Tad kas lemia, kad tiek daug gyvybių nusineša širdies ir kraujagyslių ligos, ir kas didina jų riziką? R. Šerpytis tinklalaidėje atsakė į svarbiausius klausimus ir dalijosi patarimais, kaip saugoti ne tik savo širdį, bet ir bendrą sveikatą, kad gyventume ir ilgiau, ir kokybiškiau.
Paklaustas, kodėl pirmaujame mirtingumu, kardiologas pažymi – priežasčių yra ne viena. Pavyzdžiui, pirmiausia daugelis netausoja sveikatos, nedaro nieko, kad savo sveikatą išsaugotų ir galėtų gyventi ilgiau, t. y. nesitikrina, neseka svarbiausių sveikatos rodiklių.
Kokius rodiklius svarbiausia stebėti?
Kalbėdamas apie tai, ar gerėja tikrinimosi tendencijos, R. Šerpytis pasakoja, kad jaunimas ima vis labiau domėtis ilgaamžiškumo, sveikatinimo temomis, tad dažniau ir praveria gydytojų kabinetų duris, tačiau daugiausia problemų kyla dėl vyresnių pacientų.
„Būtent dabar tikrai nemažai nuo 50 iki 60 metų žmonių, kuriems įvyksta infarktas arba jie staiga miršta, ir iki tol nebūna vartoję nė vieno vaisto, nors jiems reikėtų. Ir čia yra problema“, – pažymi laidos svečias.
Vis tik sulaukus 25-erių, anot eksperto, nebūtina bėgti tikrintis širdies – pakanka reguliariai apsilankyti pas šeimos gydytoją ir stebėti svarbiausius rodiklius, ar jie neviršija normų, nes pakitę rodikliai – aliarmas, kad metas imtis veiksmų.
Tad ką stebėti svarbiausia ir kokie rodikliai išduoda, kad kyla didesnė širdies ligų rizika? Vienas jų – aukštas cholesterolis, kai bendras jo kiekis siekia daugiau nei 8 mmol/l, arba mažo tankio lipoproteinai, vadinamasis „blogasis“ cholesterolis, yra didesnis nei 5 mmol/l.
Sekti reikia ir gliukozės kiekį kraujyje, o gydytojas ar kas kitas turėtų prižiūrėti ir kelis kitus esminius veiksnius: ar žmogus rūko, vartoja alkoholį, turi viršsvorio.
Taip pat itin svarbus rodiklis – labai aukštas kraujo spaudimas. Jauniems žmonėms pavojų signalizuoja 140/90 mmHg ir aukštesnis, vyresniems, turintiems kitų rizikos veiksnių, – didesnis nei 130/85 mmHg.
Koks turi būti optimalus kraujospūdis?
R. Šerpytis primena, kad optimalus kraujospūdis turėtų būti iki 120/80 mmHg. Be to, pridūrė, kad anksčiau aukštas kraujospūdis buvo pradedamas gydyti, kai buvo 140/90 mmHg ir didesnis, o pagal naujausias gaires, todėl 40 metų ir vyresniems asmenims jis pradedamas gydyti jau nuo tada, kai sistolinis (viršutinis) skaičius peržengia 130, o diastolinis (apatinis) – 80 ribą.
Beje, nežinantiems kardiologas paaiškino, ką reiškia viršutinis ir apatinis skaičius kraujospūdžio matavimo aparato ekrane:
„Tai yra sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas. Sistolinis – tai maksimalus slėgis į kraujagyslės sienelę, kuomet širdis susitraukia (viršutinis kraujospūdis).
Diastolinis kraujospūdis yra tas apatinis, kuris yra minimalus slėgis, kuomet kraujagyslė atsipalaiduoja.“
Kaip atpažinti padidėjusį ir per mažą kraujospūdį?
R. Šerpytis pabrėžia, kad kraujospūdį reikia stebėti, nes, sergant hipertenzija, jei spaudimas kyla palaipsniui, žmogus to nejaučia, pripranta ir gyvena su aukštu kraujospūdžiu, galbūt to net nežinodamas. O tokia būklė – „tylioji žudikė“.
„Ką sukelia aukštas spaudimas? Jis pažeidžia kraujagyslių sieneles, ypatingai ten, kur jos atsišakoja, ir ten vystosi aterosklerotinės plokštelės, kaupiasi cholesterolis.
Antras dalykas, kraujospūdis ką lemia dažnai – kad galvos kraujagyslių sienelės sustorėja ir šiek tiek sumažėja pritekėjimas į galvos smegenis.
Ir <...> žmonėms, kurie turi nekontroliuotą spaudimą ilgus metus, žymiai anksčiau gyvenimo eigoje vystosi kognityvinių funkcijų pablogėjimas: tai atmintis, koncentracija, dėmesys“, – įspėja gydytojas.
O atpažinti nukritusį ar pakilusį kraujospūdį gali padėti keli simptomai. Vienas pagrindinių – galvos skausmas. R. Šerpytis pasakoja, kad jei kraujospūdis žemas – skauda visą galvą, darosi negera. Aukšto kraujospūdžio atveju dažniausiai skauda pakaušį.
Kitas požymis – kai atsigulus miegoti jaučiamas ir girdimas širdies plakimas. Taip dažniausiai būna dėl apatinio kraujospūdžio padidėjimo.
Galiausiai padidėjusį kraujospūdį gali išduoti ir dar vienas ženklas atsigulus į lovą – padėjus galvą ant pagalvės, jaučiamas pulsavimas.
Koks yra optimalus pulsas?
Ne vienam kyla klausimas ir apie pulsą – koks jis turėtų būti? Anot R. Šerpyčio, pulsą taip pat reikia stebėti kaip ir kitus minėtus rodiklius, o normalus pulsas yra nuo 60 iki 80 dūžių per minutę plačiąja prasme.
„Jauniems žmonėms, jaunoms moterims jis gali būti nuo 60 iki 100, ir su amžiumi jis normalizuojasi. <...>
Moterims situacija yra tokia, kad jų spaudimas dažnai būna žemas – apie 90–100 viršutinis kraujospūdis, ir to pasekoje jų pulsas yra žymiai didesnis. <...> Aišku, dar ir kitos priežastys – galbūt kartais hemoglobinas būna mažesnis, ir tas gali sąlygoti kartais“, – kalbėjo kardiologas.
Be to, širdies pulsas ir treniruotumas yra glaudžiai susiję, t. y. kuo žmogus labiau treniruotas – tuo mažesnis jo pulsas ramybės būsenoje. Kuo pulsas mažesnis, o treniruotumas didesnis – tuo geriau.
„Kuo didesnis treniruotumas, tuo mažesnė lėtinių ligų rizika: miokardo infarkto, diabeto, aukšto kraujospūdžio ir kitų. Ir geresnis imunitetas. O ką imunitetas daro? Tai jis suranda visas mutacijas, kurios gali nutikti kiekvienam, ir jas suskaido“, – aiškino R. Šerpytis.
Jis pridūrė, kad vyrams pulsas neturėtų būti virš 80 dūžių per minutę. Jei jis aukštesnis – metas pasitikrinti.
Tinklalaidėje R. Šerpytis atsakė ir į dar daugiau aktualių klausimų – kas didina širdies ligų riziką, kaip miego trūkumas ir stresas veikia širdį, kaip atpažinti prasidėjusį miokardo infarktą ir daug kitų.
Visą tinklalaidę „Tapk geresniu“ galite žiūrėti čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
