kraujo spaudimas

Maždaug kas trečias suaugęs žmogus kenčia nuo padidėjusio kraujo spaudimo. Aukštam kraujospūdžiui tapus ilgalaike problema, be vaistų neapsieinama. Tačiau profesorius Alvydas Unikauskas TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ atskleidė, kokie visai nesudėtingi pratimai gali padėti sumažinti kraujospūdį.  Priežastys, kodėl padidėja kraujospūdis (pirminė hipertenzija), 90–95 proc. atvejų nebūna žinomos.

Maždaug kas trečias 25–65 metų pacientas kenčia nuo padidėjusio kraujo spaudimo (arterinės hipertenzijos). Nors dažniausiai pakilus kraujospūdžiui skubama griebtis vaistų, profesorius Alvydas Unikauskas TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ primena – pabandyti sumažinti kraujo spaudimą galima ir atliekant paprastus pratimus.  Laidoje ekspertas paaiškino, kaip namų sąlygomis vos per minutę sumažinti kraujo spaudimą natūraliomis priemonėmis.

Maždaug kas trečias pacientas kenčia nuo padidėjusio kraujo spaudimo. Nors dažniausiai pakilus kraujospūdžiui skubama griebtis vaistų, TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesiorius Alvydas Unikauskas ir vaistininkė Jovita Aleknienė primena – vaistai problemos neišspręs.  A. Unikausko teigimu, priežastys, kodėl padidėja kraujospūdis (pirminė hipertenzija), 90–95 proc. atvejų nebūna žinomos. Viena iš priežasčių, kodėl gali kilti pirminė hipertenzija, yra elektrolitų disbalansas.

Aukštas kraujospūdis arba kitaip – arterinė hipertenzija yra tylioji žudikė. Ne visi pacientai jaučia padidėjusį kraujospūdį, tačiau jis gali būti infarkto ar insulto priežastis. Santaros klinikų Širdies ir kraujagyslių vaizdinių tyrimų skyriaus vedėja-gydytoja kardiologė profesorė Sigita Glaveckaite papasakojo apie arterinę hipertenziją, simptomus bei kaip teisingai matuoti spaudimą. Simptomai Padidinto kraujo spaudimo liga yra labiausiai paplitusi širdies ir kraujagyslių liga.

Šeštadieniniame TV3 žaidime „galvOK“ vėl virs atkakli intelektinė dvikova tarp dviejų TV3 šokių ir pažinimo projekto „Salsamanai“ dalyvių – buvusio krepšininko Simo Buterlevičiaus ir aktoriaus Tado Gryn. Vienoje komandoje su humoristu Vytautu Mikaičiu žaidęs S. Buterlevičius ilgą laiką pirmavo prieš T. Gryn ir Manto Katlerio tandemą, o padidinti atotrūkį galėjo teisingai atsakydami į klausimą apie kraujo spaudimą.

Pakilęs kraujospūdis arba arterinė hipertenzija – tai bėda, su kuria šiais laikais vis dažniau susiduria ne tik vyresnio, bet ir jaunesnio amžiaus žmonės, o kartais netgi vaikai. Dažniausios to priežastys – fizinio aktyvumo trūkumas, nevisavertė mityba, ilgalaikis stresas ar paveldimumas. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pabrėžia – kad ne ką mažiau svarbu žinoti, kaip teisingai pasitikrinti kraujospūdį namuose.

Nors širdies ir kraujagyslių ligos pražudo daugiausiai lietuvių, gydytojai apgailestauja, kad daug tautiečių į savo sveikatą vis dar žiūri pro pirštus. Kardiologas Tomas Jablonskas pabrėžė, kad jei automobilio būklę turime patikrinti kas dvejus metus, tokio paties ir net didesnio dėmesio reikalauja ir mūsų organizmas.   VUL Santaros klinikų kardiologas pabrėžė, kad kartą į metus ar dvejus kiekvienam būtina profilaktiškai pasitikrinti sveikatą.

Daugybė žmonių nieko neįtardami gali sirgti itin klastinga liga – hipertenzija, kuri negydoma stipriai žaloja organizmą. Ši per aukšto kraujo spaudimo liga nepagydoma, tačiau koreguojama. Gydytojai gi apgailestauja, kad daug pacientų į aukštą kraujospūdį numoja ranka, nenori vartoti vaistų arba tą daro netinkamai. VUL Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytojos kardiologės dr. Mildos Kovaitės aiškinimu, virš 90 proc.

