tik dėl indeksavimo, bet dar ir dėl įstatyme pasikeitusio išankstinių pensijų mažinimo procento. Taikant 0,32 proc. mažinimą perskaičiuotos pensijos turėtų būti pradėtos mokėti 2021 m. vasarį.
Naujovės taip pat laukia senatvės pensijų gavėjų, gavusių išankstines pensijas. Šios išmokos bus perskaičiuojamos jų nemažinant, jei išankstinę senatvės pensiją žmonės gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jei jos skyrimo metu asmens stažas buvo ne mažesnis nei 40 metų.
„Jokių prašymų šiems pensininkams teikti nereikia. Perskaičiuotos ir nebemažinamos pensijos bus pradėtos mokėti ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo mėnesio pabaigos, kartu išmokant už sausio ir vasario mėnesius susidariusią pensijos nepriemoką. Apie šį perskaičiavimą gavėjai bus informuoti asmeniškai – per „Sodros“ paskyrą gyventojui arba paštu“, – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė.
Jei senatvės pensijų gavėjai, anksčiau gavę išankstines pensijas, neatitinka aukščiau išvardintų sąlygų, išmokos jiems bus perskaičiuotos taikant mažinimą po 0,32 proc. už mėnesį.
Išankstinė pensija gali būti skirta žmogui, kuriam iki pensijos lieka ne daugiau kaip 5 metai ir jei jis yra sukaupęs būtinąjį stažą senatvės pensijai skirti bei neturi kitų pajamų, negauna kitų pensinio pobūdžio išmokų, taip pat nedarbo socialinio draudimo, dalinio darbo ar priešpensinės bedarbio išmokos.
Nebelieka vienkartinės išmokos
Praėję metai gyventojus apdovanojo vienkartinėmis 200 eurų išmokomis. Gauti pinigus galėjo visi, kuriems buvo paskirtos šios „Sodros“ išmokos: senatvės, netekto darbingumo, našlių, našlaičių ar maitintojo netekimo, ištarnauto laiko ar šalpos pensijos, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, taip pat pensija, paskirta pagal tarptautines sutartis ar europinius reglamentus.
Nuo 2021 m. šių vienkartinių išmokų nebelieka. Nuo rugpjūčio jų sulaukė beveik 900 tūkst. gyventojų.
Žada skiepyti
Vos vakcinai atsiradus imta kalbėti, kokios visuomenės grupės Lietuvoje bus skiepijamos pirmiausiai. Pirmoji vakcinos siunta Lietuvą jau pasiekė, prioritetas taikytas didelėje rizikoje užsikrėsti dirbantiems medicinos įstaigų darbuotojams.
Kaip sako Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), per pirmąjį kitų metų ketvirtį yra planuojama paskiepyti visus šalies medicinos darbuotojus, o skiepų planų kitų visuomenės grupių nariams kol kas nėra.
„Vyriausybėje yra sudaryta darbo grupė, kuri teiks rekomendacijas dėl tolimesnio vakcinavimo plano vėlesniuose etapuose – pagal kokius kriterijus ir kokios visuomenės grupės bei kada bus skiepijamos. Po jų rekomendacijų bus priimti galutiniai sprendimai“, – tv3.lt sako SAM spaudos tarnybos vedėjas Vytautas Beniušis.
Dar anksčiau kalbėta, kad po medikų, ko gero, bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, tarp jų ir garbaus amžiaus senjorai. Skiepytis nuo COVID-19 senjorus anksčiau kvietė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Kviečiu kiekvieną senjorą netolimoje ateityje pasinaudoti atsirasiančia galimybe pasiskiepyti nuo koronaviruso, taip pasirūpinant savo sveikesne ateitimi“, – kalbėjo G. Nausėda.
Nelieka dantų protezavimo eilių
Visi, turintys teisę dantis protezuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, nuo sausio dantų protezavimo paslaugas galės gauti beveik iš karto.
Asmeniui, turinčiam teisę gauti kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas ir kuriam buvo nustatytas dantų protezavimo pagrįstumas, nebereikės rašyti prašymo jį įtraukti į laukiančiųjų sąrašą, sulaukti teritorinių ligonių kasų (TLK) patvirtinimo apie įtraukimą ir kita.
Nustačius minėtą teisę ir pagrįstumą, gydymo įstaiga, į kurią kreipėsi asmuo, turės tik suvesti duomenis į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (ESPBI) ir asmenį užregistruoti Eilių ir atsargų valdymo informacinės sistemos Dantų protezavimo posistemyje (EVIS DP).
„Asmuo iš karto bus informuotas apie teisės gauti kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas įgijimą – įstaiga privalės išduoti tai patvirtinantį informacinį pranešimą ir galės kreiptis į pasirinktą gydymo įstaigą, turinčią sutartį su TLK. Taigi asmeniui nebereikės pildyti jokių prašymų TLK, o visi duomenys bus tvarkomi ir registruojami elektroniniu būdu", – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva.
Kaip ir anksčiau, dantų protezavimo paslaugos turės būti suteiktos per 3 metus nuo šios teisės įgijimo – asmens užregistravimo EVIS DP posistemyje.
Teisę į dantų protezavimo paslaugas, teikiamas PSDF lėšomis, turi keturios privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų gyventojų grupės – žmonės, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, asmenys, pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, vaikai iki 18 metų bei tie, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos.
Šiuo metu pensininkams, neįgaliesiems ir asmenims, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos, iš PSDF kompensuojama iki 504,81 euro, vaikams – iki 257,63 euro.
Prognozuojama, kad senatvės pensininkų skaičius 2021 metais galėtų būti apie 611 tūkst.