Jei kenčiate nuo mažo kraujospūdžio ir norite jį pakelti, TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas profesorius Alvydas Unikauskas pataria vartoti vieną visiems žinomą ir kiekvienoje spintelėje randamą prieskonį.

Aukštas arterinis kraujospūdis – daugelio sveikatai ir gyvybei pavojingų būklių rizikos veiksnys. Medikai jau daugybę metų kalba, kaip svarbu matuoti kraujospūdį ir žinoti jo vertes, nes dažnai ši būklė aptinkama pavėluotai, kai aptinkami jo palikti pažeidimai.  LSMU Kauno klinikų Reabilitacijos klinikų vadovo, gydytojo kardiologo prof. Raimondo Kubiliaus teigimu, jau nuo 20 metų reikėtų pradėti matuoti kraujospūdį ir sekti jo rodmenis.

Vis labiau vėstant orams ne vienas atranda pirties malonumus ir naudą. Pažymima, kad tai ne tik geras būdas pailsinti kūną bei protą, bet net ir gali būti pagalba sveikstant nuo užklupusio peršalimo. Tačiau ar į pirtį drąsiai galima skubėti visiems? Kaip tinkamai reikėtų pasiruošti pirčiai, kaip elgtis joje ir kam galbūt nederėtų į ją skubėti, „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ plačiau papasakojo sertifikuotas pirtininkas Lukas Gužauskas.

Sveika mityba yra vienas didžiausių ginklų, kuriais galite apsisaugoti nuo aukšto kraujospūdžio. Tad sumažinkite aukštą kraujospūdį, išbandykite šiuos penkis produktus, kurie puikai padeda. Jungtinės Karalystės organizacijos „Blood Pressure UK“ duomenimis, aukštas kraujospūdis arba hipertenzija vargina daugybę žmonių visame pasaulyje ir ši problema vis aštrėja. Tokia situacija kelia nerimą, nes hipertenzija yra širdies priepuolių ir insulto pirmtakė.

Padidėjęs kraujo spaudimas – problema, su kuria susiduria daugybė žmonių visame pasaulyje. Profesorius Alvydas Unikauskas pažymi, kad tik maždaug 10 proc. arterinės hipertenzijos atvejų yra aiški to priežastis, likusi dalis serga vadinamąja pirmine hipertenzija, kurios tikslios priežastys neaiškios.  Laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius A. Unikauskas papasakojo, kokios yra dažniausios padidėjusio kraujospūdžio priežastys ir kaip sau padėti jį sumažinti natūraliais būdais.

Sveika, it laikrodis dirbanti širdis ir tobulas kraujo spaudimas – daugelio siekiamybė, kad jaustumėmės gerai ir būtume sveiki. Tačiau kartais dėl padidėjusio kraujospūdžio gali būti kaltas ne kas kitas, o svarbaus mineralo magnio trūkumas.

Aukštas kraujospūdis kankina daugybę žmonių, tačiau ekspertai atskleidė, kad vos keli maisto produktai gali padėti jį sumažinti. Šiuos 3 produktus geriausia rinktis pusryčiams, tačiau verta vartoti kuo dažniau. Aukštas kraujospūdis, dar vadinamas hipertenzija, reiškia, kad širdis dirba sunkiau nei turėtų pumpuodama kraują po kūną – papildomai apkraunamos kraujagysles ir organai, o laikui bėgant gali kilti rimtų sveikatos sutrikimų.

Lėtinis stresas, nejudra, neįpratimas nuosekliai tikrintis sveikatą – tokius vienus iš pagrindinių didžiausių peilių širdžiai įvardija garsus kardiologas prof. Pranas Šerpytis. Be kita ko, jis neslepia, kad yra ir sisteminių bėdų – sveikatos prieinamumas rajonuose gyvenantiems žmonėms turėtų būti geresnis.  Kalbėdamas apie kardiovaskulinę Lietuvos gyventojų sveikatą, profesorius pabrėžė, kad šiandien labiausiai nerimą kelia keli dalykai. Visų pirma – pačių žmonių požiūris.

Gegužės 17-ąją minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Šia proga profesorius, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas, Lietuvos hipertenzijos draugijos pirmininkas ir Lietuvos inkstų fondo prezidentas Marius Miglinas pasakoja apie padidėjusį kraujospūdį, ligos pasekmes ir pateikia 8 paprastas taisykles, kurių laikantis galima suvaldyti padidėjusį kraujo spaudimą arba visiškai jo išvengti.

Kauno klinikų pacientė Loreta jau seniai gyveno su aukštu kraujo spaudimu, gėrė jį mažinančius vaistus ir nuolat lankydavosi pas gydytoją. Moters sveikata suprastėjo po sesers laidotuvių. „Praėjus kelioms dienoms po laidotuvių, pajutau stiprų krūtinės skausmą, vėliau išpylė šaltas prakaitas, pakilo kraujo spaudimas, – pasakojimą pradeda Loreta. – Iš pradžių šių simptomų nesureikšminau, nes galvojau, kad tai tiesiog nuo streso.

Vienas iš būtinų kiekvienam žmogui žinoti širdinės sveikatos rodiklių – arterinis kraujo spaudimas. Nors tai yra nesudėtingas, neinvazinis, kiekvienam prieinamas tyrimas, vis tik būtina įsidėmėti kelias taisykles, kaip tą daryti tinkamai. Plačiau apie tai, koks spaudimas turėtų būti sulaukus tam tikro amžiaus ir kaip atpažinti, kad apskritai laikas jį pasimatuoti, papasakojo Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius.

Maždaug kas trečias 25-65 metų pacientas kenčia nuo padidėjusio kraujo spaudimo (arterinės hipertenzijos). Nors dažniausiai skubama griebtis tablečių, vis dėlto, profesorius Alvydas Unikauskas TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ primena – pabandyti sumažinti kraujo spaudimą galima ir natūraliomis priemonėmis bei preparatais.

Mankštinantis, valgio, miego ar streso metu nežymiai kintantis kraujospūdis yra normali kūno reakcija į įprastą gyvenimo ritmą, tačiau kraujospūdžiui be priežasties pakilus ar nukritus per daug ar staiga, žmogui reikėtų sunerimti dėl savo sveikatos būklės. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Dovilė Šilinskienė pažymi, kad nekontroliuojama ši problema gali būti išties pavojinga, o priežasčių jai atsirasti – begalės.

Maždaug trečdalis Jungtinės Karalystės gyventojų turi per aukštą kraujospūdį. Ši liga, dar vadinama hipertenzija, gali pakenkti sveikatai – sukelti širdies smūgį, insultą ar inkstų ligas. Tačiau tai, ką valgote, gali padėti sumažinti aukštą kraujo spaudimą. Žinoma, kad viena pagrindinių aukšto kraujospūdžio priežasčių yra netinkama mityba. Per daug druskos ar per mažai daržovių racione gali jį didinti. Antsvoris taip pat yra rizikos faktorius, rašo express.co.uk.

Minint pasaulinę hipertenzijos dieną, Katedros aikštėje vyksta kraujospūdžio matavimų akciją. Į aukštą kraujo spaudimą dėmesį atkreipti ragina aukšti kojūkininkai, kurie kviečia kraujospūdį pasimatuoti čia pat. Per paskutinius kelis dešimtmečius žmonių, turinčių hipertenzija (aukštą kraujo spaudimą) skaičius išaugo kone dvigubai. Lietuvoje šią diagnozę išgirsta net 4 iš 10 pacientų.

Kodėl reikia sekti kraujo spaudimo rodiklius, kaip tai tinkamai daryti ir kokį aparatą matavimui pasirinkti? Vaistininkės Jurgita Jankauskienė ir Irena Garuckienė sako, kad dėl žinių stokos gali kilti ne tik rimtos sveikatos problemos, bet ir pavojus gyvybei, nes padidėjęs kraujo spaudimas dažniausiai neturi jokių simptomų. „Pasitaiko atvejų, kai į vaistinę užsukęs pacientas jaučiasi prastai, o paklaustas, ar seka savo kraujo spaudimo rodiklius, atsako, neigiamai.

Ar meilė gali gydyti ar net sumažinti kraujo spaudimą? Pasirodo, jog meilė ir teigiamos emocijos – pats tikriausias vaistas. Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad bučiniai ir laikymasis už rankų skatina laimės hormono oksitocino išsiskyrimą, kuris ne tik sumažina streso hormonų kiekį organizme, bet ir gali padėti reguliuoti kraujo spaudimą. Pavyzdžiui, meilūs ilgiau nei pusvalandį trunkantys prisilietimai, tarkime, masažas, bent tris kartus per savaitę.

Sveikos mitybos specialistai nurodo, kad per didelis druskos vartojimas gali sukelti mirtinas ligas ir pataria rinktis mažiau sūrų maistą. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė parengė patarimų bei rekomendacijų kiek maiste naudoti druskos bei kaip mažinti jos vartojimą. Žmonės dažniausiai nežino, kiek druskos suvartoja.

Lietuvoje būtinoji specializuota pagalba laiku suteikiama tik 15–20 proc. visų žmonių, kurie patiria insultą. 85 proc. jų – į medikus kreipėsi per vėlai. TV3 laida „Sveikas rytojus“ domėjosi, kaip pastebėti pirmuosius insulto požymius. 1 iš 4 suaugusiųjų kada nors patiria insultą, o sulaukus 60 metų insulto rizika padidėja net 5 kartus. „Patyręs insultą žmogus gal ir nemirs, tačiau yra didelė rizika, kad laiku negydant, neatpažįstant insulto jo gyvenimas gali būti jau ne toks.

Aukštas kraujospūdis – problema, nuo kurios neapsaugotas nei vienas. Kartais kraujo spaudimas pakyla esant tam tikrai situacijai, tačiau nuolatinis aukštas kraujospūdis jau yra liga. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja kardiologė prof. dr. Olivija Gustienė sako, kad ne visais atvejais pakilęs kraujo spaudimas turėtų kelti nerimą – kartais tai sąlygoja aplinkiniai veiksniai ir šoktelėjęs kraujospūdis yra normali reakcija.

Paprastai tariant, kraujospūdis yra jėga, kuria mūsų širdis pumpuoja kraują po kūną. Jei kraujospūdis yra per aukštas arba per mažas, tai gali būti įspėjamasis ženklas, kad gali kilti rimtų sveikatos problemų. Taigi, kalbant apie kraujospūdį, kas yra normalu? Kraujo spaudimas matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg) ir pateikiamas dviem skaičiais, rašo express.co.uk.

Aukštas kraujospūdis, kitaip žinomas kaip hipertenzija, gali kelti pavojų jūsų sveikatai, jei patirsite hipertenzinę krizę. Pasak daktaro Afzal Sohaib, konsultuojančio kardiologo iš „The Wellington Hospital“, kuri priklauso „HCA Healthcare UK“, yra šeši ženklai, išduodantys aukštą kraujospūdį. Aukštas kraujospūdis – tai kai kraujo, keliaujančio per kraujagysles, spaudimas yra per stiprus. Negydant šios ligos, gali įvykti komplikacijos, tokios kaip miokardo infarktas ar insultas.

Aukštas kraujo spaudimas, pasiekęs 180/120mmHg yra ypač pavojingas ir kelia grėsmę gyvybei. Įprastai, ilgą laiką pakilęs spaudimas neturi jokių simptomų, todėl yra vadinamas tyliuoju žudiku.  Vis dėlto, ypač aukštas spaudimas gali sukelti nemalonius pojūčius, kurie praneša, jog metas kreiptis į medikus. Jei patiriate stiprų krūtinės skausmą, tai gali būti hipertenzijos padarinys ir turėtumėte nedelsiant skambinti pagalbos numeriu.

Gegužės 17 dieną minėdami Pasaulinę arterinės hipertenzijos dieną, medikai stengiasi atkreipti gyventojų dėmesį į šią ligą. Registruodami širdies ir kraujagyslių ligų aukščiausius mirtingumo rodiklius, kurie itin susiję su nekontroliuojamu aukštu kraujospūdžiu, pacientai kviečiami rūpintis savo sveikata – žinoti savo kraujospūdį ir jį tinkamai kontroliuoti.

Aukštas kraujo spaudimas – sutrikimas, kurį reikia stebėti ir gydyti visiems sergantiesiems. Ši sveikatos būklė ypač pavojinga besilaukiančioms moterims, kurioms nustatoma nėščiųjų hipertenzija ar kitos hipertenzinės būklės. Apie tai, kokia yra nėščiųjų priežiūra ir kokios galimos komplikacijos, jei hipertenzija nekontroliuojama, kalba Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė dr. Viktorija Tarasevičienė.

Kauno „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Ina Aleksonienė pasakoja, kad uždelsta, laiku nepastebėta hipertenzija gali būti itin pavojinga, pažeidžianti tokius svarbius organus, kaip širdis, kraujagyslės, smegenys ar inkstai. Taip pat aukštas kraujo spaudimas gali sukelti stambiųjų ir vidutinių arterijų sienų degeneracinius pakitimus, galimi ir kraujo išsiliejimai smegenyse.

Japonijoje daugybė žmonių rytais vos tik pabudę išgeria stiklinę vandens. Kodėl? Gydytojai ir sveikatos priežiūros specialistai nurodo, kad toks įprotis turi ypatingą poveikį jūsų sveikatai. Iš tiesų, toks ryto įprotis yra dalis efektyvios japonų kultūroje populiarios dietos dalis. Svarbiausia atsiminti, kad stiklinę vandens (maždaug 160 ml) reikia išgerti vos tik prabudus.

Arbūzas – žmonių visame pasaulyje mėgstamas vaisius. Dėl saldaus skonio ir suteikiamos gaivos jis nepakeičiamas karštomis dienomis. Arbūzų sėklos nepatinka niekam ir jos paprasčiausiai keliauja į šiukšlių dėžę. Bet daugiau to nedarykite, nes šiose sėklose yra didžiulis kiekis maistinių medžiagų, įskaitant baltymus, riebalų rūgštis, vitaminus ir mineralus. Arbūzų sėklų nauda sveikatai Tai puikus vaistas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis bei hipertenzija.

Penktadienį patvirtintai naujai aukšto kraujospūdžio gydymo tvarkai spėjus sulaukti gydytojų kritikos pirmadienį Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga suskubo atsiprašyti medikų ir pacientų dėl įvykusio nesusipratimo.   Dar penktadienį Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius „įgėlė“ ministerijai dėl naujos vaistų nuo hipertenzijos skyrimo tvarkos.

Svorio netekimas, krūties vėžio prevencija, kova su nemiga – visa tai ir dar daugiau gali padaryti riešutų sviestas. Jame gausu vitaminų, mineralų, sočiųjų riebalų ir kitų kūnui reikalingų elementų. Vos šaukštas per dieną gali padaryti didelius pokyčius, rašo brightside.me. 1. Sumažina krūties vėžio riziką Natūralūs baltymai ir riebalai esantys riešutų svieste sumažina krūtinės ligų riziką, o tarp jų ir vėžio. Tai patvirtino Krūties vėžio institutas JAV.

Be abejo, jūs žinote, kad česnakai yra labai stiprus natūralus antibiotikas, turintis daugybę išskirtinių savybių. Bet ar žinojote, kad idealiausia valgyti česnaką kiekvieną dieną? Štai keletas priežasčių! Česnakai yra ingredientas, kurio turėtų būti kiekvienoje virtuvėje. Nors stiprus kvapas verčia nevalgyti jo per dažnai, tačiau česnakai turėtų būti mūsų dienos raciono dalis, nes jie apsaugo mūsų organizmą nepaprastu būdu.

Įvairūs tyrimai rodo, kad karšti gėrimai turi teigiamą poveikį jūsų sveikatai. Neseniai buvo įrodyta, kad žalia arbata gali padėti numesti svorio, o kava gali sumažinti senėjimo požymius. Dabar ekspertai teigia, kad kinrožių arbata gali sumažinti kraujo spaudimą, rašoma Dailystar. Kinrožės turi savybių, kurios, kaip manoma, pagerina kraujagyslių funkcijas. Svetainėje teigiama: „Kinrožės yra stiprus kraujo spaudimą mažinančių flavonoidų šaltinis, vadinamų antocianinais.

Daugelis iš mūsų žino, kad medų galima naudoti kovai su peršalimu ir odos drėkinimui, tačiau galbūt nežinojote, kad mokslininkai tai vadina ypač naudingu produktu dėl daugelio kitų savybių. Suvalgykite tik šaukštą prieš miegą ir leisite savo kūnui per naktį įsisavinti visas medaus naudingas savybes. Geras nakties miegas Medaus sudėtyje yra maistinės medžiagos, vadinamos triptofanu, hormonu, kuris padeda atsipalaiduoti. Kartais mes atsibundame vidury nakties ir negalime užmigti.

Visi, kenčiantys nuo padidinto kraujospūdžio žino, kad gyvenimas be vaistų – sunkiai įsivaizduojamas. Vis dėlto, netradicinės medicinos atstovai įsitikinę, kad yra ir natūralių priemonių, galinčių padėti susitvarkyti su didesniu kraujo spaudimu. Viena tokių – česnakai. Juose esančios naudingos medžiagos gali padėti sureguliuoti kraujospūdį. Jeigu norite išbandyti, jums tereikia išspausti kelias česnako skilteles ir sumaišyti stiklinėje šilto vandens. Paruoštą masę gerkite rytais.

Aukšto kraujo spaudimo simptomų tarpe yra galvos skausmai ir nereguliarus širdies ritmas. Pakeitus mitybą, rizika sumažėja, rašoma dailystar.co.uk. Vienas iš keturių britų kenčia nuo aukšto kraujo spaudimo, praneša Didžiosios Britanijos sveikatos tarnyba (NHS). Šį sutrikimą, vadinamą hipertenzija, turintys žmonės taip pat dažniau suserga širdies ligomis ir patiria infarktą.

Daugelį įvairaus amžiaus ir sveikatos būklės žmonių kamuoja kraujospūdžio problemos – per aukštas arba pernelyg žemas kraujo spaudimas. Be to, dažnais atvejais net esant kraujo spaudimo sutrikimams galime to nejausti, kas itin didina insulto ar infarkto riziką. Všį Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojas Andrius Petkevičius nurodo, ką kiekvienas privalo žinoti apie kraujo spaudimą, siekiant išvengti bauginančių pasekmių. „Tiesa, kad per didelio arba per mažo kraujo spaudimo mes galime nejausti.

Maždaug trečdalis 25–65 metų žmonių kenčia nuo arterinės hipertenzijos (padidėjusio arterinio kraujo spaudimo). Tai viena dažniausių ligų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, tačiau žmonės vis dar neįvertina hipertenzijos keliamos grėsmės. Nepakankama padidėjusio kraujo spaudimo kontrolė gali tapti mirties priežastimi, todėl kiekvienas iš mūsų turėtų pasirūpinti ankstyva padidėjusio kraujospūdžio diagnostika ir gydymu.

Alinantys karščiai iš Lietuvos nesitraukia. Temperatūra žemiau trisdešimties laipsnių nekris dar ir rytoj. Gaivinti poilsiautojų sostinės paplūdimiuose išsiruošė Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai. Visi norintys galėjo pasimatuoti kraujospūdį, sužinoti, kaip saugiai mėgautis saulės voniomis ir nemokamai gauti vandens. O štai Klaipėdoje surengtas dar įspūdingesnis reidas – gelbėtojai pajūryje tikrino poilsiautojų blaivumą.

Medicinos praktika rodo, jog Lietuvos gyventojai nėra linkę atlikti profilaktinių tyrimų, neseka savo kraujo spaudimo rodmenų. „Profilaktiškai nesitikrinant širdies ir kraujagyslių ligos užklumpa netikėtai – lyg perkūnas iš giedro dangaus. Apie tai byloja ir dažnai girdimos greitosios pagalbos mašinų sirenos“, – nuogąstauja Lietuvos širdies asociacijos prezidentė profesorė Žaneta Petrulionienė.

Aukštas kraujo spaudimas kelia didžiausią pavojų žmonių sveikatai. Toliau eina rūkymas ir alkoholis, rodo tyrimas, kurio rezultatus skelbia žurnalas „The Lancet“. 2010 metais dėl aukšto kraujo spaudimo sukeltų padarinių mirė daugiau kaip 9 mln. Žemės gyventojų. Tyrimo metu buvo apibendrinti duomenys iš 187 šalių.